- Seimas antradienį apsisprendė pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje iki kovo 16 dienos. Kaip ir – ne naujiena?

- Mums – tikrai ne. Anksčiau įvesta nepaprastoji padėtis turėjo baigtis gruodžio 16 dieną, tačiau jos atšaukimas, kaip pažymėjo Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė,  būtų blogas politinis signalas Rytų Europos valstybėms – tuo parodytume, kad karas už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos jau tapo norma. Kita vertus, pastaruoju metu Baltarusijos režimas ir toliau išnaudoja migrantus kaip hibridinės agresijos prieš Lietuvos Respublikos formą – šiais metais į Lietuvą neįleista beveik 11 000 migrantų. Baltarusijos pareigūnai gadina Lietuvos pasienyje su Baltarusija įrengtą fizinį barjerą, organizuoja neteisėtų migrantų privežimą prie valstybės sienos ir juos nukreipia į Lietuvos teritoriją.  

Nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje. Noriu nuraminti gyventojus: nepaprastoji padėtis skirta grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų net mūsų pasienio gyventojams nesukels.

Ta proga dar noriu priminti, kad neteisėtos migracijos politika regione vykdoma koordinuotai. Latvijoje ekstremali situacija įvesta iki 2023 metų vasario 10 dienos, Lenkijoje draudimas patekti į teritoriją prie valstybės sienos, šiuo metu galioja iki gruodžio 31 dienos.

Šiomis dienomis mums nerimą labiau kelia kita nepaprastoji padėtis.

- Čia apie tą, kurią mums paskelbė patsai dangus?

- Būtent. Ir su juo nepasiginčysi! Kaip ir nepaklausi, kada liausis. Sniegas užvertė ne tik miškų, kaimų keliukus, vieškelius, bet ir pagrindinius šalies kelius. Pirmadienį dėl to šalies oro uostuose  nepakilo dešimtys lėktuvų, strigo traukinių eismas...

- Užtat netilo skambučiai...

- Žmogiškai suprantu kiekvieną, skambinusį man, administracijos direktorei, darbuotojams. Kiekvienam pusnis jo palangėje yra pati didžiausia kliūtis. Ne vienas iš jų skubino mus darbams „prevenciškai“. Skambina ir klausia: „Kada kelią valysit?“ Susirūpinam, gal kokia bėda, gal skubus reikalas? O mums sako: „Ne, bet jei susirgsiu, jei greitąją tektų kviesti...“ O kai kuriais keliais išties greitosios skubinosi pas ligonius. Tuos kelius ir stengėmės nuvalyti pirmiausia.

Net dirbant nuo ankstyvo ryto, pirmadienį nepajėgta susitvarkyti su pusnimis. Po pusę paros trukusios pūgos ir nepravažiuojamų kelių, mokykliniai ir dalis maršrutinių autobusų neišvyko patvirtintais maršrutais, todėl nemažai mokinių iš labiau nutolusių vietovių tądien neturėjo galimybės atvykti į mokyklas. Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje į pamokas neatvyko apie 30 procentų, Vidiškių gimnazijoje apie 40 procentų moksleivių. Dauguma Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją lankančių mokinių gyvena pačiame Didžiasalyje, todėl į mokyklą dėl užpustytų kelių iš atokesnių vietovių neatvyko tikrai nedidelis skaičius moksleivių (tik 5). Dūkšto ir Naujojo Daugėliškio skyriuose pirmadienį – trečiadienį organizuotas ugdymas nuotoliniu būdu. Kitos mokyklos į įprastinį ritmą sugrįžo jau antradienį, tačiau vis dėlto nusimatė ir hibridinio ugdymo galimybę, kad esant poreikiui į pamokas galėtų jungtis ir į mokyklas dėl užpustytų kelių neatvykę moksleiviai.  Jei kas, vėl tektų prisiminti nuotolinį mokymą. Taigi pandemijos pamokos – kaip ir į naudą.

- Šią savaitę neįvyko tradicinis pirmadieninis seniūnų pasitarimas. Ar net jų automobiliai neįveikė kelio iki Ignalinos?

- Priežastis ne čia. Seniūnai irgi „šildė“ prie ausies mobiliuosius telefonus ir lakstė paskui kelius valančius traktorius. Situacija buvo ne iš eilinių. Seniai tokios sniegingos žiemos nematėm. Su seniūnais irgi teko bendrauti nuotoliniu būdu – telefonu. Regis, didesnių problemų nekilo. Nuoširdžiai dėkoju ir seniūnams, ir kelius, miesto gatves ir šaligatvius valantiems darbuotojams, kurie šiuo metu dirba, neskaičiuodami darbo valandų. O gal labiausiai tiems, kurie, pamatę pusnis savo palangėje, griebėsi ne telefono, o sniego kastuvo.

Kad rajone yra nuovokių gyventojų patvirtino ir Ignalinos savivaldybės įmonės „Kompata“ vadovė, su kuria šią savaitę taip pat daug bendravau. Atokesnių vietovių gyventojai patys skambino į „Kompatą“ ir pranešė, kad keliai nepravažiuojami, o atliekų konteineriai nėra tiek pilni, kad negalėtų palaukti. Kaip informavo įmonės direktorė, komunalinių atliekų šiukšliavežės dirba pagal įprastą grafiką, tačiau dėl nepravažiuojamų kelių konteinerių ištuštinimas yra problemiškas. Komunalininkai dirba ir rūpinasi, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Direktorė seka situaciją, prašė gyventojų, turinčių  individualius konteinerius, ištraukti juos iš savo kiemo prie pagrindinio pravažiuojamo kelio ir pažadėjo, kad iki Kalėdų tikrai apvažiuos visus klientus, surinks visas šiukšles. Šventes galėsim pasitikti švariai, jaukiai, džiaugsmingai.

- Kai žiūri pro langą ar išsiruoši trumpam pasivaikščioti – negali žiemos grožiu atsigėrėti. Tokios seniai nematėm. Vien kalėdiniai atvirukai! Ir nors mes tik Kalėdų, Naujųjų laukiam, žinau, kad jau vyko pasitarimas apie ateinančių metų šventes.

- Metams baigiantis, ne tik atgalios gręžiojamės, pasitikrindami, ar visi planuoti darbai padaryti, bet ir į ateitį žiūrim. Kultūriniai renginiai - rgi svarbi mūsų gyvenimo dalis. Vieni rikiuojasi tiesiog pagal kalendorių, kitus mums primena tradicija. Iš tokių labiau atkreipčiau dėmesį į miesto šventę, kuria nusprendėme ne penkmečius įprasminti, o švęsti kasmet. Taigi tokia bus ir ateinančiais metais. Jau dabar galiu pasakyti, jog ji bus surengta liepos 15 dieną prie Šiekščio ežero, Ignalinos sveikatinimo parko erdvėse. Apsvarstyta ir preliminari šventės programa, bet ji tebus bent šioks toks siurprizas jos laukiantiems.

Dar šių metų rugpjūčio pirmąjį savaitgalį, tradiciškai vykusioje „Palūšės regatoje“ savivaldybė perėmė šios šventės organizatoriaus vėliavą. Misija garbinga, bet kartu ir atsakinga. Tad jau aptarėme kai kurias šventės detales, pasiskirstėm, kas už ką atsakingas, taigi turės gražaus darbo ir Ignalinos seniūnija, ir Ignalinos rajono kultūros centras, neliks nuošaly ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

- Ateinančių metų nors ir viltingai, bet kartu ir nerimastingai laukia šalies ūkininkai. Mūsų krašte irgi netrūksta tų, kam žemė – maitintoja, tiesiogine šio žodžio prasme. Antradienį rajono ūkininkai susitiko su Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministru Egidijus Giedraičiu.  Susitikimas ne šiaip sau?

- Viceministras į Ignaliną atvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkės Marijonos Lukaševičienės kvietimu. Ūkininkams šis susitikimas labai svarbus: buvo pristatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas. Juo siekiama tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių - ypač smulkių ir vidutinių - pajamas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą, ūkininkavimui, verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Siekiama žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus skatinti tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes, atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.

Viceministras pabrėžė, kad ateina dideli pinigai - iš viso 2023–2027 metų Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4 milijardai eurų ES paramos ir apie 276,5 milijonų eurų nacionalinio biudžeto lėšų. Jei tik tam būsim tinkamai pasiruošę, tie pinigai pasitarnaus kaimo vietovių plėtrai, didins kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę. Pagrindiniai akcentai dėliojami žaliajai, ekologinei žemdirbystei.

Daug kas keisis, tad susirinkusiems kilo nemaža klausimų. Ne į visus buvo atsakyta, bet tai ne vienintelė proga išgirsti atsakymus. Mokymų bus daugiau, tikiuos, ūkininkai, žemės ūkio specialistai jų nepraleis, nes tai daugeliu atvejų nulems ir jų ūkių gyvybingumą ir augimo spartą. Tai teikia vilčių.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė