*alt_site_homepage_image* Ignalinos rajono savivaldybė
Paieška
*alt_site_homepage_image*
lt
lt en
Facebook Instagram

Savaitės akcentai

Savaitės akcentai

- Gruodis – neabejotinai ypatingas mėnuo. Čia didieji, baigiamieji, metų darbai persipina su švenčių laukimu. Ko šioje Jūsų savaitėje būta daugiau?

- Deja, turiu papildyti, kad šalia darbų, švenčių yra ir skaudžių netekčių. Antradienį po ilgos ligos mirė 6-osios Vyriausybės premjeras Adolfas Šleževičius, šį postą užėmęs 1993-1996 metais. Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai.

Buvusį Lietuvos premjerą Adolfą Šleževičių jo bendražygiai, tarp kurių ir mūsų kraštietis Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, prisimena kaip išmanantį politiką ir ekonomistą, kuriam jo vadovavimo metu teko spręsti daug valstybei ir jos žmonėms svarbių klausimų.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Adolfas Šleževičius pasitraukė iš aktyvios veiklos, gyveno mūsų rajono Peleko kaime. Ten ir mirė. Netekome didžio žmogaus. Nuoširdžiai užjaučiu jo artimuosius, buvusius bendražygius.

O dabar grįžtu prie klausimo. Sunku būtų įvardyti, ko metų pabaigoje daugiau. Išties, darbai persipina su šventinėmis nuotaikomis. Metų pabaiga visados pilna darbinės įtampos: reikia baigti numatytus darbus, įvykdyti įsipareigojimus ir kartu planuoti ateitį, dėlioti kitų metų biudžetą. Tai turime padaryti dar iki vasario mėnesio. Yra ką veikti, yra ties kuo pasukti galvą. Šventėms lieka laiko trupiniai.

Šią savaitę pradėjau lankyti Jaunųjų talentų konkurso nugalėtojus. Tai geras pavyzdys, kad už pastangas galima tikėtis ir pripažinimo, ir dovanų.

Yra ir einamųjų rūpesčių. Štai antradienį kartu su savivaldybės įmonės „Kompata“ vadove pasitikome lauktą krovinį – antrinių žaliavų konteinerius. Įmonės darbuotojų laukia nemenki darbai – paruošti konteinerius dalijimui, pažymėti juos, registruoti. Užtat vis daugiau vilties, kad gyvensime švariau, gražiau.

- Sninga... Taigi pati gamta kuria baltą grožį...

- Tas baltas grožis turi ir kitą pusę. Sniegas kelia nerimą eismo dalyviams. Norime, kad visi šaligatviai jau ankstyvą rytą būtų nuvalyti, norime, kad iki kiekvienos kaimo trobos kelias būtų privažiuojamas. Seniūnijos pasirengusios valyti savivaldybei priskirtus kelius. Tik noriu paprašyti ir gyventojų būti pakantesniems, kantresniems, suprasti, kad seniūnijos, prižiūrinčios dešimtis kilometrų kelių, negali visur būti vienu metu. Esame sudarę sutartis ir su ūkininkais, kurie, esant būtinumui, yra įsipareigoję padėti seniūnijoms valyti kelius. Sutartinai dirbdami, didesnių problemų turėtume išvengti.

Noriu atkreipti dėmesį, kad neretai sulaukiame skambučių dėl nenuvalytų rajono kelių, bet tai būna žinia apie Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausančius kelius. Jie kelių valymo darbus atlieka pagal savas instrukcijas, tad mes tokiais atvejais tegalime būti tarpininkais tarp kely įstrigusių ir tuos kelius prižiūrinčių institucijų. Žiema egzaminuoja ir kelininkus, ir vairuotojus. Visiems reikia turėti kantrybės ir vilties.

- Advento metas apskritai yra viltingas laikas.

- Apie gražesnio gyvenimo viltį tenka kalbėti ir su rajono gyventojais, su kuriais pastaruoju metu susitinku, lankydamasis seniūnijose. Šią savaitę bendravau su Ceikinių seniūnijos žmonėmis.

Susitikimuose su rajono gyventojais konkrečiau įvardijami jų lūkesčiai, nurodomos problemos, išklausomi pageidavimai. Džiaugiuosi, kad žmonės, naudodamiesi susitikimais, turi noro išsikalbėti, išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus. Kai kalbiesi ne per trečiuosius asmenis, nelieka vietos interpretacijoms, problemos išsprendžiamos greičiau.

Bendravimo būtinumą pajutau ir dalyvaudamas Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijos renginyje, kuriame drauge buvo paminėta ir Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu visuomenė yra įgali padėti neįgaliesiems. Reikia subręsti, kad jaustum kito skausmą, suprastum jo negalią, stengtumeis jam pagelbėti. Viešųjų erdvių, teritorijų, pastatų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams – jau seniai ne iššūkis, o suprantamas darbas. Negalią turintys žmonės negali būti nei užmiršti, nei izoliuoti. Ir jei kai kas šito nesupranta, kviečiau draugijos narius apie tai drąsiai kalbėti. Lygiai taip pat kviečiu pastebėti ir tuos, kurie kantriai darbuojasi pagalbos kitam, atjautos darbuose.

Pirmadienį buvo minima Tarptautinė savanorių diena. Tai ta šventė, kuri yra uždirbama nelengvu, bet prasmingu kasdieniu darbu. Savanorystė negali būti primesta, būti kokiu įpareigojimu. Bet pati diena pasitarnauja tam, kad primintų tokią misiją, skatintų žmonių norą pasiūlyti savo paslaugas įvairiose srityse.

Negaliu čia nepadėkoti ir maltiečiams, dar neseniai vaišinusiems visus skania sriuba ir priminusiems vienų kitiems pagalbos prasmę. Jų pačių savanoriška veikla yra puikus pavyzdys. Sriuba – kartą metuose, o jų pagalba žmonėms – kasdienį. Esu dėkingas jiems už tai, nes jie padeda mūsų krašto žmonėms karštu maistu, būtinais daiktais, bendravimu. Daugeliui ir tai – didžiausia prabanga.

- Kartais pasigirsta kalbų, kad visi vargan patekusieji prisimenami tik prieš didžiąsias šventes...

- Bet tai nereiškia, kad  mums nežinomi jų kasdieniai rūpesčiai. Tik tas kasdienis ėjimas pas šiuos žmones gal kiek mažiau pastebimas, tylesnis – kai kam suteikiamas socialinis būstas, kitam skiriama vienkartinė pašalpa didiesiems nepritekliaus gaisrams apgesinti, trečiais pasirūpinama, sutvarkant reikalingus dokumentus socialinėms išmokoms gauti, padedama pasiekti gydymo įstaigas, sukapojamos malkos, prašienaujami takai. Šiame tyliajame fronte visados budri socialinių darbuotojų grandis.

O  šventėms juk visi laukiame dovanų, jas perkame artimiesiems. Šventės tapo tiesiog neatsiejamos nuo dovanų. Bet jos kartu užaštrina atskirties, vienatvės pojūtį. Kai visur daug triukšmo ir blizgesio, nepasiturintiems, varge ir vienatvėje atsidūrusiems dar labiau sunku. Tai ir manau, jog prasminga ateiti pas juos su dovanomis, gražių švenčių palinkėjimais. O jei dovanų krepšelyje žmogus randa nekasdienių skanėstų, argi negali pamanyti, jog ir jis jausis įsiliejęs į tą šventinį džiugesį?

Prieššventinis laikotarpis skatina mumyse solidarumo jausmus, primena apie aukos prasmę. Čia norėčiau prisiminti ir neseną vokiečių vizitą. Kronshageno Raudonojo kryžiaus draugijos nariai jau dešimtmečius prieš didžiąsias šventes tiesią ranką mūsų rajono gyventojams. Toje rankoje – irgi dovanos. Vertingos pinigine išraiška, svarbios dvasinio artumo prasme. Džiaukimės, jei šiandien galime dalytis. Tikėkime, kad už tai mums bus atlyginta.

- Jūs čia apie Visaregintį?

- Gal ir jį. O šia tema, tarp kitko, turiu ir naujieną. Turėtume žinoti, jau esame ir įpratę, kad mus stebi ne tik Dievas, bet ir stebėjimo kameros. Apie jas šią savaitę kalbėjausi su policijos pareigūnais. Iki šiol Ignalinoje buvo įrengtos 8 stebėjimo kameros, o štai lapkritį mieste „įdarbintos“ dar 5 visareginčios akys. Nuo šiol yra stebimos Ateities-Geležinkelio, Ateities-Laisvės, Ligoninės-Aukštaičių, Budrių-Vilniaus gatvių sankryžos bei įrengta papildoma stebėjimo kamera prie parduotuvės „Danalta“. Viena stebėjimo kamera nuo šiol seka ir aplinką prie Palūšės bibliotekos.

- Laisvės aikštėje sušvito pagrindinė miesto ir viso rajono eglė. Į ją buvo nukreiptos ne tik stebėjimo kameros, bet ir mūsų akys.

- Ir ta proga buvo puiki šventė. Bent jau aš girdėjau tokius atsiliepimus. Išties norėjome sukurti šventę vaikams ir suaugusiems. Ji tęsiasi. Vaikučius ir jų tėvelius kviesčiau apsilankyti Ignalinos kultūros centro kieme, kur jau stovi Kalėdų Senelio namelis. Vaikai gali rašyti laiškus, kuriuos iš jų paims Elfai ir perduos Kalėdų Seneliui. O šiandien visus kviesčiau ateiti į Ignalinos rajono kultūros centre vyksiantį jubiliejinį Ignalinos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvų koncertą. Neringos Kirkilienės vadovaujama „Viva“ švenčia penkiolikos metų jubiliejų, „Mamba“ – dvidešimtmetį.

Smagu, kad šventes pasitinka ne tik Ignalina. Viena po kitos žiebiasi Kalėdų eglutės seniūnijose. Dar šiandien jos bus įžiebtos Ceikiniuose, Vidiškėse, Naujajame Daugėliškyje, Dūkšte, kitą savaitę – Linkmenyse, Mielagėnuose, Tverečiuje, Didžiasalyje, Kazitiškyje, Rimšėje.

Manau, ir ten visiems darbų – į valias, bet ir šventėms bus surasta laiko.

Bet svarbiausia, vis dėlto, šiame laike išlikti gyviems ir sveikiems. Pasigirsta nerimo signalų apie žvejus, jau lipančius ant plono ežerų ledo. Nelaimių rajone dar neregistruota, bet ar norite, kad jūs ar jūsų artimasis pradėtų tą statistiką? Raginčiau žvejus būti kantrius, nes net didžiausia žuvis neverta jūsų gyvybės ir artimųjų skausmo. Tėveliai turėtų saugoti vaikus nuo pasismaginimų ant ežerų.

Siaučia ir ligos. Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis šalyje tuoj pasieks epideminį lygį. Girdėti, kad kai kurioms savivaldybėms specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. Tarp aštuonių šalies savivaldybių, kurios įvardijamos kaip artėjančios prie kritinės ribos, minimas ir kaimyninis Visaginas.

Taigi svarbiausia išlikti gyviems, sveikiems, o paskui jau ir švęsti galima.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė