Gegužės 7 dieną savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Imantas Umbražiūnas ir savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas lankėsi Dūkšte ir kartu su  seniūnu Antanu Šakaliu apžiūrėjo kultūros, švietimo įstaigas, domėjosi senelių globos namų veikla, reikalingomis investicijomis ir sudėtinga padėtimi katilinėje. Praeitą savaitę važiuota į Didžiasalį. Tokios išvykos padeda geriau suprasti realią situaciją, išklausyti sutiktų gyventojų, darbuotojų,  įstaigų vadovų mintis ir pastebėjimus.

Seniūnijoje trumpai pabendravus su personalo, žemės ūkio ir socialinio darbo specialistėmis, skubėta į Ignalinos šilumos tinklams priklausančią Dūkšto katilinę. Šio padalinio vadovas Stasys Raikauskas apsidžiaugė seniai lauktu valdžios vizitu ir be užuolankų nušvietė, kas ir kaip.  Senasis, prieš 23-ejus metus pastatytas katilas jau vos gyvas, susidėvėjęs, nuolat gendantis, todėl palikti jį kitam šildymo sezonui niekaip negalima. Kito, kiek naujesnio, katilo galingumo neužtenka. Su savo darbą gerai išmanančiu, katilinėje daug ką suremontuojančiu, net pagalbines patalpas pastatančiu, savo laisvalaikį dažnai aukojančiu specialistu diskutuota apie galimus sprendimus, kuriuos reikia priimti kuo skubiau. Meras Stasiui Raikauskui dėkojo už jo pastangas ir nenusakomą atsidavimą darbui.

Visai šalia katilinės – Dūkšto senelių globos namai. Pasisveikinta su saulutėje besišildančiais namelių gyventojais, su įstaigos direktore Giedre Karpickiene apžiūrėtos visos patalpos: ir suremontuotos, ir labai jau neišvaizdžiai atrodančios, modernizavimo laukiančios, ir visiškai nenaudojamos, kurios galėtų pasitarnauti plečiant paslaugas ir globos namuose apgyvendinant ne 30, kaip dabar, o 40 ir daugiau žmonių. Meras pastebėjo, kad tokių paslaugų poreikis labai didelis, todėl tuščiose patalpose būtina įrengti kambarius, taip pat reikia suremontuoti dabar nenaudojamą pirmojo aukšto virtuvę ir ten persikelti iš antrojo aukšto, nes dabartinė jau neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Direktorė pastebėjo, kad nuo 2030 metų bus reikalaujama, kad globos namuose žmonės gyventų tik vienviečiuose kambariuose. Ji apgailestavo dėl socialiniams projektams pristabdytos Europos Sąjungos paramos galimybės. Kalbėta ir apie visos teritorijos aptvėrimą nauja išvaizdesne, visą plotą apimančia tvora, kad teritorijoje nesilankytų pašaliniai asmenys.  

Vėliau apžiūrėta Dūkšto ambulatorija bei miesto ir  Kaniūkų kaimo kultūros namai. Tartasi dėl  ambulatorijai nereikalingų patalpų panaudojimo seniūnijoms reikmėms. Dūkšto kultūros namų darbuotoja Laura Abaravičiūtė apgailestavo, kad didelio pastato patalpos labai vėsios. Kaniūkuose jos geresnės, bet ten šiuo metu nėra darbuotojo. Seniūnas sakė, kad anksčiau Kaniūkai garsėjo savo diskotekomis ir gražiais renginiais, jis prisiminė laikus, kai čia dirbo G.Velička. Dabar gražios, puikiai įrengtos  patalpos tiesiog užrakintos. Kalbėta apie specialisto paieškas. ,,Svarbu, kad žmogus degtų noru veikti, burti žmones, į veiklas įtrauktų bendruomenę.“,– sakė meras. Būdami Kaniūkuose savivaldybės vadovai užsuko į svečius pas fainiausią pasaulio močiutę, krašto istorinės atminties  saugotoją Onutę Laurinienę, kurios namelis visai šalia kultūros namų. Moteris labai nudžiugo, visiems linkėjo sėkmės ir gražių darbų. 

Ne itin geros nuotaikos ir Dūkšto mokykloje, kurioje dabar mokosi tik apie 10 pradinukų ir ugdomi darželinukai. Taigi viename didžiulio pastato korpuse dar jaučiama gyvybė. Mokyklai tapus Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazijos skyriumi, vyresniųjų mokinių nebeliko. Jaunimas susirenka tik į treniruoklių salę, kurią įrengė Dūkšto krašto bendruomenė. Mokykloje su darbuotojais kalbėta apie elementarų nenaudojamų patalpų sutvarkymą, naudingų daiktų panaudojimą, buvusios bibliotekos knygų perdavimą ir daug metų puoselėto muziejaus išsaugojimą. Seniūnas A. Šakalys jį siūlė perkelti į bendruomenės patalpas ir padaryti lankomu. Ne vienam dūkštiečiui ar  atvykusiam kraštiečiui būtų įdomu pavartyti mokyklos istoriją pasakojančius metraščius, galybę nuotraukų albumų, surinktą medžiagą apie šią mokyklą baigusius žinomus žmones ir kt.