Liepos 27 dieną grupė Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narių, savivaldybės administracijos atstovų kartu su vicemeru Vaidotu Židanavičiumi apsilankė Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyną, kurį eksploatuoja Utenos regiono atliekų tvarkymo centras (URATC). 

Vizito tikslas – vietoje susipažinti su šios įmonės veikla, kurią apima komunalinių ir gamybinių atliekų tvarkymas, didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelių  ir daiktų mainų stotelių „Dalinkimės“ priežiūra.  Ignaliniečius sutiko URATC direktorius Ramūnas Juodėnas ir sąvartyno eksploatacijos vadovas Dalius Veršelis.  Jie aprodė  įmonės teritoriją, atliekų priėmimo ir rūšiavimo zoną, gamybines patalpas bei įrenginius, papasakojo apie veiklą bei  atsakė į klausimus.

Kaip sakė direktorius, UAB ,,Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ įsteigtas 2004 metais, pritarus šešioms Utenos regiono savivaldybėms. Pirminis tikslas buvo uždaryti visų savivaldybių sąvartynus ir įrengti vieną nekenksmingą aplinkai,  modernų sąvartyną. Dabar didžiausias prioritetas ir siekiamybė – kuo didesnis atliekų perdirbimas ir energijos gamyba.

Per dieną į mechaninio rūšiavimo įrenginius iš visų šešių Utenos regiono savivaldybių yra atvežama apie 130 tonų mišrių komunalinių atliekų. Specialios įrangos pagalba atliekos yra atskiriamos į kelias frakcijas:  biologiškai skaidi frakcija, antrinės žaliavos, atliekos naudojamos energijai gauti ir nebetinkamos panaudojimui, kurios yra šalinamos sąvartyne.  Rankinio rūšiavimo linijoje dirba 10 žmonių. Ir vaizdas, ir kvapas čia tikrai nekoks. ,,Kaip gyvenam, tą ir turim...“,– sakė pajuokavimais savo kalbą vis pagyvindamas Dalius Veršelis.

Atskirtos degiosios atliekos yra laikinai sandėliuojamos, o vėliau gabenamos į Vilniaus deginimo įrenginius Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje iš biomasės pagaminta šiluma tiekiama į Vilniaus miesto centrinio šildymo sistemą. Taigi, Utenos regionas prisideda prie tvaresnio sostinės aprūpinimo energija. Už tai, kaip buvo pastebėta, URATC dar turi ir sumokėti. Atliekų degintojai didina kainas, vežimo sąnaudos taip pat brangsta. Susitikime kalbėta ir apie net 5 kartus padidėjusį ,,vartų“ mokestį. Visa tai atsiliepia gyventojams, mokantiems už atliekų išvežimą. 

Atskirta biologiškai skaidi frakcija yra apdorojama biologinio apdorojimo įrenginiuose, proceso metu yra išgaunamos biodujos,  iš kurių yra gaminama elektros ir šilumos energija.  Atsinaujinantys energijos ištekliai yra panaudojami, jais dalinai yra aprūpinama administracinės ir gamybinės patalpos. Visas procesas yra suprogramuotas, operatorius kompiuterio ekrane stebi siurblio darbą, gamybos ciklus visuose tuneliuose. Gamyboje palaikoma 35-42 laipsnių temperatūra, drėkinimui naudojamas specialių bakterijų turintis vanduo. Visi tuneliai turi biofiltrus, oras eina per juos ir taip yra išvalomas.

Šiuo metu yra vykdomas projektas, kurio metu iš uždaryto sąvartyno kaupo bus tiesiamas dujotiekis iki koogeneracinės jėgainės, taip kaupe susikaupusios biodujos bus panaudojamos energijai išgauti. Taip pat nuo 2024 metų čia bus pradėtos tvarkyti atskirai surenkamos maisto/virtuvės atliekos,  tam tikslui yra   rekonstruojama dalis biologinio apdorojimo įrenginių ir statoma nauja rūšiavimo linija.  Planuojama, kad įgyvendinus projektą Utenos regione, bus sukurti 3800 tonų per metus rūšiuojamuoju būdu iš gyventojų surenkamų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumai. Iš apdorotų šios rūšies atliekų taip pat bus išgaunamos biodujos, šilumos ir elektros energija bei gaminamas kompostas.

Bene natūraliausiai gali pasijusti aikštelėje, kur iš žolės, šakų ir medienos atliekų  yra gaminamas kompostas. Visos  pajamos gaunamos parduodant kompostą ir antrines žaliavas, kaip sakė direktorius, padeda mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas.

Bene  smagiausia vieta šiame moderniame sąvartyne – palapinė su užrašu ,,Dalinkimės“. Čia galima atvežti ir palikti tau nereikalingus, o kitam galbūt dar praversiančius daiktus: tai knygos, šviestuvai, vaikų kėdutės, žaislai, indai, televizoriai ir kt. Utenos regione veikia penkios daiktų dalijimosi stotelės (Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Molėtuose ir Ignalinoje). Visi į aikšteles atvežami daiktai turi būti nesulūžę, švarūs, sausi, tinkami naudoti pagal paskirtį.

Dar vienas įdomumas, kad šalia sąvartyno teko pamatyti daug gandrų lizdų. Tačiau čia juos sunešę paukščiai, kaip sakė darbuotojai, neskuba šeimų kurti ir gandriukų auginti. Jie prisitaiko prie esamų sąlygų ir tampa tiesiog sąvartyno gyventojais. 

Susitikimo su URATC atstovais metu daug buvo kalbama apie mūsų, gyventojų, požiūrį į atliekas, jų tvarkymą, apie rūšiavimo kultūrą, kurios dar tikrai trūksta. Žmonėms tikrai trūksta ir elementaraus žinojimo, todėl verta priminti ir visiems prisiminti, kaip turime rūšiuoti.

Ką mesti į popieriaus konteinerį?

• Metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės.
• Nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Jie metami į buitinių atliekų konteinerį.
• Pašalinant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti.

Ką mesti į  plastiko konteinerį?

• Metamos plastikinės pakuotės: buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip: TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai. Mesti galima ir šias metalines pakuotes: metalinius dangtelius, gėrimų bei konservų skardines,, kitas smulkias metalines atliekas.
• Negalima mesti dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Visus juos reikia patalpinti į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat negalima mesti aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, smulkios ir stambios elektroninės įrangos. Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus – priduoti vaistinėse.
• Prieš pašalinant pakuotes, buteliukai yra užsukami, vertėtų išpilti ir visus skysčius. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės) būtų išskalauti. 

Ką mesti į stiklo konteinerį?

• Į stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos.
• Čia mesti negalima veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekviename rajone.
• Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių,  svarbu išpilti jose likusius skysčius. Gyventojai elektros lemputes bei kitą įrangą gali priduoti surinkimo punktuose. 

 

parengė Lina Kovalevskienė,

vyr. specialistė ryšiams su visuomene

Tel. (8 386) 51 824, mob. 8 656 70 424

El. p. lina.kovalevskiene@ignalina.lt