- Šventės tęsiasi?

- Tęsėsi. Šventė, kaip sakoma, atėjo ir į mūsų kiemą. Pirmadienį juk buvo Vietos savivaldos diena. Taip jau sutapo, kad šventės išvakarėse rajono keliuose iškėlėme Ignalinos rajono savivaldybės vėliavas, vizualiai pažymėdami teritoriją, kurioje ignaliniečiai yra šeimininkai, tad turi ne tik džiaugtis šia žeme, bet ir ja rūpintis, turtinti. Vėliavos iškeltos į 12 metrų aukštį, tad galima tame įžvelgti ir simbolį – kelkime galvas aukščiau!

Vietos savivaldos diena buvo dar viena proga pamąstyti, padiskutuoti apie teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis tam tikroje teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Šią dieną minime kaip savivaldybių tarnautojų profesinę šventę, tačiau kartu tai ir visų žmonių šventė, nes visi gyvename tam tikroje savivaldoje, galime išsakyti savo pageidavimus, teikti pasiūlymus, prisidėti prie čia vykstančių darbų. Labai džiaugiuos, kad šią dieną Ignalinos rajono kultūros centre mačiau ne tik Ignalinoje dirbančius savivaldybininkus, bet ir seniūnus, seniūnijų darbuotojus, visuomeninių organizacijų atstovus, savanorius, verslininkus, rajono savivaldybės tarybos narius.  Mums svarbus kiekvieno iš jų indėlis į savivaldybės pažangą. Turi būti gerbiamas bet koks darbas – ir įsimintinus projektus kuriančio, ir miesto tvarka ir švara besirūpinančio, ir didvyrišką poelgį pademonstravusio ir vienišą, kenčiantį priglaudusio žmogaus.

- Per šventę lijo padėkomis...

- Tai mažiausia, kaip galėjau padėkoti žmonėms, nuoširdžiai ir atsakingai dirbantiems jiems patikėtą darbą. Džiaugiuosi jais, kartodamas, kad mūsų visų dideli ir maži dabai, mūsų visų idėjos palaiko savivaldybės gyvybingumą, užtikrina bendruomenės saugumą, gerovę, perspektyvą.

Šiemet šventės metu Ignalinos rajono savivaldybės administracija sulaukė Tverečiaus bendruomenės padėkos už bendradarbiavimą, suteiktą paramą įgyvendinant socialinius ir kitus projektus, įdarbintą bendruomenės narį. Tai – sušildo. Bet...

- ?

- Jau antradienį kai kuriuos nešventiškus svarstymus paskatino buvusio savivaldybės darbuotojo, galimai būsimo kandidato į savivaldybės tarybos narius, Vidmanto Čepulėno rašinys savivaldybės tarybos nario redaguojamame laikraštyje. Suprantu, kad prasideda rinkimai, tad jau skaldomos malkos šitam politiniam laužui. Bet familiarus tonas, pagarbos kitam nebuvimas, primityvus kabinėjimasis prie kiekvieno vykdomo darbo juk  nerodo kalbančiojo, rašančiojo kultūros. Nejau tai – į būsimą valdžią pretenduojančių ir norinčių tapti politikais vizitinė kortelė? Dirbdamas šios kadencijos savivaldybės administracijoje, Vidmantas Čepulėnas, deja, nepasižymėjo tokiu uoliu noru dirbti rajono labui, dėl ko jam buvo sudarytos visos sąlygos garbingai palikti tarnystę ir išeiti į užtarnautą poilsį. Dabar, kurdamas visų darbų „eksperto“ įvaizdį, buvęs darbuotojas įžeidinėja ne tik savivaldybės vadovus, bet ir buvusius kolegas, mėtosi nepagrįstais kaltinimais. Iš esmės, esame puolami už atliekamus darbus. Yra ką veikti – juk rajone tikrai vyksta darbai: asfaltuojami keliai, tiesiami pėsčiųjų takai, tvarkomos gatvės, rūpinamasi seniūnijomis, remontuojami pastatai, rengiami ir vykdomi projektai. Ar blogai, kad tai daroma?

Minimas konkretus pėsčiųjų takas Palūšėje. Noriu pasakyti, kad nutiestąja jo dalimi jau dabar džiaugiasi Palūšės gyventojai, gyvenvietės svečiai, poilsiautojai. Tolesnei atkarpai reikalingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos leidimas. Dokumentai Direkcijai perduoti. Gavus leidimą tiesti likusią dalį tako, darbai bus pratęsti. Tikimės,  kad projektas nebus politiškai stabdomas.

- Užsiminėme apie politinius laužus, o dabar pakalbėkime apie tikrus gaisrus ir jų gesintojus. Numatoma priešgaisrinės saugos reforma. Štai Radviliškio rajono taryba pritarė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotam eksperimentiniam priešgaisrinės saugos modeliui, kuriuo siekiama pagerinti savivaldybės ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją bei užtikrinti operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes. Ar nenorėjote dalyvauti eksperimente?

- Pirmiausia gal turėčiau paaiškinti, ko šia reforma siekia Vilnius ir kaip visa tai atrodo nuo jų kalno.

Pasak Respublikos vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, šiuo metu šalyje veikianti dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurią sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, yra nepakankamai efektyvi ir veiksminga. Pabrėžiama, kad dėl dviejų veikiančių ugniagesių sistemų apsunkinama galimybė bendrai veikti įvykio vietoje, pasitelkti pajėgas į kitas savivaldybes, užtikrinti nuolatinę parengtį, vienodo lygio ugniagesių kvalifikaciją, centralizuotą aprūpinimą technika bei įranga. Pažadėta, kad savivaldybėse gerėtų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis – pajėgos į įvykio vietą galėtų atvykti per trumpesnį laiką, jos būtų visiškai aprūpintos darbo bei apsisaugojimo priemonėmis ir gebėtų atlikti platesnį gelbėjimo darbų spektrą. Taigi, siekdama sukurti vieningą sistemą, Vidaus reikalų ministerija inicijavo eksperimentinį modelį „Bendra priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema – kokybiška ir patikima pagalba nelaimės atveju“ ir pakvietė šalies savivaldybes jame savanoriškai dalyvauti.

Radviliškis „susigundė“. Eksperimentinio modelio įgyvendinimo metu, jau nuo kitų metų sausio 1 dienos, Radviliškio rajono savivaldybės Savanorių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų valdymą ir funkcijas perims Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tikinama, kad, įgyvendinant šį modelį, bus išlaikytos ugniagesių gelbėtojų socialinės garantijos ir tarnybos tęstinumas, ugniagesiai gelbėtojai turės galimybę dirbti su modernesne technika ir įranga, jie bus aprūpinti apsaugos priemonėmis.

Kodėl į šį projektą žiūriu atsargiai? Nuolatiniai daugelio šakų optimizavimai, centralizavimai jau parodė ir išvirkščiąją šio grožio pusę. Paslauga, užuot tarnavusi piliečiui, po tokių reformų tolinama nuo žmogaus. Su tokia realybe susiduria greitosios medicinos pagalba, kai situaciją valdo Vilnius, optimizavęs pagalbos brigadas. Juk dėl to praėjusią savaitę nespėta grąžinti į gyvenimą nė keturiasdešimties nesulaukusio sportininko, sukniubusio tiesiog varžybų metu. Kai greitoji važiavo „per Vilnių, Panevėžį“, kelių šimtų metrų atstumą, kuris skiria Anykščių ligoninę nuo  vietos, kurioje vyko varžybos, pasiekė per pusę valandos. Priežastis – trūksta gelbėjimo brigadų, jos būna išvykusios už dešimčių kilometrų. Viename LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kalbant apie greitosios medicininės pagalbos įstaigų tinklo optimizavimą, buvo konstatuota, kad vienoje savivaldybėje (Šilalės- aut. past.) greitoji pavėlavo į maždaug penkis šimtus iškvietimų dėl to, kad trūko postų, buvo išvažiavusios mašinos.

Vidaus reikalų ministerijos inicijuotoje reformoje irgi tikinama, kad kaip ir iki šiol rajono savivaldybėse dirbs visos šiuo metu esančios ugniagesių komandos. Ignalinos savivaldybėje šiuo metu tokių turime šešias. Šiemet per devynis mėnesius savivaldybėje kilo 71 gaisras. Daugiausia ugnis siautėja kaimo vietovėse. Štai iki jų daugiausia pirmieji atskuba savivaldybės ugniagesiai. Kai kuriuos gaisrus jie užgesina, net nespėjus atvykti profesionalių ugniagesių komandoms. Pastaruoju metu savivaldybės administracija pastebimai gerina ugniagesių darbo sąlygas jų aprūpinimą būtinomis darbui priemonėmis, atnaujino techniką. Savo ruožtu, nuoširdžiai dėkoju jiems už mūsų visų saugumą.

Tokie tad svarstymai optimizavimo tema. Nepritariu veikiančios sistemos pertvarkai. Matyčiau gal tik finansinės pagalbos naudą. Bet kol kas turime laiko svarstymams, turime rksperimentinį modelį, tad kartu ir galimybę  mokytis ne iš savų klaidų.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė