*alt_site_homepage_image* Ignalinos rajono savivaldybė
Paieška
*alt_site_homepage_image*
lt
lt en
Easy read Sign language
Paieška
Facebook Instagram

Savaitės akcentai

Savaitės akcentai

- Šventės praėjo, šventės – tęsiasi? Iš tiesų, ši savaitė daugeliui prasidėjo klausimais, kur  ir kaip šventei, o baigėsi klausimais, kur ir kaip švęsi. Taigi, įspūdžiai susitikus, klausimai atsisveikinant...  Gal tuomet ir Jūs pasidalykit įspūdžiais.

- Šventės ir yra tam, kad bent trumpam atidėtume savo darbus, kad grįžtume į namus, giliąja to žodžio prasme. Laikas praleistas su šeima, manau, kiekvienam yra pats gražiausias ir laimingiausias. Taigi ir prie Kūčių stalo buvau su pačiais artimiausiais man žmonėmis, ir Kalėdas švenčiau su jais. Antrąją Kalėdų dieną buvau Kalėdų koncerte ir labai džiaugiausi, kad Ignalinos rajono kultūros centro salė buvo pilnutėlė, o scena tiesiog švytėjo meno saviveiklos mėgėjų šypsenomis. Turime puikų kultūros puoselėtojų ir jos skleidėjų potencialą. Ignalina groja, dainuoja, šoka. Ignalina moka švęsti! Žinodamas, kad šis grožis šiaip jau neateina, noriu nuoširdžiai padėkoti ne tik scenoje grojusiems, dainavusiems, šokusiems, bet ir juos ugdžiusiems kolektyvų vadovams. Matydamas scenoje gausų pulką vaikų, negaliu nepadėkoti jų tėveliams, nes scena ir iš jų pareikalauja kantrybės, pasiryžimo, net – finansinių išteklių. Visi kartu ugdome kūrybiškus, meniškus vaikus. Visi kartu ir džiaugsmą patiriam.

- Pasitaiko, kad kai kam pavyksta ir gana aukštai pakilti.

- Šįkart nė nereikia vargti, ieškant to patvirtinimo. Pirmąją Kalėdų dieną visa Ignalina jautėsi pamaloninta: ignaliniečių vaikinų grupė „Spurr“ įkopė į savo šlovės viršukalnę. Tikėkimės, pirmąją. Ir tų viršukalnių bus daugiau. Sekiau jų kelią „X faktoriuje“, visada palaikiau. Visi mano, mano šeimos, artimųjų balsai buvo skirti jiems. Džiaugdamasis šių vaikinų sėkme, noriu galvoti, kad ji taps pavyzdžiu ir kitiems, vis dar abejojantiems savo talentais ir gebėjimais. Kita vertus, vaikinų sėkmė juk dideliu darbu pelnyta.

- Šventės net vieną darbo dieną „pavogė“. Ar buvo laiko darbus dirbti?

- Tarpušvenčio žavesys ir yra tame, kad turi rasti laiko darbui. Ir ne bet kokiam. Tradiciškai, metams baigiantis, suskaičiuojama tai, kas padaryta. Ten jau jokios korekcijos neįmanomos. Nebent gali pasidžiaugti pavykusiais darbais, pasimokyti iš klaidų. Didesnį rūpestį vis dėlto šiuo metu kelia ateities perspektyvos numatymas. Taigi toliau intensyviai dirbome, dėliodami biudžeto eilutes. Išklausome pageidavimus, deriname visų poreikius, rikiuojame prioritetus. Čia kaip šeimoje, kur auga ne vienas vaikas: visi turi būti sotūs, aprengti, o štai kai kurių lavinimui, užklasinei veiklai prireikia papildomų lėšų.

- Situacija tiesiog prašosi dieviško stebuklo.

-  Čia jūs apie tuos penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis, kuriomis Jėzus pamaitino penkis tūkstančius vyrų?

- Maža to, kai visi pavalgė iki soties, Jėzaus mokiniai dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos gabaliukų ir žuvies likučių!

- Va, ką daro tikėjimas! Deja, biudžeto svarstymas – ne vienadienis minios pamaitinimas. Čia vienos, kad ir nuoširdžiausios, maldos nepakanka. Stebuklai čia neįvyksta. Apmaudžiausia, kad, planuodami biudžetą, mes dar nežinome, ar turime tuos „penkis kepaliukus ir dvi žuvis“: pagal seną nusistovėjusią tvarką, planuojame kitų metų biudžetą, neturėdami informacijos apie šių metų likučius. Tai sužinosime tik paskutinėmis šių metų valandomis ar net jau kitų metų pradžioje.  Todėl sakau, kad tai – rimtas, atsakingas ir nelengvas darbas. Ir, net taip dirbant, nebūtinai visi būna patenkinti.

- Naujausia „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa skelbia, jog beveik devyni iš dešimties gyventojų Lietuvoje mano, kad reikalai šalyje blogėja.

- Apskritai, žmonių nerimas turi tam tikrą pagrindą. Vis daugiau pinigų paliekame parduotuvėse. Ir nebūtinai dėl to, kad ėmėme pirkti kokybiškesnį, įvairesnį maistą ar kitas ypatingas prekes. Visame pasaulyje kyla energetinių resursų kainos. Kai kurie skaičiai gyventojų gaunamose sąskaitose jau dabar džiugesio nekelia. Gal daugiausia diskusijų sulaukė pertvarka elektros ūkyje. Kitose sferose irgi gerų žinių nedaug/ Kaip savivaldybė jau esame žengę ne vieną žingsnį, bandydami padėti savo rajono gyventojams.

Dar praėjusių metų lapkritį Ignalinos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo ir subsidijavimo“, kuriuo nusprendėme palengvinti finansinę naštą gyventojams. Šių metų vasarį Sprendimą kiek pakoregavome, bet nustatyta gyventojams kainų kompensavimo sąvoka jame išliko. Ir – Ignalinos rajono savivaldybės taryba tapo  atsakove byloje, kuri iškelta, gavus Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimą. Vyriausybės atstovas siekė įrodyti, kad Taryba viršijo savo kompetenciją, Sprendimu sumažindama nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų  kainą vartotojams, skiriant kompensaciją iš Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Tai ko tada verta Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje išsakyta nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Teko leistis į teisminius ginčus. Suprantam ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų - savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, nustatantis kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija lapkričio 10 dienos posėdyje nagrinėjamojoje byloje nustačiusi, jog Sprendimo 3, 4, 5, 6 punktus Taryba priėmė veikdama savo kompetencijos ribose bei įgyvendindama jai Konstitucijos bei įstatymų suteiktas funkcijas bei nenustačiusi minėtos Sprendimo dalies prieštaravimo aukščiau išvardintiems teisės aktams, konstatavo, jog „nėra pagrindo konstatuoti ir ginčijamos Sprendimo dalies prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam vietos savivaldos principui, Viešojo administravimo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam  įstatymo viršenybės principui“.

Kalbant suprantamiau, Teisėjų kolegijos sprendimas buvo palankus mūsų savivaldybės tarybai: pripažino sprendimą teisėtu ir neprieštaraujančiu kitiems teisės aktams. To sustiprinti priėmėme panašų sprendimą ir centralizuotu šildymu besinaudojančių gyventojų naudai, kompensuodami dalį padidėjusių šildymo kainų.

Bet minėtą mums palankų sprendimą Vyriausybės atstovas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir dabar jau jis sudėlios viską į vietas. Tik, juk žinote, kad teismai taip greitai taško nepadeda. Ir čia lauktume ne stebuklo, o teisingo situacijos vertinimo, nes, manau, savivaldybių savarankiškumas turi būti ne deklaratyvus, o praktiškai įgyvendinamas. Laikausi nuostatos, kad, jei savivaldybė gali pagelbėti savo žmonėms, ji tai ir turi daryti, laikydamasi įstatymų ir kartu nesibaimindama nesibaigiančių teismų procesų.

- Noriu Jus, tam tikra prasme, padrąsinti: jau mūsų minėtoje apklausoje yra ir daugiau įdomių dalykų. Tarkim, du iš trijų apklaustų Lietuvos gyventojų pasitiki Bažnyčia, SODRA bei prezidento institucija, šeši iš dešimties pasitiki savivaldybėmis. Taigi nėra taip blogai su šalies savivaldybėmis: jomis jau pasitikima labiau nei Lietuvos žiniasklaida, kuria pasitiki mažiau nei pusė respondentų, Seimu, apskritai, pasitiki jau tik kas penktas...

- Todėl ir yra svarbu išlaikyti ir stiprinti tą pasitikėjimą. Laimėję bylą, pasiektume beprecedentį sprendimą, liudijantį savivaldybės galių įtvirtinimą, pasitarnautume visoms šalies savivaldybėms lengviau spręsti pagalbos savo gyventojams klausimus.

- Bet, kaip matau, išeinat atostogų...

- Mano atostogos vadinasi tėvadieniu ir truks vieną dieną. Ir džiaugiuos, galėdamas skirti ją savo augančiai ir šiuo metu atostogaujančiai dukrai.

- Kur nors važiuosite?

- Per vieną dieną toli nenuvažiuosi. Juk šeštadienį Laisvės aikštėje norėsiu su visais sutikti ateinančius Naujuosius. Taigi kviečiu visus į susitikimą su Naujaisiais! O į keliones susiruošusiems linkiu saugių kelionių, gražių įspūdžių. Būkite budrūs ir atsakingi – orai permainingi, eismo sąlygos nenuspėjamos,

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė