- Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime „Švietimo pažanga savivaldybių rankose“ su savivaldybių merais aptarė švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“. Norą dalyvauti šioje programoje yra pareiškusios net 58 šalies savivaldybės. Esame tarp jų. Taigi ir Jūs buvote tarp merų, aptariančių šią programą.

- Taip, dalyvavau tame susitikime. TŪM nėra mums naujiena.. Kaip svarbiausius šios programos sėkmę lemiančius dalykus ministrė išskyrė savivaldybių ir ministerijos bendradarbiavimą ir savivaldos, o ypač – merų lyderystę. Išgirdome prašymą asmeniškai globoti šią programą ir pokyčius švietime, nes, ministrės įsitikinimu, labai svarbu, kad savivaldybių bendruomenės tikėtų, jog gali būti geriau. Savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis turėtų būti tikros savo pažangos plano kūrėjos ir savininkės, ir tik tokiu atveju popieriuje išdėstytos idėjos galėtų tapti tvariais pokyčiais.

- Gal vis dėlto pakalbėkime apie Tūkstantmečio mokyklos programą, vis dažniau pristatomą tiesiog trumpiniu TŪM, labiau suprantama kalba.

- Tai - švietimo pažangos programa, skirta Lietuvos savivaldybėms. Jos tikslas – visiems vaikams užtikrinti geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena. Ja siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių, atnaujinti ir sustiprinti mokyklas, padidinti ugdymo kokybę, tobulinti mokytojų kompetencijas ir mokyklas pritaikyti įvairių gebėjimų vaikams. 

 „Tūkstantmečio mokyklų“ programa įgyvendinama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis. TŪM programai įgyvendinti planuojama 210 milijonų eurų.

Savivaldybės ir mokyklos gali rinktis priemones pažangos tikslams pasiekti. Investicijos yra galimos penkiomis kryptimis: mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos mokyklų infrastruktūros atnaujinimas ir įveiklinimas ar naujos mokyklų infrastruktūros kūrimas.

Ir nors TŪM programa skirtingose savivaldybėse skiriasi, tačiau visur telkiamas dėmesys į pažangos skatinimą keturiose srityse: įtraukusis ugdymas, lydersytė, kultūrinis ugdymas ir STEAM ugdymas. Vienas kertinių programos principų – tinklaveika, t. y., bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais. Tam skiriamos nemenkos lėšos. Atsinaujinusios ir TŪM programos investicijas gavusios mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pavyzdžiui, laboratorijomis.

- Diskusijose apie „Tūkstantmečio mokyklą“ neretai pasigirsta dar vienas trumpinys, kuris prašosi šifravimo. STEAM. Kas tai?

- Tai ugdymo organizavimo modelis, kuriame gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, kūrybiškumo ugdymas ir matematika naudojami mokinių tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui. Dauguma pažangių pasaulio valstybių pastaraisiais metais sutelkė dėmesį į STEAM ugdymo reformas. Siekiama paruošti jaunąją kartą XXI amžiaus iššūkiams, ugdyti problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, tinkamai supažindinti moksleivius su karjeros galimybėmis. Žiūrint į šalies perspektyvą ir darbo rinkos poreikį, tiesiog skaudu konstatuoti, kad tik ketvirtadalis Lietuvos abiturientų renkasi tiksliųjų, gamtos, technologinių ir inžinerinių mokslų specialybes. Džiaugiuos, kad „Tūkstantmečio mokykla“ atsigręžė į šiuos mokslus. Mokymosi procese gal atsiras daugiau tą kryptį pasirenkančių.

- Programa jau įsibėgėjo, atlikti nemaži darbai.

- Čia svarbu pabrėžti, kad kai kuriose savivaldybėse buvo samdomi išoriniai programų rengėjai. Mūsų savivaldybėje darbo ėmėsi administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus specialistai, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos atstovai, kurie švietimo sistemą žino iš vidaus, tad realiai vertino kiekvieną situaciją, ieškojo mums palankiausių sprendimų.

Šiuo metu TŪM programoje rengiamas investicinis planas ir, atsižvelgiant į jį, tobulinamas savivaldybės pažangos planas. Darbai vyksta planingai ir intensyviai - investicinis planas turi būti baigtas rengti iki spalio mėnesio pabaigos.

- Iš ministerijos surengto susitikimo grįžote ne tik su žiniomis, užduotimis, bet ir su dovanomis...

- Toji dovana, kaip ir TŪM programa – su viltimi, kad bus auginama. Ministrė perdavė mokykloms, dalyvaujančioms TŪM programoje, „Tūkstantmečio medžius“. Taigi parvežiau vieną ir į Ignaliną ir jau įteikiau Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorei Valentinai Čeponienei. Tikiu, kad pateko į geras rankas, taigi – augs, žaliuos.

- Už lango, deja, žalumos vis mažiau. Mėgstate rudenį?

- Ruduo pastaruoju metu man nėra romantiškiausias metas. Mat su juo ateina ir šildymo sezonas. O su juo...

-  Nejau turite blogų žinių?

- Kol kas – ne. Suprantu  rajono gyventojų nerimą dėl šio šildymo sezono. Kasdienė informacija apie brangstantį kurą, kitus energijos išteklius ne vieną varo į neviltį. Labai tikiuos, kad parama pasieks tuos, kam labiausiai jos reikia. Norėčiau priminti, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijomis pasinaudoti galės nepasiturintys gyventojai, senjorai, žmonės su negalia ir net vidutinį atlyginimą gaunančios šeimos. Svarbiausia, kad žmonės nesivadovautų stereotipais, kad tokia parama priklauso tik sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir kreiptųsi į savivaldybę dėl kompensacijos. Norėdamas liberalizuoti kreipimosi dėl kompensacijos tvarką, teikiau savivaldybės tarybai sprendimo projektą, kuriuo numatyta, kad gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas, neprivalės pateikti dokumentų, įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Taigi kompensacijų dabar gali tikėtis ir neturintys kuro įsigijimą ir apmokėjimą už jį patvirtinančių dokumentų.

Lygiai taip pat svarstau galimybę palengvinti mokestinę naštą ir gyvenantiems daugiabučiuose, kurių butuose šiluma tiekiama centralizuotai. Pasiūlymą teiksiu savivaldybės tarybai, tikiuos, jis bus apsvarstytas lapkričio mėnesio posėdyje. Turime kartu be didesnių stresų išgyventi žiemą, kuria esame taip gąsdinami.

- Rytoj – šeštadienis. Ignalinos sporto ir pramogų centre pradėjo veikti atnaujintos pirtys, sūkurinės vonios. Gal savaitgalį nersite į SPA malonumus?

- Pirmiausia noriu pasidžiaugti Ignalinos sporto ir pramogų centre atliktais darbais, naujomis paslaugomis. Labai tikiuos, kad netrūks lankytojų nei baseine, nei pirtyse. Labai kviesčiau visus ten apsilankyti. O asmeniškai... Gal, jei vėl nebūsiu kur nors netikėtai pakviestas.

- Taip nutinka?

- Praėjusią savaitę gavau man nežinomo asmens elektroninį laišką, kuriuo buvau pakviestas šeštadienį apsilankyti Palūšėje ir susitikti su šio kaimo bendruomene. Vykau ten kartu su administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėja Ramune Slapšiene, mat numaniau, kurlink kryps kalba. Susirinko tikrai nemenkas Palūšės gyventojų būrys. Aptarėme, kur, kas Palūšėje daroma ar ketinama daryti. Supratau, kaip nesunku pasėti įtarumą, kelti sumaištį, nepasakant visos tiesos, akcentuojant atskirus darbų etapus. Tokią informaciją skleidžiantys aiškiai suvokia jos poveikį, kursto nepasitenkinimo nuotaikas, įaudrina bendruomenę. Bet, kai kalbi atvirai ir nuoširdžiai – ledai tirpsta. Naudodamiesi proga, aptarėme ir tikrai opias Palūšei problemas – kalbėjome apie kelių būklę, saugaus eismo užtikrinimo galimybes. Susikalbama juk tik tada, kai... kalbama. Tad noriu tik padėkoti asmeniui, surengusiam šį susitikimą.

- Šią savaitę lankėtės ir Dūkšte. Ten irgi – netikėtai?

- Ne, ten vykau savo iniciatyva. Kaip jau esu minėjęs, jaučiu pareigą lankytis ten, kur vyksta darbai, domiuosi, ar viskas vyksta sklandžiai, ar neatsiranda kokių papildomų pageidavimų. Šįkart lankiausi Dūkšto globos namuose, kur vyksta remonto darbai. Užsukau ir į Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Dūkšto skyrių, kur irgi atliekamas remontas. Štai ten ir atsirado papildomų darbų poreikis. Problemas išspręsim, nes manau, kad viską reikia iškart atlikti kompleksiškai ir kokybiškai.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė