Didelis tikėjimas, drąsa, vienybė  ir skambančios lietuviškos dainos 1991-ųjų sausio 13-osios naktį buvo svarbiausi ginklai mūsų tautos, nepabūgusios stoti prieš tankus. Tai, kas tuomet įvyko, šiandien atrodo tarsi stebuklas. Turbūt tai ir buvo didelis stebuklas, kurį vis iš naujo atrandame, įvertiname. Ir ypač dabar, vis dar tebesitęsiant Rusijos karui Ukrainoje.

Sausio 13-osios rytą negausus būrelis ignaliniečių dalyvavo pamaldose, atmintį liudijo languose uždegtos žvakelės – įstaigos, gyventojai buvo kviečiami prisijungti prie iniciatyvos ,,Pergalės šviesa". 35-tus metus minimos Laisvės gynėjų dienos renginiai – rytmečiai, pamokos, popietės, parodos ir kt. – organizuoti rajono švietimo, kultūros įstaigose. Ignalinos rajono kultūros centre vakare rinkosi ignaliniečiai. Lauke visus pasitiko degantys laužai – Sausio laisvės simboliai. 

Minėjimas ,,Sausio 13-oji – skrydis į laisvę“, ypač istorinius faktus priminusi pirmoji jo dalis, buvo labai jaudinantis, stiprus, tikrumu persmelktas reginys. Rodytos nuotraukos, filmuoti vaizdai. Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis  iš ekrano pasakojo apie skambutį M. Gorbačiovui, apie viltį, kad blogio imperija galų gale žlugs, kad bus taip, kaip norės Viešpats. Tuomet jis dar nežinojo, kas atsitiks, bet jautė, tikėjo, kad jau aušta laisvės rytas. Kraujo neišvengta. Visi jie – 14-ka žuvusiųjų laisvės angelų –  prisiminti, tylos minute pagerbti. Šiandien skausmą ir liūdesį keičia amžinas dėkingumas.

Kaip kalbėjo savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, iš tos Sausio įvykių minios  daugelio žmonių jau nėra ir tikrųjų liudininkų vis mažėja. Žmonių likimai susiklostė skirtingai. ,,Mūsų kartos uždavinys – perduoti istorinę žinią apie laisvės kainą jaunimui. Atmintis – pagrindinis dalykas. Dar labai svarbu, ką aš darysiu, jei tai pasikartos, ką pasirinksiu ir ką kasdien renkuosi, ar esu tvirtas. Mes patys turim turėti užsispyrimo, atiduoti tautai ir valstybei daugiau nei prašoma, dirbti daugiau nei mums mokama...“, – sakė meras. Į sceną jis pakvietė renginyje dalyvavusius  Laisvės  gynėjus, Sausio 13-osios medaliu apdovanotus Ignalinos krašto savanorius Nijolę Nagurnaitę, Albiną Gruzdį, Žilviną Aigirį Bulavą, Vytautą Potapovą, Gintarą Petkevičių, taip pat Sausio įvykiuose dalyvavusį Gintautą Mackonį. Jiems dėkota už drąsaus ir pasiaukojančio gyvenimo pavyzdį. Laisvės gynėjams įteiktos savivaldybės atminimo dovanėlės ir gėlės. Laisvės gynėjus ir visus ignaliniečius sveikino Seimo narys Jevgenijus Šuklinas, kurio kalbą perskaitė padėjėjas Nedas Lukoševičius.

Jaudinančiais prisiminimais dalijosi Nijolė ir Gintautas. Jų tikrumas daugeliui sudrėkino akis ir palietė širdis. ,,Dainavom, ištisai dainavom. Dainos šildė, išblaškydavo miegus, vienijo. Po šūvių sužinojome apie žuvusius. Kraujas stingo. Laukėm. Viena mintis – puls ar nepuls. Ryte suvažiavo dar daugiau žmonių. Prasidėjo budėjimai.... O dabar ir vėl neramu. Budėkim, būkim pasiruošę...“, – tai nuotrupos iš Nijolės pasakojimo ir tuometinių išgyvenimų. Gintautas sakė anksčiau nedalyvavęs tokiuose renginiuose, dabar Dievulio paskatintas ryžosi. Jis atsinešė visus tuos metus saugotą V. Landsbergio užrašytą maldą ir kreipėsi į jaunimą: ,,Jaunime, išgirsk Lietuvos širdį!“  

O jaunimas taip pat išsakė savo mintis. Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai  Gintautė ir Justas skaitė apie tai, ką jiems reiškia laisvės liepsna. Tai buvo ir jautrūs vaikystės prisiminimai, ir pirmieji rimtesni suvokimai, ir džiaugsmingas žinojimas: ,,Mes laimingi, kad gimėme laisvoje Lietuvoje“.

Antroje renginio dalyje pristatyta naujo Ignalinos kolektyvo – Laimingų romansų teatro – savitai įdomi muzikinė-poetinė programa. Kaip buvo minėta, kolektyvą paskatino įkurti a. a. menininkas Jonas Grunda. Kolektyvui vadovauja Raimondas Žievys ir Žilvinas Aigris Bulavas. Skambant dainoms, salėje gražiai skraidė Zarasų „Rotary“ vaikų eskadrilės lėktuvėliai. Eiles skaitė Vaiva Kaladinskienė. Vienas gražiausių minėjimo momentų – laisvės gynėjos Nijolės Nagurnaitės kartu su šiuo kolektyvu sudainuota daina ,,Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus... ". Galbūt daugeliui įsiminė ir renginyje nuskambėjusi frazė: ,,Ir dabar giedokime šventas giesmes ir nesiplūskime...“.  Viena daina buvo skirta Ignaliną palikusiam Valdukui – gerajai miesto sielai. Juk tai pirmas renginys be jo.