- Praėjusią savaitę šventėte gimtadienį...

- Kaip čia pasakius... Gimtadienis – eilinis, bet kaip joks iki tol buvęs – ypatingas. Darbinis. Dalyvavau Prezidentūroje vykusiame Regionų forume.

- Kiek teko domėtis, forume buvo kalbama apie itin aktualias savivaldai problemas. Gal galėtumėte jas konkretizuoti?

- Regionų forumo metu buvo aptarti glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiai, investicijų svarba esamo ekonominio ciklo fazėje, tvarus savivaldybių skolos bei investicijų valdymas, vizijos dėl vietos ekonomikos proveržio. Bene pagrindiniai akcentai buvo dėliojami ties savivaldybių savarankiškumo klausimais.

Mintis nėra nauja. Dar 2020-aisiais rugsėjo pradžioje vykusiame Regionų forume parlamentinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę“. Memorandumą pasirašiusios šalys įsipareigojo stiprinti Lietuvos savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę, taip pat didinti savivaldybių įtaką formuojant ir įgyvendinant regioninės politikos tikslus. Susitarta peržiūrėti funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės ir vietos valdžių, taip pat plėsti savivaldybių finansinį savarankiškumą, užtikrinti šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimą, stiprinti Lietuvos savivaldybių interesų atstovavimą Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose. Memorandumą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų sajūdis, „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga, Darbo partija, Laisvės partija, Žaliųjų partija ir Krikščionių sąjunga. Pasiektą susitarimą tuomet pasveikino ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Bet... „Lietuva yra per maža, kad joje egzistuotų regioniniai skirtumai“, - praėjusio ketvirtadienio forume vėl sakė šalies Prezidentas, pripažindamas, jog, įveikiant didžiausius pastarojo meto iššūkius, savivaldybės buvo lygiaverčiai ir patikimi partneriai. Dėl to apmaudu, kad ilgalaikės regioninės plėtros problemos išliko. Kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir dabar vis dar turime socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje. Visuomenė sensta, jaunimas „skirstosi“. Tai ypač pastebima atokesnėse, nuo didmiesčių nutolusiose teritorijose. Vis dar kalbame apie nevienodą viešųjų paslaugų kokybę, nors įstatymai sako, kad šios paslaugos turi būti vienodai prieinamos visiems žmonėms.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pristačiusi regioninės politikos aktualijas, pabrėžė būtinybę užtikrinti vietos valdžios savarankiškumą  ir reikiamus išteklius regionų ir savivaldos iniciatyvoms. Galima būtų prisiminti, kad prieš dvejus metus kaip didžiausi savivaldos savarankiškumo ribojimai buvo įvardyta: viena griežčiausių savivaldos skolinimosi taisyklių ES; ribota savivaldybių galimybė rinkti vietinius mokesčius; tai, kad centrinės valdžios sprendimų nulemti savivaldybių pajamų netekimai kompensuojami tik iš dalies; tai, kad savivaldybės negali disponuoti nepanaudotomis ir sutaupytomis biudžeto lėšomis. Savivaldos netenkino ir  neužtikrinamas pakankamas valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų finansavimas bei ribojamos savivaldybių galimybės disponuoti valstybine žeme, esančia jų teritorijoje. 

Iš tiesų, kalbėta apie galimybes pasiekti proveržį stiprinant mūsų regionus. Forume pasidžiaugta, kad regionų plėtros tarybos dabar yra savarankiškos, o regionų plėtrai skiriama Europos Sąjungos investicijų suma – rekordiškai didelė.

Viena vertus, tai – viltinga, džiugi žinia. Investicijos gali įgauti apčiuopiamą formą, šias lėšas planuojant ir investuojant ne tik sparčiai, bet ir sukuriant didžiausią naudą žmonėms, visuomenei ir valstybei. Taigi regionai kartu su sprendimo teise įgyja ne tik išskirtinę galimybę, bet ir didelę atsakomybę.

Kita vertus, vien ES investicijos visų regioninės plėtros problemų neišspręs, todėl toliau būtina ieškoti atsakymų, kaip didinti visų savivaldybių biudžetines galias, jų galimybes finansuoti kokybiškas viešąsias paslaugas ir investuoti į ilgalaikes augimo perspektyvas. Turime labiau pasitikėti savo jėgomis. Niekas juk nenorėtų, kad neišspręstos problemos sudarytų sąlygas Lietuvai tapti, anot ministrės Agnės Bilotaitės, „amžinojo įšalo žeme“.

Savivaldybės ilgą laiką kviestos labiau pasitikėti Seimu, Vyriausybe, bet forume akcentuota, kad turi juk būti ir grįžtamasis pasitikėjimas. Ar visų rankos Seime pakils, kai bus sprendžiami savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimai? Tokių abejonių apskritai neturėtų būti, prisimenant minėtą memorandumą, kurį pasirašė visų parlamentinių partijų atstovai.

- Ketvirtadienio forume buvo aptariami ir kiti klausimai. Ar jie ne tokie svarbūs?

- Nepasakyčiau. Atidarymo kalboje Prezidentas jau kalbėjo ir apie artėjančius kitąmet vyksiančius savivaldos rinkimus, kai Lietuvos regionai gali tikėtis didesnio politikų dėmesio. Viena forumo dalis bus skirta aptarti pokyčių būtinybei užimtumo srityje. Joje gerąja praktika dalijosi Klaipėdos, Tauragės, Elektrėnų savivaldybių atstovai. Taip pat darbotvarkėje buvo regionų plėtra, viešojo transporto plėtra šalyje, energetinių bendrijų galimybės prisidėti suvaldant elektros kainos šuolius ir kita.

- Grįžtam į Ignaliną. Manau, ir čia yra ir gerų, ir – nelabai gerų žinių. Kuria pradėsim?

- Na, norėtųsi pabaigti gera žinia, tad pirmoji tebus toji, blogesnė. Kaip tik į forumo temą – apie elektros kainų šuolius. Nieko nenustebinsiu pasakęs, kad brangsta energijos ištekliai. Jau, regis, net šaldytuvas (ko gero, jis net pirmiausia!) šaukia, kad elektra pabrango. Pasaulio, Europos pavyzdžiai rodo, kad reikia jungti taupymo režimą. Esame laike, kai diena dyla, taigi už šviesą tenka susimokėti. Kasdien vis daugiau. Galvojame, kaip, kur galime pataupyti. Kai sąskaitos už sunaudotą elektros energiją šokteli 4-7 kartus, esame priversti perskirstyti prioritetus, kad išlaikytume didelės neplanuotos energetinės krizės primestus išbandymus su galimai mažiausiais nuostoliais. Dairomės pavyzdžių ir Lietuvoje. Kalbinau ne vieną merą, nes problema ne lokali.

Kartu su savivaldybės administracijos direktore Jūrate Balinskiene ir Ignalinos miesto seniūnu Valentinu Rumbučiu aptarėme taupymo galimybes Ignalinos mieste ir jau pradėjome darbus. Nustojo trykšti fontanas Paplovinio ežere, šiandien jau nurims ir Laisvės aikštėje vandens purslais taškęsis fontanas. Priges ir šviesos Ignalinos gatvėse. Anksčiau naktį iš penktadienio į šeštadienį ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ignalinos gatvės būdavo apšviestos iki kitos dienos ryto. Dabar šiomis naktimis šviesos bus išjungiamos pirmą valandą nakties. Kitomis dienomis vakarais įsižiebusios šviesos degdavo iki kitos dienos antros valandos, o dabar gatvės panirs į tamsą vidurnaktį. Dar praėjusią savaitę buvo atjungtas kas antras šviestuvas Švenčionių gatvėje. „Retės“ šviesa ir naujose linijose Smėlio, Laisvės, Lygumų ir kitose gatvėse bei tranzitinėse – Vilniaus, Turistų, Geležinkelio – gatvėse. Ten, kur yra galimas automatinis šviestuvų atjungimas, tai jau padaryta, ten, kur iki šviestuvų reikia „pasistiebt“, kur reikalingas autobokštelis, tie darbai bus atliekami artimiausiu metu.

Net pranešdamas šitą, ne itin džiugią, žinią, noriu patikinti, kad labai atsakingai sprendėme taupymo klausimus, nepamiršdami žmonių saugumo problemų. Nemažinam šviesos ties perėjomis, aktyvesnėse eismo prasme gatvių atkarpose, ties ugdymo ir gydymo įstaigomis. Į tamsą tikrai nepanirsime. Tiesiog jos bus kiek mažiau ir šiek tiek trumpiau.

Vis dėlto norėčiau naudodamasis proga, priminti, kad ir visi eismo dalyviai, pakitus oro sąlygoms, trumpėjant dienai, nepamirštų pasirūpinti savo saugumu. Kiek žinau, Ignalinos miesto seniūnijoje dar yra atšvaitų, kurie padėtų išlikti kelyje matomam, taigi ir saugesniam. Užeikite į seniūniją.

- Dabar jau tebus geroji žinia.

- Visada malonu suteikti kam nors džiaugsmo, patenkinti prašymą. Pastaruoju metu tikrai džiaugiuos, kad iš pagrindų atnaujinome seniūnijų transporto ir kitos technikos ūkį. Kiek kalbėjausi su seniūnais, tokios svarios investicijos jie nėra gavę ištisus dešimtmečius. Šiuo metu penki seniūnai važinėja naujutėliais automobiliais, šešioms seniūnijoms nupirktos sukomplektuotos automobilinės priekabos. Seniūnijos pagaliau pakabino ant sienų dalgius, su kuriais dar neseniai mojavo šienaudami žaliuosius plotus. Nupirktos naujos krūmapjovės Ignalinos, Dūkšto, Linkmenų, Naujojo Daugėliškio, Tverečiaus, Vidiškių, Mielagėnų, Rimšės ir Ignalinos miesto seniūnijoms, savaeigė žoliapjovė Rimšės seniūnijai, traktoriai-žoliapjovės darbuojasi Kazitiškio, Linkmenų, Vidiškių, Dūkšto, Naujojo Daugėliškio, Didžiasalio, Tverečiaus seniūnijose, aukštapjovėmis aprūpintos Kazitiškio ir Vidiškių seniūnijos, šienapjovės-smulkintuvai pakeles bei žaliuosius plotus šienauja Dūkšto, kooperuojantis su Rimšės, Ceikinių, kooperuojantis su Mielagėnų, Naujojo Daugėliškio, kooperuojantis su  Vidiškių, seniūnijose. Nauju prikabinamu greideriu dalijasi Dūkšto ir Rimšės seniūnijos. Ignalinos, Linkmenų ir Ignalinos miesto seniūnijoms nupirkti lapų pūstuvai, Kazitiškio ir Ignalinos miesto seniūnijoms – aukšto slėgio plovyklos. Rimšės ir Linkmenų seniūnijoms perduoti grandininiai pjūklai. Visa ši technika gal ir nepakeičia žmogaus, bet tikrai palengvina jo darbą, daro jį efektyvų.

Suprantu, kad, net ir aprūpinus seniūnijas nauja, gerai dirbančia technika, suspėjama ne visur. Nekantriausi vis randa progą pasiskųsti, nes kiekvienam savas kiemas, kelias link to kiemo yra pats svarbiausias. Labai tikiu, kad seniūnai mato problemas, reaguoja į pastabas, stengiasi patenkinti visų prašymus. Tam dabar turi ir daugiau galimybių.

O kai gerai, norisi dar geriau. Jau girdžiu vis drąsesnius seniūnų pageidavimus. Ir – nesakau „Ne“. Tik primenu, kad viskas savo laiku ir - pagal galimybes.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė