- Šią savaitę buvo Mėnulio užtemimas. Reiškinio nematėm, bet politinio šurmulio suaktyvėjimas pasaulyje – akivaizdus.  Ir planuotas, ir – atsitiktinis, ir – surežisuotas. JAV dalijasi vietas Atstovų Rūmuose ir Senate, Lietuvos Seime vis praskrenda interpeliacijų paukštis, mesdamas šešėlį ant ministrų, Ignalinoje irgi – šonas šyla, šonas šąla...

- Spėju, kad turėčiau kalbėti apie UAB „Ignalinos šilumos tinklai“? Bet, nuoširdžiai, tuo klausimu aš paviešinau kreipimąsi ir viską pasakiau, pažadėjęs istorijos tęsinį tik tada, kai bus sudėlioti taškai ant i. Tai, kas jau pasakyta, galiu papildyti nebent tuo, kad vakar savivaldybės administracijoje vyko pasitarimas su UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ valdyba. Tame, ką išgirdome, kriminalo nematau. Vyksta tolesnis tyrimas, apie kurio rezultatus visuomenė bus informuota.

- Už civilinę saugą atsakinga Vidaus reikalų ministerija ragina savivaldybes aktyviau žymėti priedangai oro pavojaus atveju tinkamus statinius. Jų Lietuvoje suskaičiuota kone du tūkstančiai, tačiau paženklinta, kaip minėta ataskaitoje – tik kiek daugiau nei trečdalis. Kokia situacija Ignalinos rajono savivaldybėje?

- Jei problema būtų tik tų statinių ženklinimas, to problema nelaikyčiau. Priklijuoti lipdukus moka ir vaikai. Esmė – tų pastatų parinkimas, jų pritaikymas, kilus būtinybei, apsaugoti žmones. Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentas anksčiau šiais metais inventorizavo kolektyvinės apsaugos statinius, kurių didžioji dalis gali būti naudojami kaip priedanga. Taigi ir mes esame suskaičiuoti. Ignalinos rajone yra 20 priedangų ir 17 kolektyvinės apsaugos statinių. Neretai jų adresai sutampa. Visi jie šiuo metu pažymėti specialiaisiais ženklais – „KAS“ ir „Priedanga“.

- Jei jau prakalbome apie būtinybę būti suskaičiuotais, pažymėtais, gal būtų proga pakalbėti apie gyventojų saugumą ekstremalių situacijų atvejais plačiau?

- Gyvename pasienyje, tad bet kokiu atveju turime būti budresni. Nors tiesioginio pavojaus šiuo metu nėra, turime būti pasirengę bet kokioms galimoms grėsmėms. Kita vertus, klaidinga manyti, kad gyventojų saugumu reikia susirūpinti tik karo grėsmės atveju. Ekstremali situacija Civilinės saugos įstatyme įvardijama kaip padėtis, kuri atsiranda dėl techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir lemia staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimus ir turtinius nuostolius. Karo veiksmai čia minimi paskiausiai. Ekstremalios situacijos gali susidaryti mūsų kasdieninėje darbo ir gyvenamojoje aplinkoje. Bėda, kad jos mus ištinka netikėtai, dažnai nepasirengusius. Gaisrai, potvyniai, stiprūs vėjai, įvairios techninės avarijos, cheminių medžiagų išsiliejimas... Bet, kaistant pasaulio politinei atmosferai, vis drąsiau ir garsiau kalbama apie radiologinių avarijų, sprogimų, riaušių, ginkluotų konfliktų grėsmes. Ekstremalią situaciją gali sukelti ir migrantų antplūdis, ką jau esame patyrę.

Taigi turime galvoti, kaip gelbėtumės iš tokių bėdų. dar prieš joms nutinkant.

- Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir yra numačiusi kolektyvinei apsaugai skirtus statinius. Įprastomis gyvenimo sąlygomis šie statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti didesniam skaičiui gyventojų apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Taip nurodoma dokumentuose. O praktikoje?

- Taip ir praktikoje. Kaip ir visoje Respublikoje, taip ir pas mus tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Prireikus, čia apgyvendintiems gyventojams būtų teikiamos būtiniausios paslaugos ir reikmenys: maistas, vanduo, drabužiai, psichologinė, medicininė ir kita humanitarinė pagalba.

Priedanga, kurių, kaip minėjau, yra 20, skirta trumpalaikei, kelių valandų, apsaugai, jei tektų slėptis nuo netiesioginio oro atakų pavojaus ar apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Priedangoms gali būti naudojami gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statinių rūsiai ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, sandėliai ir kita. Išgirdus civilinės saugos signalą ,,Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą.

Nenorėčiau, vis dėlto, kad ši informacija būtų suprasta kaip realaus pavojaus tikimybė. Tiesiog laikas mus kiek „išjudino“, privertęs pasiruošti bet kokiems ekstremaliems atvejams. Juk ši sritis buvo užmiršta dešimtmečiais. Pastaruoju metu ši tema išties aktualizuota. Vidaus reikalų ministerija parengė Civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuria siekiama geresnio civilinės saugos institucijų ir tarnybų bendravimo bei stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, tinkamo pasirengimo gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat visuomenės švietimo civilinės saugos klausimais. Pasirengę būsime saugesni.

- Šią savaitę savivaldybę pasiekė keturios pripučiamos lauko palapinės su apšvietimo įranga. Jos buvo „išbandytos“ Lietuvos žiemos sporto centro teritorijoje. Kam ruošiamės?

- Vėl turėčiau tęsti gyventojų saugumo ekstremalios situacijos atveju temą. Šios palapinės pirktos iš specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, skirtų savivaldybėms pasirengti Astravo atominės elektrinės galimai branduolinei avarijai. Palapinės skirtos tarpiniams gyventojų evakavimo punktams. Iš tų pačių lėšų rajono savivaldybė jau įsigijo 12 elektros generatorių, išskleidžiamų palapinių su apšvietimu, jūrinių konteinerių, kitos įrangos, asmeninės apsaugos priemonių, kas būtų reikšminga parama bėdos atveju.

- Tikėkimės, kad nelaimės mus aplenks. Ką nors smagesnio aptariam. Apie nelaimes kalbėjome būtuoju ir negeidžiamuoju laiku, o štai prekybos centrai perša pašnekesius būsimuoju, džiaugsminguoju, laiku. Metai juk – į pabaigą.

- Gal neskubinkim Naujųjų. Nors kai kurie atlikti darbai, pasiekti laimėjimai jau pradėti rikiuoti. Pirmieji tai padarys moksleiviai. Toliau tęsiam gražią tradiciją apdovanoti jaunuosius rajono  talentus. Ketvirtadienį rinkosi šio konkurso vertinimo komisija. Jiems teko nelengvas darbas – tarp geriausių pamatyti geriausius. Šiemet konkursui buvo pateiktos 33 moksleivių kandidatūros, o ant garbės pakylos tradiciškai kviečiam dvidešimt. Talentai – patys įvairiausi: olimpiadų dalyviai, prizininkai, respublikinių, tarptautinių konkursų laureatai, moksliukai ir menininkai. Ir amžius jų - įvairiausias. Nuoširdžiai džiaugiuosi jais, juos ugdžiusiais mokytojais, jų tėveliais. Labai tikiuos, kad galėsime pakviesti juos į apdovanojimų šventę, kad tam, kaip praėjusiais metais, nesutrukdys jokia pandemija, izoliacija, kaukės. Be kaukių juk, bet kokiu atveju – smagiau!

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė