- Finansų ministerija praėjusią savaitę pristatė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama, kad jau ateinančiais metais savivaldybėms būtų suteikiamos platesnės galimybės investuoti ir įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamus projektus, užtikrinamas lankstesnis skolinimasis ir ekonominio savarankiškumo stiprinimas. Nudžiugino?

- Pirmiausia, tai – projektas. Jam, tiesa, Vyriausybė jau pritarė, bet dar laukia „šlifavimo“ etapas Seime. Iš to, su kuo susipažinau, matau, kad kai kurie pakeitimai leistų savivaldybėms efektyviau planuoti darbus. Vien jau perspektyva sudaryti  savivaldybėms galimybę lanksčiau skolintis, kas padėtų užtikrinti efektyvesnį investicijų patekimą į ekonomiką ir įgyvendinti nusimatytus projektus. Nereikėtų pamiršti, kad gyvename pakankamai sudėtingu metu: išlieka grėsmės, neapibrėžtumas, numatomas ekonominis lėtėjimas. Tokiu metu labai svarbu išlaikyti efektyvų ir nenutrūkstamą investicijų įgyvendinimą.

Finansų ministerijos pateiktame įstatymo projekte numatoma praplėsti Lietuvos savivaldybių galimybes savarankiškai įgyvendinti investicinius projektus, bendrai finansuojamus ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis. Prasidedant naujam ES investicijų įgyvendinimo laikotarpiui, tokia galimybė savivaldybėms neabejotinai suteiktų papildomą postūmį įgyvendinti reikalingus projektus. Kartu būtų sudaroma galimybė per kelerius metus sukaupti lėšas reikšmingesniems investiciniams projektams, t.y. sudaromos didesnės daugiamečio biudžeto planavimo galimybės.

Be kitų pakeitimų, taip pat siūloma atsisakyti perteklinio savivaldybių fiskalinės drausmės reguliavimo dėl trumpalaikių įsiskolinimų ribojimo, kartu numatant būtinybę ištaisyti susidariusius fiskalinės drausmės pažeidimus, nuokrypį nuo balanso kompensuojant per ateinančius ketverius metus.

Bet dar neskubėkime. Siūlomiems įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

- Apie tai, kas jau vyko. Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijoje Policijos departamento ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai su kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovais aptarė aktualius klausimus, susijusius su viešąja tvarka vasaros sezono metu. Jūs buvote pakviestas.

- Į tą susitikimą buvau pakviestas kartu su Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktore Jūrate Balinskiene. Kaip teigė pasitarime dalyvavęs Vidaus reikalų viceministro Vitalijus Dmitrijevas, ministerijai svarbus glaudus policijos ir kurortų savivaldybių bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą ir viešąją tvarką. Pažymėta, kad šioms savivaldybėms itin svarbu užtikrinti viešąją tvarką. Kitais metais Vidaus reikalų ministerija numato viešajam saugumui rekordinį 755 milijonų eurų finansavimą. Klausimas, kur jų reikės labiausiai.

Susitikime kalbėta apie siūloma atnaujinti savivaldybių renginių organizavimo taisykles ir numatyti, kad dėl visų renginių organizavimo būtų derinama ne tik su savivaldybėmis, bet su policijos įstaigomis ir kitomis institucijomis. Taip pat buvo akcentuota būtinybė efektyviau kovoti su besikartojančiomis problemomis: triukšmo valdymu, eismo organizavimu, automobilių statymu, alkoholio vartojimu paplūdimiuose ir renginių organizavimu. Nemažai kalbėta apie vis daugiau problemų keliančius paspirtukininkus, būtinybę keisti teisės normas, tramdant neatsakingą elektrinių paspirtukų vairavimą šaligatviais ir gatvėmis.

Ignalinoje ši problema dar nėra itin matoma, bet, ką gali žinoti, kiek jaunimo laukia Kalėdoms dovanų būtent paspirtuko. Susitikime pažymėta, kad atsakingas gyventojų požiūris į saugumą taip pat nulemia viešosios tvarkos užtikrinimą vasaros sezono metu.

- Tik išklausėte ministrės, viceministro pastabas, ar buvo suteikta galimybė pasidalyti savo įžvalgomis, patirtimis, problemomis?

- Kadangi kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių nėra daug, visiems buvo suteikta galimybė pasisakyti, dalyvauti diskusijoje. Nors mūsų nedaug, bet esame gana skirtingi, nevienodos ir mums tenkančios situacijos, kurias turime spręsti. Didieji kurortai skundžiasi nedrausmingais barais, restoranais, keliančiais pagrįstą pasipiktinimą gyvenantiems šalia ar netoli jų. Mažai gelbsti ir pareigūno pasirodymas. Baudos tokios mažos, kad verslui labiau apsimoka, jas sumokėjus, tęsti tą pačią veiklą.

Mažieji tokių problemų neturi. Tarkim, kad ir Ignalinoje yra galimybė su visais pabendrauti individualiai. Ir tai gana veiksminga. Ten kur triukšmą keliančių įstaigų daugiau, tai padaryti sudėtinga. Todėl diskusijoje išgirsta mintis apie būtinybę didinti baudas, kad verslai rimtai susimąstytų, peržiūrėtų savo veiklos ribas, imtųsi didesnės atsakomybės. Atsirado net siūlymas iš nepaklusnių verslininkų konfiskuoti triukšmą keliančią įrangą.

Atkreiptas dėmesys ir į nekilnojamojo turto savininkus, nuomojančius tokiai veiklai savo patalpas. Keliamas klausimas ir dėl jų atsakomybės.

Kalbėta ir apie... Mėnulio žmones. Yra švenčių, kurios tikrai nenutyla iki vėlyvos nakties. Apie jas visuomenė žino, dažnai tai – tradicinės šventės, ypatingi koncertai, festivaliai. Juk ne tik Naujųjų naktį turėtume būti pakantesni. Reikėtų eilinį, piktybišką triukšmą skirti nuo šventinio. Bet Mėnulio žmonėms tai, regis, sudėtinga. Tad diskusijose svarstyta, kiek pagrįstas yra skundas, jei „nesimiega“ tik vienam žmogui, ar nereikėtų praplėsti melagingų iškvietimų sąvoką.

Kadangi, aptariant šio sezono aktualijas ir problemas, modeliuojama ateinančio sezono veikla, galima tikėtis, kad iki jam ateinant, bus priimtas ne vienas reikalinga sprendimas.

- Tik problemos, Tik – iššūkiai?

- Ne. Aš, tarkim, pasidžiaugiau savivaldybės ir vietos policijos glaudžiu bendradarbiavimu. Mes išties su pareigūnais prieš šventes aptariame galimas rizikas, drauge dėliojame veiksmų planą. Galiu tik pasidžiaugti ir aktyviais, o dabar dėl išskirtinės aprangos jau ir gerai matomais, policijos rėmėjais. Darome viską, kad užtikrintume visuomenės rimtį, kad atėję švęsti žmonės tai ir darytų.

- Ar tai vieninteliai klausimai, kurie buvo aptariami ministerijoje?

- Kadangi, siekiant užtikrinti kokybišką priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymą ir jos tęstinumą, šiuo metu vyksta eksperimentinis projektas, konsoliduojamos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir rajonų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos pajėgos, kalbėta ir apie numatomus pokyčius šiose organizacijose. Jei eksperimentas Radviliškyje pasiteisintų, pokyčių sulauktume ir Ignalinoje.

Nemanau, kad šiuo metu padėtis Ignalinos rajone prasta. Pastaraisiais metais pasirūpinta technine baze: atnaujintas autoūkis, ugniagesių komandos aprūpintos specialiais drabužiais, gaisrų gesinimo įranga. Pagal išgales. Kalbėdamas su viceministru Vasilijumi Dmitrijevu, akcentavau, jog mūsų ugniagesių komandos dažnai gaisro vietą pasiekia anksčiau už profesionalius ugniagesius, gesina gaisrus, kylančius kaimyniniuose rajonuose. Gyvename krašte, kur dar pakankamai daug gyventojų namus šildo krosnimis, tad didesnė tikimybė ir kilti gaisrams. Labai svarbu, kad ugniagesių komandos būtų santykinai kuo arčiau.  Kai kas rodo statistikos žemėlapį, kur fiksuojami gaisrai ir pagal tai modeliuoja komandų dislokavimą. Bet gaisrai statistika nesinaudoja, jie patys kuria statistiką. Kuo tankesnis tinklas – tuo didesnė tikimybė sureaguoti laiku, išvengti didesnių nuostolių, gal net išgelbėti gyvybes. Apie tai kalbėdamas tiesiog pakviečiau viceministrą apsilankyti Ignalinoje, apžiūrėti mūsų ugniagesių darbo sąlygas, jų aprūpinimą, aptarti kylančius klausimus vietoje. Žinoma, atidžiai stebėsime ir eksperimentinį modelį Radviliškyje.

- Jungtis nenorėtumėte?

- Kol kas – ne. Nors kai kur jungimai, manau, pasiteisins.

- Turite to pavyzdžių?

- Taip jau nutiko, kad sulaukiau vieno gyventojo pastebėjimų, kaip jį, besikreipiantį dėl vandentiekio problemų, UAB „Būtų ūkis“ ir UAB „Ignalinos vanduo“ siuntinėjo vieni pas kitus ir siūlė net... „pas Prezidentą kreiptis“. Teko kviestis abiejų įstaigų vadovus, aiškintis. Tai man sustiprino tikėjimą, kad šių įstaigų apjungimas – geras žingsnis: didesnė tikimybė, kad gyventojams iškylančios problemos bus sprendžiamos „be Prezidento“. Avarinė brigada turi veikti bet kurią savaitės dieną, bet kuriuo paros laiku. Žinoma, ji turi būti aprūpinta, darbuotojai turi būti kvalifikuoti ir dirbti profesionaliai ir sklandžiai. Manau, savivaldybės administracija padarys savo „namų darbus“, bet pasistengti reikės ir komandoms, norinčioms užsitarnauti ir išlaikyti gyventojų pasitikėjimą.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė