Žygis pradėtas Padysnio kaime, prie modernizuoto Tverečiaus pasienio kontrolės punkto. Sutartu metu prie jo rikiavosi geltonieji mokykliniai autobusėliai iš Ignalinos, Didžiasalio, Vidiškių gimnazijų. Atvyko ir jaunieji pasieniečiai iš Pabradės, Švenčionių, Švenčionėlių, Visagino ir Vilniaus rajono ugdymo įstaigų. Prie žygeivių prisijungė ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas, administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, administracijos skyrių vedėjai, specialistai.

Ekskursija po Tverečiaus pasienio kontrolės punktą

Surasta laiko Ignalinos rajono savivaldybės vadovus ir darbuotojus supažindinti su modernizuota pasienio kontrolės punkto infrastruktūra. Savotišką ekskursiją jiems organizavo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos vadas pulkininkas leitenantas Marius Garuckas. 

Pastaruoju metu Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos skiria daug dėmesio eilių Lietuvos–Baltarusijos pasienyje problemai spręsti. Asmenys ir transporto priemonės pagerėjus darbo sąlygoms Tverečiaus pasienio kontrolės punkte šiuo metu gali patogiau ir greičiau kirsti valstybės sieną.

Čia suprojektuoti ir pastatyti modernūs administracinis, keleivių patikros bei autotransporto detalaus tikrinimo pastatai, stoginė, įrengtos eismo juostos, pritaikytos darbui reverso principu, įdiegtos pažangios vaizdo stebėjimo, perimetro apsaugos, eismo valdymo sistemos, įrengti pėsčiųjų takai, pakloti nauji inžineriniai tinklai, įrengtas modernus ir ekonomiškas teritorijos apšvietimas.

Tverečiaus PKP yra kompaktiškas, užima apie 0,8 ha ploto teritoriją. Per šį punktą yra praleidžiamos tik tuščioskrovininės transporto priemonės ir lengvieji automobiliai, skirti keleiviams vežti, kurių didžiausia leidžiama masė neviršija 3500 kg ir kuriuose, be vairuotojo, yra ne daugiau kaip 8 vietos keleiviams. Rekonstruoto punkto pralaidumas  – 500 transporto priemonių per parą į abi puses. Apie punkto poreikį liudija ir nusidriekusios automobilių ir krovininių transporto priemonių eilės tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš Lietuvos pusės.

Čia dirbantiems darbuotojams užtikrintos funkcionalios ir patogios darbo vietos. Marius Garuckas aprodė ir kitas patalpas, kurios skirtos prašantiems prieglobsčio, laikinai sulaikytiems sienos pažeidėjams ir t. t.

Šalyje kilus neteisėtų migrantų antplūdžiui, susirūpinta valstybės sienos saugumu. Kaip viena iš efektyviausių priemonių nelegaliai migracijai stabdyti buvo nuspręsta tverti tvorą. Ir dabar nuo Baltarusijos atsitvėrėme 500 kilometrų segmentine, 4 metrų aukščio tvora ir spygliuota viela.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus užkarda saugo 52 kilometrų sienos su Baltarusija ruožą. Iš viso, skaičiuojama, kad šiame ruože šiuo metu 35 kilometrus driekiasi reali užtvara, nors daugiau nei 37 kilometrai sienos čia eina Dysnos upės viduriu. Štai palei upę, palei tvorą ir buvo pakviesti praeiti jaunieji pasieniečiai ir Ignalinos rajono savivaldybės vadovai bei administracijos darbuotojai.

Kone vienuolika kilometrų pasieniečių taku

Pasieniečio keliu išsiruošė kone dviejų šimtų keliautojų būrys, vedamas Tverečiaus pasienio užkardos vyriausiosios specialistės kapitonės Tamaros Vilkoitienės. Prieš žygį – trumpas instruktažas, ir būrys rikiuojasi į virtinę.  Jau po kelių dešimčių metrų paaiškėja, kad kai kurių jaunųjų pasieniečių apavas žygiui ne itin tinkamas. Bet diena saulėta, tad ir šlapios kojos – ne bėda. Per balas, per žolynus driekiasi pasienio takas. Viena aišku – paklysti, kirsti valstybės sieną šansų nėra. Tiesiog reikia eiti patvoriu!

Neskubėdami, pasidairydami, pasikalbėdami per kelias valandas žygeiviai įveikė daugiau nei dešimt kilometrų. Artinantis prie Tverečiaus, pakeliui sutiktas vietos gyventojas Vacys Žemaitis prisipažino, kad  jau buvo besiruošiąs skambinti pasieniečiams apie pasieniu atžygiuojantį pulką – maža kas. Taigi pasieny gyvenantys žmonės labai pilietiški ir tikri pasieniečių talkininkai. Pirmieji bandančius kirsti sieną čia pastebėtų ir Čepuliai. Inesa sako, kad tvora gal ir nepuošia peizažo, bet jei saugumui jos reikia, tenka taikytis prie jos vaizdo.

Nuo Tverečiaus – jau ranka paduoti ir iki VSAT Vilniaus pasienio rintinės Tverečiaus pasienio užkardos, kur (visi tai žinojo!) laukia karšta košė ir arbata. Prieš atsiveriant didiesiems pasieniečių puodams, visiems žygio dalyviams už ištvermę ir išlaikytą gerą nuotaiką dėkojo Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas.

- Kilni ir labai garbinga yra pasieniečio pareiga – saugoti valstybės sieną, būti pirmiesiems, pasitinkantiems atvykstančius iš anapus sienos, - sakė meras. – Džiaugiuosi, kad jūsų, besidominčių pasieniečio tarnyba, yra tiek daug. Vieniems ši diena suteikė galimybę artimiau susipažinti su pasieniečių darbu, kitiems sutvirtino norą įsilieti į jų gretas. Vadinasi, auga pasieniečių pamaina, valstybės siena bus saugi.

O jau paskui – prie košės. Ir karštos arbatos. Prie arbatos radosi ir saldumynų – Ignalinos rajono meras Justas Rasikas atvežė žygio dalyviams dovanų didelį tortą. Sumani pareigūnė, regis, dosniai jį dalijo, o užteko jo visam dideliam pulkui!

Po sočių ir skanių pietų VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos vadas pulkininkas leitenantas Marius Garuckas padėkojo Ignalinos rajono merui Justui Rasikui, administracijos direktorei Jūratei Balinskienei už gražų bendravimą, tarpusavio supratimą, o visai administracijos komandai – už žygį.

Apie Jaunojo pasieniečio būrelių veiklą

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vyresnioji specialistė (bendruomenės pareigūnė) Jolanta Vaickuvienė pasakojo, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės saugomo sienos ruožo teritorijoje iš viso veikia daugiau nei dvidešimt Jaunojo pasieniečio būrelių: Ignalinos rajono Ignalinos Česlovo Kudabos (mažesnių ir vyresnių moksleivių), Vidiškių, Didžiasalio „Ryto“ (mažesnių ir vyresnių moksleivių) gimnazijose, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ ir „Žeimenos“, Švenčionių Zigmo Žemaičio (vyresnių ir mažesnių moksleivių), Švenčionėlių Mindaugo gimnazijose, Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje ir Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje, Vilniaus rajono ir miesto ugdymo įstaigose (veikia 12 būrelių).

Būrelių veikloje dalyvauja apie 400 mokinių. Jiems nuolat organizuojamos įvairios priemonės, kuriomis būrelių narius siekiama sudominti pasieniečio profesija, vyksta sporto bei kultūros renginiai, žygiai. Taip VSAT skatina mokinius bendrauti tarpusavyje, laiką praleisti sveikai, prasmingai, turiningai.

Minėtų veiklų tikslas – populiarinti pasieniečio profesiją, ugdyti jaunąją kartą, skatinti mokinių pilietinį ugdymą ir jų užimtumą, skleisti gerąją patirtį. Pagrindiniai  uždaviniai – užtikrinti sveiką, prasmingą ir turiningą jaunimo laisvalaikio praleidimą, skatinti jaunimą dalyvauti socialinėje, kultūrinėje, sportinėje veikloje, sudaryti sąlygas organizuojant sportinius bei kultūrinius renginius, išbandyti savo fizinį bei psichologinį pasirengimą.

Rugsėjo 30-osios žygis – jau tradicinis. Prie jau devintus metus organizuojamo tokio masto Ignalinos regione veikiančių Jaunojo pasieniečio būrelių narių žygio šįkart prisijungė Visagino, Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės ir Vilniaus rajonų mokymo įstaigose įsikūrusių būrelių nariai bei jų vadovai. 190 žygeivių išbandė savo fizinį bei psichologinį pasirengimą įveikdami 10 kilometrų trasą pėsčiomis palei valstybės sieną su Baltarusija Ignalinos rajono Tverečiaus miestelio apylinkėse. Žygio metu mokinius lydėję Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai supažindino juos su pasieniečių darbo kasdienybe, papasakojo apie tarnybos ypatumus, minamus pasienio takus.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinė planuoja renginius ne tik šiems metams, bet ir 2023-iesiems. Siekdama užtikrinti sveiką, prasmingą ir turiningą jaunimo laisvalaikio praleidimą, skatinti jaunimą dalyvauti socialinėje, kultūrinėje, sportinėje veikloje bei sudaryti sąlygas išbandyti savo fizinį bei psichologinį pasirengimą, rinktinė dar šiais metais planuoja organizuoti Jaunojo pasieniečio būrelių narių tinklinio ir šaudymo iš pneumatinio šautuvo varžybas. 2023 metų planuose – jau tradiciniais tapę žygis palei valstybės sieną, skirtas Kovo 11-ajai, ir žygis su nakvyne,  krepšinio varžybos ir kiti jaunimo pilietiškumą ugdantys renginiai.

Vida Gasparavičienė