- Šią savaitę minėjome Tolerancijos dieną. Ką galėtumėte ar norėtumėte pasakyti apie toleranciją?

- Sąvoka – gana plati, neretai skaudi, o šiuo metu ir labai aktuali. Gyvename neramiu laiku, sumaišties, nerimo yra politikoje, ekonomikoje, žmonių gyvenime. Dėl to daromės irzlūs, jaučiamės nelaimingi, pristingame tolerancijos. Ir tai nebūtinai, kaip dažnai demonstruoja sociologiniai tyrimai, žemesnio išsilavinimo žmonių bėda. Kito žmogaus diskriminavimas neretai būna labai rafinuotas, o čia jau reikia turėti šiek tiek vingių...

- Gal galėtumėte sukonkretinti?

- Apskritai, kad Lietuvoje stinga tolerancijos ir kaip jos pasekmė atsiranda diskriminacija – neturėtume stebėtis. Įvairių apklausų metu su tuo sutinka beveik pusė mūsų šalies apklaustųjų asmenų. Jie patvirtina, kad diskriminacija dėl tautybės, seksualinės orientacijos ir amžiaus yra paplitusi. Bet Ignalinoje, regis, randasi dar viena diskriminacijos rūšis.

Šią savaitę nemažai važinėjau darbo reikalais po rajoną, susitikau su gyventojais. Netikėtai sulaukiau klausimo apie... invazinius rajono gyventojus. Įžeisti pasijuto tie, kurie į Ignalinos rajoną buvo atsiųsti dar su tarybinių laikų paskyrimais, bet čia sukūrė šeimas, augino Ignalinoje gimusius vaikus. Jie dirbo ir tebedirba Ignalinoje ir – Ignalinai! Čia – jų namai! Invaziniais juos, ir ne tik juos, pasijusti privertė Ignalinos rajono savivaldybės Tarybos nario, žurnalisto redaguojamose informacijos priemonėse pasirodę svarstymai apie rajono garbę ginančius, bet ne Ignalinoje gimusius, dėl to invaziniais pavadintus, krepšininkus. Lietuva – lietuviams, Ignalina -ignaliniečiams? Šiuo principu vadovaujantis, ir jį toliau „tobulinant“, greičiausiai, atsiras svarstančių, ar nereikėtų net Ignalinoje gyvenančius sugrąžinti į jų gimtuosius kaimus, jei jie, jų tėvai nėra gimę Ignalinoje? Literatūroje, kur kalbama apie invazines augalų ar gyvūnų rūšis, patariama kovoti su jais „tiesioginio naikinimo būdu“. Tai kas turėta minty, kalbant apie „invazinius“ žmones? O jūs klausiate apie toleranciją!

Mažėjant gyventojų skaičiui rajone, mes džiaugiamės kiekvienu mūsų Ignalina susidomėjusiu, mūsų krašte pasiryžusiu gyventi, auginti vaikus, kurti verslą, investuoti  žmogumi. Mes kalbame apie turizmo plėtojimą, kurorto statuso siekimą, laukiame investuotojų ir staiga – kaip šlapiu skuduru visiems per veidą. Neatsakinga retorika nubraukia visas pozityvias pastangas. Todėl sakau, kad neleidau ir neleisiu žeminti žmonių, dirbančių Ignalinos kraštui. Negalime pasiskelbti rezervatu kažkokiems lygesniems už lygius.

- Kad jau prakalbome apie susitikimus su gyventojais, gal iš jų išgirdote ne tik tai?

- Visada džiaugiuosi pokalbiu su bet kuriuo žmogumi. Šią savaitę daug bendravau su šviesą nešančiais - rajono švietimo įstaigų vadovais, UAB „Aura Power Developments“, įrenginėjančios saulės elektrines, vadovais. Išbraidėme pievas palei Dūkštą, darkart apžiūrėjome vietoves, kur bus kuriamas saulės elektrinių parkas. Beje, UAB „Aura Power Developments“ nuo šių metų remia „Vilkakalnio“ krepšininkus. Buvau liudininkas to, kai komanda trečiadienį dėkojo jiems, įteikdama marškinėlius su komandos simbolika.

Šia tema dar noriu šį tą patikslinti, papildyti. „Vilkakalnio“ komandoje iš tiesų žaidžia mažiausiai trys ignaliniečiai krepšininkai. Kad tokių, savų, nėra daug, priežasčių reikėtų ieškoti praeityje  - ilgą laiką ši sporto sritis buvo apleista, neugdė sportininkų. Šiuo metu auginame tikrai gražią jauną krepšininkų pamainą, jau dabar sėkmingai besikaunančią, vykstančią į rungtynes ir grįžtančią su pergalėmis.

- Grįžtam prie čia gyvenančių problemų. Gal – džiaugsmų.

- Visko išgirstu, kalbėdamas su rajono gyventojais. Išklausiau ir ryčiausio rajono pakraščio, kur saulė pateka anksčiau nei kur kitur rajone, o ir Respublikoje, žmonių lūkesčius. Po ilgo pandeminio laiko smagu lankytis seniūnijose, susitikti su gyventojais. Labai džiaugiausi susitikimais su Didžiasalio, Tverečiaus krašto žmonėmis. Rūpesčiai panašūs. Žmones domina šildymo, šalto ir karšto vandens tiekimo klausimai, kompensacijos. Labai svarbu, kad informacija apie galimas kompensacijas, taigi kiekvieno gyvenimo palengvinimo galimybę, žinotų tie, kam tos kompensacijos tikrai priklauso. Kartu vis primenu, jog savivaldybės administracija netoleruos piktnaudžiavimo atvejų, nes savivaldybės galimybės remti gyventojus – ne begalinės.

Nudžiugino gyventojų domėjimasis atliekų rūšiavimo klausimais. Didžiasaliečiai laukia konteinerių tekstilei, domėjosi individualiais rūšiavimo konteineriais. Konteinerius turėsime, ir netolimoje ateityje jie pasieks gyventojus. Aplinkos projektų valdymo agentūros ir savivaldybės lėšomis savivaldybėje bus įrengta 30 tekstilės konteinerių.

Skaičiuojama, kad į komunalinių atliekų bendruosius konteinerius patenkančios tekstilės atliekos sudaro maždaug 8 procentus viso komunalinių atliekų srauto Lietuvoje ir beveik visos yra šalinamos sąvartynuose ar sudeginamos. Jomis teršiama aplinka, kartu prarandamos žaliavos.

Padėtis turėtų pastebimai keistis. Dalis surinktų tekstilės atliekų, kaip rodo pasaulinė praktika, yra tinkama antriniam panaudojimui, kita dalis – perdirbimui. Pakartotinis drabužių naudojimas padeda ne tik išvengti taršos, bet ir sutaupyti daug energijos bei kitų išteklių naujų drabužių gamyboje. Drabužiai, kurių negalima pakartotinai naudoti, gali būti perdirbami į kitus gaminius – pašluostes. šilumos izoliacines medžiagas ar kita. Likęs kiekis, kuris netinkamas perdirbimui ir panaudojimui, bus sudegintas arba šalinamas sąvartynuose, bet tai būtų paskiausias pasirinkimas.

16 konteinerių turėtų būti pastatyta Ignalinos mieste, kiti keliaus į seniūnijų centrus, didesnes gyvenvietes. Vietas konteineriams parinko savivaldybės administracija ir seniūnijos. Konteineriai skirti tekstilės atliekoms – drabužiams, avalynei, patalynei, antklodėms, minkštiems (pliušiniams, medžiaginiams) žaislams, užuolaidoms ir kitoms tekstilės gaminių atliekoms. Labai tikimės, kad jie pasitarnaus gyventojams, šiuo metu vis dar klausiantiems, kaip atsikratyti šių nereikalingų atliekų.

Savivaldybė taip pat nupirko aštuonis tūkstančius individualių rūšiavimo konteinerių iš kurių 3,5 tūkstančio skirti antrinėms žaliavoms, 4,5 tūkstančio – stiklui. Šie konteineriai, kai tik jie bus gauti, bus išdalyti gyventojams.

Pastebėta, kad kiekvienais metais Respublikoje atsiranda vis daugiau norinčių rūšiuoti atliekas. Mums reikia lygiuotis šioje srityje į toliau pažengusius. Turiu vilties, kad rūšiavimas ir mūsų rajone taps madingu įpročiu, kad ir Ignalinoje išmoksime rūšiuoti atliekas, o ne žmones!

- O džiugaus žmonių kalbose ką nors išgirdot?

- Žinoma. Dar kartą pasidžiaugiau Didžiasalio seniūnijos darbuotojų dėmesiu savo žmonėms, veiklia Tverečiaus miestelio bendruomene. Gyventojai, kad ir nedrąsiai, jau prasitaria apie švenčių laukimą. Pradėti pasirengimo joms darbai. Juk šventinės eglutės sužibės ne tik Ignalinoje.

- Ignalinoje vėl – staigmena?

- Žinoma! Dėl to apie ją ir nekalbėsim. Kiek čia liko iki gruodžio antrosios, kai Laisvės aikštėje pamatysime pagrindinę rajono eglę. Būkime kantresni.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė