VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientams pradėtos teikti psichoterapijos paslaugos, paremtos kognityvine–elgesio terapija. Darbą čia pradėjo medicinos psichologė Miglė Boguševičienė. Pokalbis su ja apie gydymą žodžiu, ignaliniečius užgriuvusias problemas ir išsivadavimo iš jų perspektyvas.

- Pirmiausia – susipažinkime. Kur gimėte, augote, kokius mokslus studijavote, kur dirbote, kaip ir kodėl pasirinkote Ignaliną?

- Gimiau ir augau Ignalinoje. Baigusi Ignalinos gimnaziją, toliau studijavau psichologijos bakalaurą Mykolo Romerio universitete, sveikatos psichologijos magistrą Vytauto Didžiojo universitete ir podiplomines kognityvinės-elgesio psichoterapijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Po magistro studijų įsidarbinau ir keletą metų dirbau LSMU Kauno klinikose Psichiatrijos klinikoje bei Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Atlikdavau psichodiagnostinius vertinimus, konsultavau žmones, turinčius įvairių psichikos sutrikimų ar dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su nėštumu, gimdymu, vaisiaus patologija, perinataline mirtimi, onkoginekologinėmis ligomis. Taip pat esu dirbusi su vaikais Kauno lopšelyje-darželyje ,,Vėrinėlis“. Vis dėlto, nugalėjo noras sugrįžti gyventi ir dirbti į savo gimtąjį miestą bei prisidėti prie Ignalinos rajono gyventojų psichologinės sveikatos stiprinimo. Šiuo metu dirbu Ignalinos rajono poliklinikoje ir Ignalinos visuomenės sveikatos biure.

- Taip jau sutapo, kad gruodžio 3 dieną Vilniuje vykusiame Psichikos sveikatos forume 2021 ministrai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pasirašė susitarimą stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir didinti raštingumą psichikos sveikatos srityje. Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame renginyje vykusi diskusija patvirtino – psichikos sveikata yra neatskiriama asmens ir visuomenės sveikatos dalis, svarbi kiekvieno žmogaus kokybiškam kasdieniam gyvenimui ir bendrai gerovei kurti.  Kiek Jums svarbi ši žinia?

- Džiugu, kad pagaliau psichikos sveikatos stiprinimo svarba yra pripažinta, vykdoma vis daugiau projektų, siekiančių didinti paslaugų prieinamumą ir žmonių raštingumą šioje srityje. Vis dėlto jau seniai žinoma, jog psichikos ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Zigmundas Froidas (20 a.) vienas pirmųjų prabilo apie tai, kad psichologiniai sunkumai, didelis emocinis krūvis veikia žmogaus kūną. O kūno ir minčių nesutarimų rezultatas yra psichosomatiniai sutrikimai. Sergant gripu ar plaučių uždegimu atrodo visiškai normalu kreiptis į gydytojus, tačiau kuomet iškyla psichologinių sunkumų, daliai žmonių vis dar nedrąsu kreiptis pagalbos arba atrodo, kad privalo patys susitvarkyti. Vis dėlto psichikos sveikatai taip pat reikia skirti pakankamai dėmesio, norint gyventi kokybišką gyvenimą.

- Kai sakoma, jog pirmiausia buvo žodis, dažnai noriu paprieštarauti. Nes manau, kad pirmiau už žodį dar buvo mintis. Mintimis, paskui ir žodžiais, o dar po jų - ir veiksmais, tam tikra prasme, mes save kuriame ar - sunaikiname. Žodis yra psichoterapijos gydymo instrumentas. Kiek Jūs pati tikite žodžio galia?

- Teisingai pastebėta, jog daugelis emocinių sunkumų kyla dėl mūsų minčių. Paprastai ne konkreti situacija mums kelia nusivylimą, įtampą, stresą ar pan., bet tos situacijos interpretacija arba tai, kaip mes ją suvokiame. Albertas Einšteinas yra pasakęs: ,,Neįmanoma išspręsti problemų naudojantis tuo pačiu mąstymo būdu, kuriuo jas sukūrėte“. Taigi vienintelis būdas jaustis geriau yra reguliuoti savo mintis ir keisti elgesį. Būtent kognityvinėje-elgesio terapijoje to yra mokomasi. Vienas iš egzistuojančių mitų yra, kad psichologo-psichoterapeuto konsultacija yra pokalbis, kuriame daugiau niekas nevyksta. Iš tiesų kalbant ir įsivardinant problemas žmogui yra lengviau suprasti jų priežastis bei sprendimo būdus. Be to, psichoterapijos metu kalbėjimas yra tik viena iš darbo priemonių, bet tikrai ne vienintelė. Atsižvelgiant į individualų žmogų yra pasirenkamos konkrečios intervencijos.

   - Ar galėtumėte patvirtinti, jog vis dar gajos stigminės nuostatos į psichikos sveikatą, kad tiesiog būtina didinti psichologinės sveikatos raštingumą? O gal klystu? Gal jau ir ignaliniečiai garsiai įvardija žinių ir įgūdžių, susijusių su tinkamu rūpinimusi psichikos sveikata, poreikį, vis daugiau yra atsiveriančių, pasitikinčių psichologais?

- Manyčiau, jog pastaruoju metu yra mažiau neigiamų nuostatų į psichikos sveikatą, ypač didesniuose miestuose žmonės vis drąsiau ir drąsiau kreipiasi pagalbos, nebijo pripažinti, jog patiria sunkumų ir nori juos spręsti. Deja, dalis žmonių vis dar vadovaujasi mitais, kad į psichikos sveikatos specialistus ,,normalūs“ žmonės nesikreipia, kreipiasi tik silpnieji, kad vien tik dialogas negali išspręsti problemų. Vis dėlto pripažinti sunkumus, o ne bėgti nuo jų, išdrįsti prašyti pagalbos ir atsiverti yra stiprybės požymis bei pokyčių pradžia.

- Jūsų paslaugos paremtos kognityvine–elgesio terapija. Tai palyginti nauja psichoterapijos rūšis, orientuota į pokyčius, ir, kiek žinau, ji pirmiausiai buvo sukurta kaip depresijos gydymo metodas, o vėliau plėtojama ir pritaikoma kitiems psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti. Kur link nukreipta Jūsų praktika?

- Iš tiesų kognityvinės-elgesio terapijos pagrindus padėjo amerikietis Aaron Beck, kurio tyrinėjimai parodė, kad sergantys depresija asmenys nuolat negatyviai perdirba įvairią informaciją. Tuomet buvo pradėtos kurti kognityvinės intervencijos, padedančios keisti iškreiptą mąstymą, prisidedantį prie depresijos vystymosi. Vėliau Beck su bendraautoriais ir kitais kognityvinės-elgesio terapijos pradininkais sukūrė metodikas, sukurtas gydyti nerimo ir fobinius sutrikimus, šeimos santykių problemas, asmenybės sutrikimus, priklausomybes, bipolinį sutrikimą, dirbant su suicidiniu elgesiu bei psichologinėmis krizėmis. Šios ir kitus sutrikimus gydančios metodikos yra iki šiol tobulinamos.

Pagrindinė kognityvinės-elgesio terapijos prielaida yra tai, kad mūsų mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys yra tarpusavyje susijusios sistemos ir atsiradus pasikeitimams kurioje nors vienoje, reaguos ir kitos. Savo darbe taikau įvairias technikas, nukreiptas į minčių, elgesio, kūno pojūčių keitimą bei emocijų reguliavimą.

- Gal vis dėlto potencialiems Jūsų pacientams reikėtų paaiškinti, jog psichoterapeutas... gydo. Šeimos gydytojai retą savo pacientą išleidžia be vaistų recepto. Kokios Jūsų „namų darbų užduotys“ apsilankiusiems?

- Psichoterapija yra gydymo metodas, kuriame gydymo ,,piliulė” yra trukdančių asmeniui gerai jaustis minčių, emocijų, impulsų veikti suvokimas ir keitimas. Psichoterapijos seansui paprastai skiriama viena valanda per savaitę, o likusias 167 val. per savaitę žmogus būna savo įprastoje aplinkoje, veikia įprastu būdu. Todėl norint pasiekti rezultatų, receptas arba namų darbai su kuriais žmogus yra išleidžiamas namo yra tam tikrų terapijoje išmoktų įgūdžių praktikavimas ir taikymas savo kasdieniniame gyvenime. Žmogus mokomas kaip sau pačiam būti psichoterapeutu.

- Kokia darbo pradžios Ignalinoje patirtis? Kokia, bendrąja prasme, ignaliniečių „ligos istorija“?

- Patirtis išties teigiama, veiklos yra ganėtinai skirtingos ir įdomios, suteikiamos sąlygos ir galimybės tobulėti, savarankiškai pasirinkti darbo metodus.

Ignaliniečiai dažniausiai kreipiasi dėl nerimo, nuotaikos svyravimų, sunkumų reguliuoti savo emocijas, netenkinančių tarpusavio santykių ir noro juos pagerinti. Vis dėlto kiekvienas žmogus yra individualus ir būtų sunku nusakyti bendrą ,,ligos istoriją“ arba tai būtų lyg kokios nors etiketės klijavimas. Net ir turint tą pačią diagnozę, pvz., viena dažniausių - depresija, po ja slypi individuali asmens gyvenimo istorija, patirtys, įsitikinimai, elgesio modeliai, skirtingos priežastys dėl ko vystėsi sunkumai ir kokie veiksniai juos palaiko.

- Pabaigai – reklaminis tekstas. „ Laukiame Jūsų, jei...“

- Laukiame Jūsų, jei:

1. patiriate stresą, nerimą, vargina įkyrios mintys, socialinės baimės;
2. kenčiate nuo depresijos ar kitų psichikos sutrikimų;
3. išgyvenate sunkius gyvenimo etapus (netektis, skyrybas, traumuojančius įvykius);
4. netenkina santykiai, kyla bendravimo sunkumų;
5. sunku pasitikėti savimi;
6. norite išmokti spręsti dažnai pasitaikančius konfliktus, reguliuoti emocijas;
7. patiriate kitų sunkumų, kuriuos norite išmokti spręsti.
8. Tik kartu galime pakeisti požiūrį į nepalankias aplinkybes, kurios turi įtakos mūsų sveikatai.

- Adresas? Vieta? Galimybė gauti Jūsų konsultaciją?

- Asmuo per metus gali gauti 30 nemokamų psichoterapijos seansų (su gydytojo psichiatro siuntimu). Seansai gali būti individualūs, grupiniai ir šeimos. Konsultuojama adresu – Ligoninės g. 13, Ignalina (102 kabinetas). Konsultacijai galite registruotis telefonu – (8 386) 52848.

Taip pat kviečiu sekti facebook.com puslapyje - psichologė-psichoterapeutė Miglė Boguševičienė, kur dalinuosi įvairia informacija, susijusia su psichologija ir psichoterapija.

- Kadangi ši savaitė – tarpušventis, ko linkėtumėte tiems, kuriuos jau savo darbe pažinote, ir tiems, kurie vis dar nekviečia Jūsų į pagalbą ir kaunasi su savo problemomis vieni?

- Džiaugiuosi tais, kurie „pralaužė ledus“, suprato, kad problemos sprendimas prasideda jos pripažinimu, kad patikėjo manimi. Kitus kviečiu  ateiti. Drauge ieškosime problemos sprendimo kelių ir, tikiu, kad rasime tinkamą kryptį.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė