- Galima sakyti, jog ši savaitė – paskutinė spalio mėnesį. Bent jau savaitgalis – tikrai paskutinis. Tad gal nereikėtų stebėtis, kad šią savaitę išgyvename ir visokių jausmų sumaištį. Nebūtinai, blogąja prasme. Juk dar seneliai išminčiai sakydavo: „Viena akis juokias, kita – verkia“...

- Suprantu, kurlink sukate. Išties, mūsų tautos gilioje tradicijoje spalio mėnuo įvardijamas kaip ėjimo į tylą, susikaupimą metas. Visa tai niekur nedingo. Visi turime Atminties kalnelius, į kuriuos skubame ar bent mintimis aplankome lapkričio pirmosiomis dienomis. Ši tradicija mus sustiprina, verčia teisingiau susirikiuoti gyvenimo prioritetus. Tai mus suvienija, bet kartu tai – labai individualu, sakralu. Niekas nesikėsina į šios tradicijos tęstinumą. Čia net nėra vietos kokioms diskusijoms.

Tik negalime paneigti, kad gyvenimas nesustoja. Labai noriu tuo tikėti, kad mūsų mirusieji artimieji nebūtų laimingi, matydami mus amžinai verkiančius. Laikas keičia mus, mes keičiame tradicijas. Priimame svetimas... Gerai ar blogai – klausimas. Leiskim tai patikrinti laikui.  Tik, kai viena akis verkia, kita akis, seniesiems išminčiams leidus, turi teisę džiaugtis. Štai ir „Bildučiai“ jau trečią dešimtmetį Ignalinoje bilda prieš pat Vėlines. Ir  - tuo visi džiaugiamės! Jau pabuvojau šioje šventėje. Ji tęsiaisi, tad labai siūlau visiems teatro mylėtojams ten apsilankyti.

Bet, matyt, neišvengsiu Dūkšto „Baisianamio“ temos. Įsiplieskus šiokioms tokioms diskusijoms, nusprendžiau savo akimis tas „baisybes“ pamatyti. Net garsiausių režisierių filmai, spektakliai dažnai sulaukia pačių prieštaringiausių vertinimų. Ta prasme dūkštiečiai pakilo į aukštą lygį. Visai be ironijos – stebiuosi bendruomenės „Vienybė – tai mes|“, Ignalinos rajono kultūros centro Dūkšto filialo darbuotojų sutelktumu, parodyta iniciatyva ir atliktu dideliu, kūrybinių ir fizinių jėgų pareikalavusiu, darbu. Tikrai verta tai pamatyti.

Apmaudu, bet mane pasiekė žinia, jog „Baisianamio“ organizatorės yra kaltinamos nebūtais dalykais, iniciatyvą bandoma pakirsti, net pasitelkus tam tikras tarnybas, spaudą. Kultūros darbuotojos tampa politikų įkaitėmis, be kaltės atsiduria svetimo mūšio lauke. Tai – mažų mažiausiai, žema. Labai siūlyčiau didiesiems kritikams, negaudyti juodos katės tamsiam kambary, nes jos ten – paprasčiausiai, nėra. Prieš griebiantis renginio organizatorių moralizavimo, telefoninių apklausų, siūlau pasidomėti, kas ir kaip vyksta šalyje, pasaulyje ir neprošal būtų asmeniškai apsilankyti šiurpuliukus keliančiame pristatyme Dūkšte. Kartais tam tikri sukrėtimai subalansuoja požiūrį.

Suprantu, kad skambės kiek paradoksaliai, bet „Baisianamis“ Dūkštui įkvėpė gyvasties: darbuotojos sakė, jog tikrai atvykstančius į „Baisianamį“ skaičiuoja šimtais, apie Dūkštą imta kalbėti, diskutuoti. Ir visai rimtai: padidėjo susidomėjimas parduodamu buvusio Dūkšto bandymų stoties pastatu, ėmė kilti jo kaina. „Baisianamis“ šio pastato reputacijos, regis, niekaip nesugadino.

Negaliu vis dėlto čia nepaminėti, kad visame rajone seniūnijos daug darbavosi ir tai. „verkiančiai akiai“. Ne vienoje seniūnijoje yra po dešimt ir daugiau kapinių kapinaičių, kurioms reikalinga priežiūra. Ir tai daroma nuolat, su derama pagarba ir atsakomybe.

Matau reikalą atskirai pakalbėti apie Dūkšto seniūniją. Joje – net 15 seniūnijos prižiūrimų kapinių. Nuolat tvarkomos Pažemiškių, Sokiškių, Ažukarklinės, kitos kapinės. Ypatingas dėmesys skiriamas Senojo Dūkšto kapinėms, kuriose yra Hrebnickių šeimos kapavietė. Seniūno rūpesčiu ten nupjauti seni medžiai, kad, kaip jis sakė, šviesaus žmogaus kapui būtų daugiau šviesos. Šiemet didesnis dėmesys atkreiptas į Kaniūkų kapines.  Kaniūkų bendruomenės iniciatyva čia pastatytas ir lapkričio 2 dieną bus pašventintas kryžius, kurio statybai pinigus aukojo vietos gyventojai, finansiškai parėmė ir asociacijos „Vienybė – tai mes“ nariai, nes čia ilsisi dažno iš jų artimieji. Lapkričio 2 dieną, 11 valandą, bendruomenė kviečia visus, kurių artimieji ilsisi šiose kapinėse, į kryžiaus pašventinimo iškilmes. Dalyvaus kunigas Vytautas Pūkas. Po kryžiaus pašventinimo iškilmių visi kviečiami sušilti, pasidalyti prisiminimais, pabendrauti į Kaniūkų kultūros namus. Džiaugiuos tokiais gražios bendrystės pavyzdžiais.

- O tokių daug?

- Yra. Apsidairykit Ignalinoje. Šviečia moliūgų žibintai. Tai – „Šeimos virtuvės“ šeimininkų Aurelijos ir Modesto iniciatyva, kurią noriai parėmė kūrybingi, išradingi ignaliniečiai. Ar ir dėl mieste plačiai besišypsančių moliūgų piktinsimės, pasiteisinimo ieškodami saulės užtemimo, mėnulio pilnaties ar kituose gamtos reiškiniuose? Gal nestatykime „baisianamių“ savyje.

Kita vertus, nebūtinai bendri darbai turi baigtis švente. Štai tą patį vakarą, važiuodamas į Dūkšto  „Baisianamį“, užsukau į Kazitiškį ir apsidžiaugiau pamatęs, kad čia įrengta krepšinio aikštelė – tikrai reikalinga. Rudenį, jau gerai sutemus, kazitiškiečiai žaidė krepšinį! Buvo pilna aikštelė žaidžiančių.

- Grįžtam prie darbų.

- Turėjom darbingą praėjusią savaitę. Turiu omeny ir buvusį Tarybos posėdį, kuriame pavyko priimti nemažai rajono gyventojams reikalingų ir šiuo metu labai aktualių sprendimų. Tarp jų išskirčiau liberalizuotą kreipimosi dėl kompensacijos už šildymo išlaidas tvarką. Nuo šiol gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas, neprivalės pateikti kuro įsigijimą ir apmokėjimą už jį patvirtinančių dokumentų, įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Bet noriu pastebėti, kad ši tvarka negali būti panaudojama savivaliavimui. Esu šalininkas to, kad šiame sudėtingame laike muštas neturėtų nešti nemuštą - kompensacija turi būti mokama už realias išlaidas. Tad jei mus pasieks informacija apie piktnaudžiavimo atvejus, būsime priversti imtis priemonių, bus atliekami tikrinimai. Minėtame sprendime irgi yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui nepateikus kuro pirkimą ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, gali būti atliktas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas ir surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, į kurį atsižvelgiant nustatoma teisė į kompensaciją. Tikiuosi, kad visi bus sąžiningi ir pilietiški.

Jau dabar galiu pasakyti, kad šildymo tema bus svarstoma ir lapkričio mėnesį vyksiančiame Tarybos posėdyje. Teiksiu svarstymui klausimą dėl kompensacijų  daugiabučių gyventojams, kuriems šiluma tiekiama centralizuotui. Gyventojai neturėtų patirti kainų šoko. Nors kuro kainos ir kilo, bet šiuo metu stebima jų mažėjimo tendencija. Tikėtis, kad nukris iki buvusio lygio nereikėtų, bet didesnius pokyčius vartotojams stengsimės švelninti.

Patvirtintos ir Ignalinos sporto ir pramogų centro baseino ir pirčių komplekso teikiamų paslaugų kainos. Taip, jos padidėjo. Ne taip labai, kaip realiai diktuotų padidėjusios energijos, įsigyjamų  medžiagų, priemonių kainos, atlyginimams skiriamos lėšos. Numatėme ne vieną „saugiklį“ tam tikroms asmenų grupėms, kad čia teikiamomis paslaugomis galėtų pasinaudoti kuo daugiau žmonių. Kiek kalbėjausi su čia dirbančiu vadovu, baseinas ir pirčių kompleksas šiomis dienomis – pilnas gyvybės. Kainų kilimas lankytojų neturėtų išgąsdinti. Norėdami, kad į baseiną eitų šeimomis, šiemet pristatome bendrą šeimos bilietą.

Noriu priminti, kad šį sezoną baseinas ir pirčių kompleksas pastebimai atsinaujino, siūlo naujas paslaugas. Įrengtos papildomos pirtys (dabar jų – penkios), dar viena sūkurinė vonia. Tad planuojantiems malonias sveikatinimo pramogas adresą lyg ir nurodžiau. Skatiname

Negaliu nepasidžiaugti, kad praėjusią savaitę vykusiame Tarybos posėdyje priimtas sprendimas leisti įsigyti lengvuosius krovininius automobilius, kuriais naudosis Dūkšto ir Ignalinos seniūnijos. Jų labai reikia seniūnijų vykdomiems remonto, aplinkos tvarkymo, lankomų objektų priežiūros darbams. Taip pat iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti, turėtume įsigyti autobusą, kuris bus skirtas viso rajono moksleivijai vežti į ekskursijas..edukacines veiklas, organizuojamas rajone ir už jo ribų.

- Apie kai kuriuos darbus čia užsiminėme kaip apie būsimus. Gal turime pabaigtų?

- Nenustebkit – vėl tektų kalbėti apie Dūkštą. Ten Globos namuose šią savaitę baigiame dalinį vidaus patalpų remontą. Stengdamiesi vykdyti pažadą, kad Dūkšto globos namai atitiktų jiems suteiktą kokybės sertifikatą, vieną didelę patalpą performuojam į tris kambarius. Sugrįžę į jas gyventojai, kurie remonto laikui buvo perkelti į kitas patalpas, Ignalinos ligoninės slaugos skyrių, tikrai neatpažins savo kambario. Remontą atliekame savivaldybės lėšomis. Ėmęsi darbų, kurie šiaip jau gali būti pastebimi kiekvieno, užsukusio į Globos namus, atradome ir užsisenėjusių, nematomų, problemų. Pasirodo, tris dešimtmečius veikiantys Dūkšto globos namai oficialiuose dokumentuose – vaikų darželis. Gal tai ir nebūtų didelė bėda, jei nesiruoštume dalyvauti ES pinigais finansuojamų projektų, skirtų globos namų remontui, pertvarkai, konkursuose. Taip ir buvo iki šiol. Ankstesni rajono savivaldybės vadovai nematė poreikio tvarkyti Globos namų dokumentus ir skirti tam pinigų. Bet toliau taip būti tiesiog negali. Tai – baziniai dalykai, ir jie turi būti sutvarkyti.

Žemės ir pastato paskirties pakeitimas yra ilgas, nemažus pinigus kainuojantis procesas. Praėjusiais metais pavyko pakeisti žemės paskirtį, šiais, tikiuos, „darželis“ pagaliau taps Dūkšto globos namais. Šių darbų niekas nemato, o juos atlikti tiesiog būtina, nes kasmet keliami reikalavimai globos įstaigoms. Norint išsilaikyti, reikia spėti keistis. ES parama projektams tikrai būtų pageidaujama.

- Kalbėjome apie tai, kad spalis – į pabaigą. Lapkričio pasisveikinimas visados su liūdesio gaida. Kurlink tiesis Jūsų keliai tomis dienomis?

- Visi turime Liūdesio ir Atminties kalnelius. Aš – taip pat. Visiems, skubėsiantiems prie artimųjų kapų, linkiu būti atidiems keliuose, paslaugiems vieni kitiems. Ir grįžkime kitą savaitę po susitikimų su išėjusiais kaip iš Palūšės bažnyčios, kuri vis primena: „Įženk geras, išeik geresnis“.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė