- Trečiadienį minėjome Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną, giedojome Tautišką giesmę. Pasijutome esą didelės ir garbingą istoriją turinčios šalies piliečiai. Akimirką buvome vieningi, pasirengę vienas kitą kaip kokia policija – ginti, saugoti, padėti. Bet štai po šventės skirstomės vėl į savo pakampes ir užsirakiname duris. Kodėl taip vyksta?

- Negaliu to nematyti, nejausti, pagaliau – negirdėti, kad žmonėse yra daug nerimo, susipriešinimo, netikrumo dėl ateities. Būtent tai ir verčia „užsirakinti“, nors šiuo metu tikrai yra ne tik ginti, saugoti, padėti pasirengusi policija, bet ir pakankamai išvystyta socialinės, psichologinės pagalbos sistema, yra nemažai pavyzdžių, kaip neleidžiama pražūti į tikrą bėdą patekusiems, pagalbos reikalingiems. Vesdamas istorinę paralelę, norėčiau, kad valstybei svarbios šventės, o Mindaugo karūnavimo diena yra viena iš tokių, būtų paskata pajusti ne momentinę vienybę. Juk  svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas – suvienyta Lietuvos valstybė. Niekas taip nežlugdo žmogaus ir nestumia jo į neviltį kaip atskirtis, neteisybės matymas.

- Negali matyti to, ko nėra. Na, nebent tai susiję su kokia diagnoze... Seimo sprendimai, jų nepaaiškinamas stūmimas menkai prisideda prie piliečių vienijimo. Taip išeitų, kad esame skaldomi savos valdžios. Platesnio paaiškinimo daug kas laukia ir nekilnojamojo turto mokesčių pokyčių tema. Finansų ministerija, beje, šiuos siūlymus pateikė kaip galimybę savivaldybėms gauti papildomų pajamų ir taip didinti jų finansinį savarankiškumą. Tai gal viskas gerai šioje karalystėje?

- Nemanau. Matau požymių, kad ir, priėmus šį įstatymą, gali nutikti kaip tame posakyje: norėjo kaip geriau, gavos – kaip visada.

- Labiausiai viskas paaiškėja palyginimuose. Tad gal pirmiausia apie tai, kaip yra dabar.

- Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui taikomas progresinis apmokestinimas, priklausomai nuo turto mokestinės vertės. Bendra tokio nekilnojamojo turto vertė iki 150 tūkstančių eurų neapmokestinama; nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 150 tūkstančių eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkstančių eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas; nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 tūkstančių eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkstančių eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas; nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 tūkstančius eurų, taikomas 2 proc. mokesčio tarifas. Taigi, pavyzdžiui, turint 177 tūkst. eurų mokestinės vertės būstą mokėti reikia tik už 27 tūkst. eurų dalį, kuriai pritaikius 0,005 tarifą, mokestis siekia 135 eurus.

- O ministerija siūlo...

- Siūlo, kad kiekvienas objektas būtų apmokestinamas atskirai, o mokesčio už fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą dydis priklausytų nuo savivaldybės, kurioje jis yra. Tokiu atveju, nuo 2025 metų fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas būtų apmokestinamas taip: dalis, neviršijanti savivaldybės nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0,03 proc. mokesčio tarifą; dalis, neviršijanti savivaldybės nekilnojamojo turto dviejų verčių medianos, taikant 0,06 proc. tarifą; dalis, viršijanti savivaldybės nekilnojamojo turto dviejų verčių medianą, taikant 0,1 proc. tarifą.

Registrų centro duomenimis, brangiausio turto galima rasti Neringos, Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, pigiausio – Pasvalio, Zarasų ir Ignalinos rajonuose. Tarp 60 Lietuvos savivaldybių didžiausia mediana yra Neringoje ir siekia 111 tūkst. eurų, Vilniaus mieste ji siekia dvigubai mažiau – 60,1 tūkst. eurų, o  Ignalinos rajone tesiekia 3 670 eurų. Įdomu tai, kad, turint tos pačios vertės turtą mažos medianos savivaldybėje, tektų susimokėti daugiau nei didelės medianos savivaldybėje.

Taip yra todėl, kad, esant mažesnei medianai, nuo didesnio objekto vertės likučio reikia mokėti didesnį tarifą. Iš esmės, tai tikrai neskatins mūsų savivaldybėje turėti, statyti didesnės vertės nekilnojamąjį turtą. Mat visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio dydis priklausytų ir nuo aplinkinių turto: ypatingai bus baudžiamas „turtuolis“, pasistatęs dvarą prastų namelių fone.

Ir tai ne vien mūsų problema. Tam tikros neteisybės įžvelgtų net sostinėje gyvenantys. Tarkim, Vilniaus mieste riba, kai turint brangesnį turtą  nekilnojamojo turto mokestis mažėtų yra 170.972 eurai. Turint didesnės mokestinės vertės nekilnojamąjį turtą, tektų mokėti mažiau nei dabar, turint mažesnės (iki 150 tūkst. eurų) – daugiau.

- Gal kol kas nuraminkim save mintimi, jog tai dar tėra modelis, kuris siūlomas, bet nėra galutinis. Tam tikrų diskusijų yra ir pačiame Seime. Atslūgs karščiai, sugrįš protas. Beje, šilumos tema irgi diskusijų lauke ulioja. Turiu omeny ne saulės už dyką dovanojamą, o tą, kuri jau spalį, lapkritį imsis mūsų piniginių revizijos. Situacija ne iš džiugiųjų.  Visa Europa neramiai laukia rudens ir žiemos. Ignalina – ne kitoje planetoje įsikūrusi. UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ vadovu pradėjo dirbti Saulius Rukšėnas. Gal yra viltingesnių žinių?

- Pirmiausia, pasinaudosiu proga padėkoti ir buvusiam laikinajam bendrovės direktoriui Artūrui Jatuliui, kuris daug prisidėjo prie bendrovės  skolų mažinimo, tam tikra prasme pastatė ją „ant kojų“. Naujasis vadovas  turi puikų išsilavinimą ir nemenką darbinę patirtį energetikos srityje. Taigi nestokoja ir minčių bendrovės ateities užtikrinimui. Nereikėtų pamiršti, kad UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ rūpestis neapsiriboja Ignalinos daugiabučių šildymu. Daug problemų kelia Dūkšto katilinė, mažosios katilinės seniūnijose. Gal jau niekam nereikia priminti, kad brangsta kuras. Bet direktorius Saulius Rukšėnas patikino, jog bendrovė suinteresuota vartotojams išlaikyti tokią pačią šildymo kainą, ketina nupirkti kuo daugiau kuro ir užpildyti juo talpas ir bent iki Naujųjų metų šildyti būstus santykinai nebrangiai.

- Be kol kas mėgaukimės ne Sauliaus pažadėta, o saulės dovanojama šiluma.

- Ir, norėčiau pridurti – ežerų gaiva. Nes UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ vykstančios pertvarkos su mintimi apie geresnę rytdieną sugadins šios dienos nuotaikas. Bendrovėje pirmą kartą po daugelio metų bus keičiami katilai, dėl ko Ignalinos miesto gyventojai patirs nepatogumų: nuo liepos 11 iki rugpjūčio 13 dienos nebus tiekiamas karštas vanduo. Bendrovė atsiprašo už laikinus nepatogumus. Drauge ir aš linkiu visiems mums kantrybės.

- Kai visa ko kainos kyla ne dienomis, bet valandomis, gal net akiplėšiška klausti, kas dar nesiųs papildomų plėšikų į mūsų pinigines. Bet – jau paklausiau.

- Atsakau. Ignalinos autobusų parkas. Ignalinos rajono savivaldybės Taryboje dar 2015 metais patvirtinti keleivių pervežimo vietinio susisiekimo autobusais tarifai ligi šiol nepakeisti, nepadidinti. Visi žinome, kad bendrovės veikla nuostolinga. Keleivių pervežimas čia daugiau kaip socialinė paslauga, o ne verslo rūšis. Turime užtikrinti, kad rajono gyventojai net iš atokiausių kaimų turėtų galimybę atvykti į rajono centrą. Visose šalies savivaldybėse ši veikla yra dotuojama, žinau pavyzdžių, kad kai kurie rajonai apskritai šią paslaugą padarė nemokamą. Per metus UAB „Ignalinos autobusų parkas“ surenka apie 50 tūkstančių eurų. Tai gal ir nedidelė suma, bet, manau, ji neturi gulti ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Važiuojantiems gi ji nėra nepakeliama našta. Nepamirškim, kad visa ko brangimo metu savivaldybė, nedidindama keleiviams tenkančių įmokų dalies, pati prisiima vis didesnius finansinius įsipareigojimus. Stengiamės išlaikyti maršrutus, jų periodiškumą. Turiu priminti, kad Ignalinos vietinio susisiekimo autobusai važiuoja 29 maršrutais, per metus nuvažiuoja kone 400 tūkstančių kilometrų – taigi dešimt kartų aplink pasaulį!

Kartu primenu, kad nuo liepos 1 dienos vietinio susisiekimo autobusai paveža keleivius iki Ignalinos rajono ligoninės. Kiek žinau, šia paslauga jau spėta pasinaudoti.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė