- Vis dar gyvename miesto šventės įspūdžiais. Susimylėjo net viršiausias orų tvarkytojas, pristabdęs Miegančių brolių šlapius paišdykavimus.

- Neneigsiu, renginiams, vykstantiems atvirose erdvėse, geras oras yra viena iš sėkmės sąlygą. Žinau, kad su nerimu sekė orų prognozes renginio organizatoriai, reto kurio šventės dalyvio rankinėje nebuvo skėčio: maža kas. Nors šiaip juk sako, jog nėra blogo oro, yra tik bloga apranga, bet, sakyčiau, buvome apdovanoti renginiui palankiu oru.

- Ir dėl to šventę laikote pavykusia?

- Svarbiau, kad tokia ją laiko visi, kas joje buvo. Mačiau šiltus padėkojimus socialiniuose tinkluose, pats asmeniškai išklausiau ne vieną džiugų šventės prisiminimą. Mūsų gyvenimuose pastaruoju metu daug susirūpinimo, nerimo, tad šventė buvo kaip gaivaus oro gurkšnis ištroškusiems įspūdžio, emocijų, reginio. Manau, kad visi rado šiame šventiniame pyrage savo „vyšnaitę“. Juk netrūko išskirtinių reginių driftingo, motoakrobatikos ir motokroso gerbėjams, aistras keliančių drakonų valčių festivalio, lankininkų kovų, Lietuvos paplūdimio futbolo varžybų žiūrovams. Prie šventės prisijungė kariškiai, pasieniečiai, ugniagesiai. Pasikviesti ir prekybininkai, tad šventės dalyviams buvo kur ir paišlaidauti. Rado ką veikti šiame šurmulyje ir dideli, ir maži. Džiaugiuos, kad vaikai išbandė atrakcionus, smagiai šėlo putose. Šventė dvi dienas vyko prie Šiekščio ir ant Šiekščio, prie Gavio ir ant Gavio. Turime tokį išskirtinumą – šimtus ežerų – tad reikia juos „įdarbinti“ kiekvienos šventės metu.

Manau, kad tinkamai pamaloninti buvo ir muzikos mylėtojai. Pasidžiaugėme savais kolektyvais, turėjome galimybę pasiklausyti gyvai dainuojančių garsių Lietuvos grupių ir solistų. Nepaprastai efektingas buvo ir lazerių šou. Skaitydamas, girdėdamas atsiliepimus, drįstu teigti, kad šventė pavyko. Ir čia jau ne vien dėl gero oro. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie liko nematomi, bet išties nuveikė didelį darbą – šventės organizatoriams. Turiu įvertinti ir Ignalinos miesto seniūnijos darbą, mat ruošiantis šventei, varžyboms teko paplušėti žaliuosiuose plotuose, kad šventės dalyviams nereikėtų bristi per rasotas pievas. Visi kartu padarėme šventę įspūdingą ir įsimintiną.

- Šventėje, kaip žinau, tai, kas malonu buvo gražiai suderinta su tuo, kas naudinga.

- Buvo toks momentas. Į mūsų šventę atvyko seni bičiuliai iš Vokietijos Biureno. ir Lenkijos Serocko miestų. Vokiečiai atvyko su vertinga dovana – atvairavo į Ignaliną gaisrinės automobilį, kuris perduotas Linkmenų ugniagesių komandai. Prisipažinsiu, dovana „išprašyta“. Bet dėl to ne mažiau vertinga.

-- Skaičiuojam savaites „be patogumų“, be karšto vandens. Nematau, kad kas būtų nesiprausęs, bet... Žinau, kad lankėtės UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ Ignalinos katilinėje. Ir...

- Su administracijos direktore Jūrate Balinskiene šią savaitę lankėmės bendrovės Ignalinos katilinėje, su direktoriumi Sauliumi Rukšėnu kalbėjome apie čia vykdomus darbus. Viskas eina, kaip planuota. Labai tikimės, kad numatytų keturių savaičių neprireiks, bet negalim nematyti, kad katilinėje vyksta ne eiliniai profilaktikos darbai, bet didelė pertvarka, kokios nebuvo kelis dešimtmečius. Praktiškai, nejudinamos liks tik katilinės sienos. Išardyta grindų danga, nes rengiamas pamatas naujiesiems katilams, teks net stogą nukelti, kad per viršų galingu kranu būtų galima įkelti katilą į vidų. 

- Kokių dar viltingų žinių turite Ignalinos, rajono gyventojams?

- Nors vasarą visi labiau linkę kalbėti apie atostogas ir pramogas, darbai nesustoja. Daugeliui darbų, atvirkščiai, vasara yra palankiausias, tinkamiausias laikas. Pasidairius, nesunku pamatyti pokyčius keliuose, gatvėse, poilsio zonose.

Laukdami svečių visada norime jiems patikti, įtikti. Norime, pamaloninti atvykusius renginiais, reginiais. Bet įspūdžiai prasideda nuo slenksčio. Taigi šiemet atkreipėme dėmesį į riboženklius, kuriais Ignalina pasitinka atvykstančius. Esančius keliuose nuo Vilniau, Utenos šiemet parestauravome, o štai įvažiuojančius nuo Dūkšto pusės greitu laiku pasitiks visai naujas riboženklis, pranešantis apie Ignalinos miesto pradžią.

Pasimatė jau ir būsimos krepšinio aikštelės Aukštaičių gatvėje kontūrai. Ji bus moderni, pritaikyta ir profesionaliam sportui. Norėtųsi, kad ja būtų naudojamasi pagal paskirtį, kad būtų tausojama. Kadangi negalime garantuoti už visų gerus ketinimus, daugelio prašymu įrengsime vaizdo kameras. Taip gal nesikartos inventoriaus laužymo, niokojimo atvejai. Tiems, kurie neturi kur dėti perteklinės energijos, galiu pranešti, kad filmuotą medžiagą su jų pasismaginimais aikštelėje uoliai peržiūrės policijos pareigūnai.

Tęsiami darbai ir Paplovinio ežero saloje. Lankiausi ten, domėjausi darbų eiga. Mačiau, kad nė atidarymo nelaukdami kai kas jau pasinaudojo lauko kepsninėmis. Net kepsnių paliko... Ir vėl – laukčiau atsakingesnio požiūrio. Labai prašyčiau pasinaudojusius šia paslauga sutvarkyti vietą, kurioje linksminotės, poilsiavote. Reikia gerbti save ir tuos, kurie ateis į šią vietą po jūsų.

- Gal šiuos prašymus išsakysite objektų atidarymo iškilmėse?

- Nemanau, kad tam reikia iškilmių. Švente darbų baigimą gali paminėti nebent objektus projektavusieji, juos įrengusieji. Svarbu, kad ir aikštelė Aukštaičių gatvėje, ir poilsio zona Paplovinio ežero saloje taptų traukos vietomis, kad čia savo laisvalaikį gražiai leistų ignaliniečiai ir miesto svečiai.

- Palaikymo ir „laikinimo“ sulaukė ir gėlių dviratukų pasirodymas Ignalinos gatvėse, skveruose. Regis, be didesnių nuostolių vis dar puošiame jais savo miestą. Ar nesiruošiama juos varyti į garažus?

- Gerai, kad idėja buvo džiaugsmingai priimta, palaikyta, kad išties dviratukai nepasitraukė iš savo vietų, žydi ir džiugina. Taigi, kai norime, mokame visi drauge išsaugoti grožį. Pamažu gal įprasime viską tausoti ir drauge džiaugtis.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė