- Pagaliau sulaukėme vasaros. Po šaltos gegužės staiga termometrų gyvsidabrio stulpeliai šoko į lietuviškos vasaros aukštumas. Netrūksta ir lietaus. Žaliuoja pievos. Ūkininkai džiaugiasi kylančiu pašaru galvijams, bet žmogus per pievas bristi jau atprato.

- Ir jei mažesnė ar didesnė žolė pasitaiko ant jo tako, tuoj kyla nepasitenkinimo audros.

- Turite omeny praėjusio savaitgalio skambučius?

- Na, tragiškų situacijų nebuvo. Bet štai viena pilietė pasiskundė, jog Tėvo dienos proga atvažiavusi į Kukutėlių kapines, rado jas neapšienautas. Aiškinausi situaciją. Kaip tokiais atvejais galima būtų pasakyti – „atsitiko gyvenimas...“  Tverečiaus seniūnas Aivaras Lozda tiesiog pasiguodė, jog turima technika, dviem trimeriais, niekaip nespėjo  apšienauti visų prižiūrimų teritorijų. Nemenkos jėgos buvo mestos Lukošiškei, kur turėjo vykti šventė. O kai tenka rinktis, visada atsiras nepatenkintų. Artimiausiu metu  ir Tverečiuje turėtų pasirodyti traktoriukas, tad darbai sparčiai pajudės į priekį.

- Šios savaitės susitikime su rajono seniūnais „šienapjūtė“ buvo viena iš aktualiausių temų.  Kai kurie seniūnai nepamiršo pasidžiaugti jau gautais naujais traktoriukais-žoliapjovėmis. Gal tai ne paskutinieji pirkiniai?

-  Turiu pripažinti, kad seniūnijų turima technika buvo techniškai ir moraliai pasenusi. Net nesmagu sakyti, kad seniūnijose dar ir dalgiai buvo ne muziejuje. Bet, praėjusiais metais pradėję stiprinti seniūnijų techninę bazę, neapleidome šio darbo ir šiais metais.

Be jau minėtų traktoriukų-žoliapjovių, kurie neseniai pasiekė Dūkšto, Naujojo Daugėliškio ir Didžiasalio seniūnijas, nupirktos keturios krūmapjovės Ignalinos miesto, Dūkšto, Ignalinos, ir Linkmenų seniūnijoms, savaeigė žoliapjovė Rimšės seniūnijai, grandininiai pjūklai Rimšės ir Linkmenų seniūnijoms, aukštapjovės  Kazitiškio ir Vidiškių seniūnijoms, šienapjovė- smulkintuvas (smulkių šakų traiškytuvas) pakelių bei žalių plotų šienavimui Dūkšto seniūnijai  kooperuojantis su Rimšės ir Ceikinių seniūnijai kooperuojantis su Mielagėnų seniūnija... Vien šių pirkinių bendra suma artėja prie 29 tūkstančių eurų. Tektų dar pridėti prie šios sumos kone pustrečio tūkstančio eurų, kuriuos sumokėjome už Ignalinai, Ignalinos  ir Linkmenų seniūnijoms įgytus lapų pūstuvus, daugiau nei 7 tūkstančius eurų už prikabinamą greiderį Dūkšto seniūnijai kooperuojantis su Rimšės seniūnija, pusantro tūkstančio eurų, išleistų  aukšto slėgio plovykloms Kazitiškio ir Ignalinos miesto seniūnijoms. Taigi jau ir keturiasdešimt tūkstančių perkopėm. Manau, kad tai daryti buvo būtina. Seniūnijos matė šių pirkinių poreikį, dabar pajuto ir realią naudą. Pagal galimybes nuolat atnaujiname pasenusią, gendančią techniką. Štai Naujajame Daugėliškyje sugedo krūmapjovė, tad vyksta naujos pirkimas. Kaip jau minėjau, spręsime ir Tverečiaus seniūnijos bėdas. Vidiškių seniūnijai  reikia žolės smulkintuvo – vyksta tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimas. Suprantu, kad seniūnijų norai yra didesni. Juos atidžiai išklausom, pagal galimybes stengiamės patenkinti.

- Susirinkę seniūnai ne tik guodėsi dėl įtemptų darbų, bet ir pasidžiaugė. Kad ir seniūnijų viešosiose erdvėse sutvarkytais gėlynais. Žydi ir Ignalina. Bet visi vis laukia pokyčių. Gal bent trumpai apie tai, ko Ignalina gali tikėtis dar šiemet?

- Jau esu kalbėjęs apie nemenkus pokyčius teritorijoje tarp dviejų tiltų per Paplovinio ežerą. Bet laukia ir dar kai kurios malonios staigmenos. Šią savaitę pradėtas fontano, kuris atsiras Laisvės ir Aukštaičių gatvių sankirtoje esančiame skverelyje, pirkimas. Fontanas veiks, naudodamas saulės šviesos energiją, tad bus įrengtas kolektorius. Vandens talpa turėtų būti apie 70 centimetrų gylio, tad bus pasirūpinta saugumu – bus apdengta tinklu ir dekoruota. Saulės energija turėtų iškelti vandenį į daugiau nei metro aukštį. Jaukus nedidelis fontanas, pražydus čia puikiai peržiemojusioms rožėms, bus papildomas traukos objektas, atgaiva karštą vasaros dieną.

Gera žinia ir krepšinio mėgėjams. Prieš gerą dešimtmetį Aukštaičių gatvėje įrengta krepšinio aikštelė jau senokai prašėsi dėmesio. Poreikį matome, nes jaunimas vakarais mėgsta čia susirinkti. Pakeisim aikštelę iš  esmės. Vykdomas pirkimas ir, tikėtina, netrukus galėsime pasidžiaugti aikštele, kuri atitiks visus reikalavimus net aukšto lygio varžyboms. Bus pakeistos lentos, sumontuoti profesionalūs spyruokliniai lankai. Modulinė mėlynos spalvos aikštelės danga bus ne tik patogi sportuojantiems, bet ir vizualiai papuoš miestą.

- Pakalbam apie grožį ir įvaizdį platesne prasme. Sekmadienį, minint Pasaulinę aplinkos dieną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmą kartą įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms - šių metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo, kuris sudarytas pirmą kartą, lyderėms. Ignalinos rajono savivaldybei paskirta 57 vieta ne tik nedžiugina, bet ir stebina. Gal galėtumėte ką nors apie tai pasakyti?

- Tiesą pasakius, ir pats stebiuosi. Domėjausi tuo. „Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2022 m.“ Aplinkos ministerijos iniciatyva sudarytas pirmą kartą. Kaip tikina jo rengėjai, reitingas skirtas stiprinti savivaldybių konkurencingumą ir lyderystę aplinkosaugos srityje bei skatinti LR Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose. Jis sudarytas iš 55 kriterijų, kurie suskirstyti į 9 skirtingas sritis, tokias kaip atliekų prevencijos ir tvarkymo, prisitaikymo prie klimato kaitos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo skatinimo.

Pirmiausia, kai kuo galime ir pasidžiaugti: klimato kaitos valdymo ir politikos srityje esame šešiolikti,  statyba ir teritorijų tvarkymas įvertintas 34 vieta, 35-ti esame energetikos srityje.

Tad kodėl esam ten, kur esam? Žemą vietą reitinge mums didžia dalimi nulėmė atliekų ir žiediškumo vertinimas (58 vieta), biologinė įvairovė ir kraštovaizdis (57 vieta) bei aplinkosauginis sąmoningumas (59 vieta). Negaliu, deja pateikti kokių nors palyginamųjų skaičių, mat toks reitingas atliktas pirmą kartą, duomenys – praėjusių metų. Tad, nagrinėdamas šiuos balus ir gautas vietas, turiu vilties, kad kitų metų analogiškame reitinge, jei tik toks bus, turėtume kilti.

-Nuojauta? Spėjimas?

- Nei viena, nei kita. Tiesiog šiais metais vykdome projektus, kurie turėtų nulemti geresnius rodiklius būtent šiose srityse, kur smarkiai atsiliekame.

Savivaldybė pateikė paraišką pagal kvietimą  asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimui apvažiavimo būdu, transportavimui ir saugiam šalinimui. Projekto „Namų ūkiuose susidariusių asbesto atliekų tvarkymas Ignalinos rajono savivaldybėje“ metu planuojama sutvarkyti 290 tonų asbesto atliekų. Tikimės kraštovaizdžio pokyčių, dalyvaudami bešeimininkių padangų atliekų tvarkymo projekte, kuriam šiemet, patikslinus Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšų naudojimo 2022 m. priemonių planą, numatytas papildomas finansavimas. Šio projekto vykdymo metu planuojama sutvarkyti 227 tonas padangų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja.

Intensyviai mokysimės rūšiuoti. Tam Ignalinos rajono savivaldybė pirks 3 500 individualių konteinerių popieriui, kartonui, plastikui, metalui, 4 500 individualių konteinerių stiklui, taip pat planuojama įsigyti 30 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių bei juos pastatyti Ignalinoje bei Ignalinos rajono seniūnijų teritorijose esančiose bendro naudojimo aikštelėse. Projektų vykdymo metu, šiais ir ateinančiais metais, planuojama taip pat įsigyti 40 biologinių atliekų surinkimo konteinerių su stovu bei 2 500 biologinių atliekų surinkimo kibirėlių.

Manau, kad aplinkosaugos reitingui tam tikrų balų gali duoti ir šiais metais smarkiai pasistūmėjęs  atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas rajone, net .Sosnovskio barščių naikinimas.

- Sprendžiant iš perspektyvos, vilčių yra?

-  Manau, kad taip. Apskritai, reitingai, kurie gimsta Vilniuje, deja, kartais kelia nuostabą. Kartais jie – kaip šaltas dušas. Kartais – neišsprendžiamas rebusas. Tarkim, mums skirta 57-oji vieta už biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Atsakymų neturiu. Kyla tik klausimai. Kaip tuomet čia galėjo būti įkurtas pirmas Lietuvoje nacionalinis parkas? Nejau taip nuskurdinom savo kraštovaizdį ir biologinę įvairovę jame? Tam tikra prasme tai laikau įžeidimu čia gyvenančių žmonių, kurie ilgus dešimtmečius klusniai vykdė visus saugomų teritorijų valdininkų primestus aplinkosauginius reikalavimus. Parko teritorijoje gyvenantys patiria nepatogumų, negalėdami net savo valdose elgtis kaip panorėję, bet taip išmoko sugyventi su gamta ir ją saugoti, plačiąja prasme, gausinti biologinę įvairovę.

 Užtat stebina, kokie privalumai lėmė, kad šioje pozicijoje pirmoji vieta pripažinta Vilniui. Vienu iš nuopelnų nurodoma tai, kad sostinė – „viena iš kelių savivaldybių Lietuvoje, patvirtinusi miesto pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles“. Reitingų rengėjai, pristatydami antrąją vietą užėmusius Druskininkus, pažymi, kad „Druskininkai turėjo pakankamai gerus rezultatus beveik visose kriterijų grupėse“ ir pabrėžia, kad „tai – viena iš kelių Lietuvos savivaldybių pirmaujanti renovuotų daugiabučių butų (namų ūkių) skaičiumi bei dviračių takų ilgiu (km), tenkančiu tūkstančiui gyventojų.“ Ar Ignalina šiose srityse atsilieka? 

Lygiai taip pat labai norėčiau žinoti, kokie kriterijai lėmė palyginti su mumis aukštą, 34-tą, vietą Molėtams, 44-tą Švenčionims, net kaimyninei Zarasų savivaldybei skirta 51-oji vieta. Ką jau kalbėti apie į dešimtuką patekusią Uteną. Bet - yra kaip yra.

Šis reitingas, apskritai, buvo netikėtas. Priimam ir žygiuojam Žaliuoju kursu, mokydamiesi iš geriausių. Kartu kviečiu visus rajono gyventojus jungtis prie šios krašto gražinimo, jo įvaizdžio gerinimo talkos projektais, pasiūlymais, darbais, asmeniniu pavyzdžiu. Taip bent jau galėtume pademonstruoti aplinkosauginio sąmoningumo rodiklio, kuris šiuo metu įvertintas tik 59-ąja  vieta, pagerinimo.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė