- Po prieššventinės skubos, paskutinių praėjusių metų dienų, valandų įtampos, regis, atsidusome: vėl atvertėme kalendorių, o jame – visos dienos prieky.

- Bet jų nė kiek ne daugiau, nei buvusiais metais, o darbų ir tos pačios įtampos, tikėtina, bus dar daugiau nei praėjusiais. Tad atsidusus tempo lėtinti negalima.

- Turite to ėjimo planą? O gal palinkėjimų?

- Turiu ir planą, buvo ir palinkėjimų. Tik, sako, jei papasakoji, sėkmės paukštį nubaidai. Jei rimtai, kiekvienas darbas prasideda nuo minties, nuo tam tikro plano sudarymo. Paskui dar turi priimti force majeure situacijas, kurios, kaip parodė pastarieji metai, būtinai pasijuokia iš planų, griauna sumanymus ar bent pristabdo darbų eigą. Visada turime tikėtis geriausio, bet būti pasirengę ir blogiausiam.

-  Kuo pradėjote metus?

- Susiskaičiavom.

- Ir? Žiūrim, ką turim...

- Džiaugsmo šiuose skaičiuose ne tiek jau daug. Pernai rajone susituokė tik 58 poros, gimė tik 28 mergaitės ir 30 berniukų. Užtat mirčių statistika negailestinga: praėjusiais metais netekome 392 rajono gyventojų. Jau pirmosiomis šių metų dienomis registruotos šešios mirtys. Taigi demografiniai rodikliai tikrai nedžiugina.  Pasiguosti čia galima nebent tuo, jog nesame kuo nors išskirtiniai – visoje Lietuvoje gimstamumo kreivė ne pirmus metus krenta žemyn, o nirčių skaičius vis didesnis. Kita vertus, esame vienas iš rajonų, kur procentiškai didelis pagyvenusių žmonių skaičius. Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Algirdas Utkus praėjusių metų pabaigoje Seime skaitęs metinį pranešimą apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę, deja,, nieko paguodžiančio nepasakė ir visai Lietuvai: remiantis „Eurostat“ prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės ir tikėtina, kad 2050 metais arti 30 procentų gyventojų jau bus vyresnio amžiaus.

Bet praėjusiais metais džiaugėmės sveikindami devyniasdešimtmečius, kurių buvo net daugiau nei per metus gimusių. Sveikinome pernai ir net šimto metų sulaukusią rajono gyventoją. Šiemet, žinau, šimtamečių rajone bus daugiau. Jiems linkiu sveikatos ir artimųjų globos. Gal esame rajonas, kur senoliams gyventi gera, kur jiems palanki aplinka, tinkama priežiūra, pakankamas rūpestis? O ir emigruojančių skaičiumi esame pastebimi kaip mažiausiai lagaminus kraunantis kraštas, nors Respublikoje šie skaičiai neįtikėtinai šoktelėjo. 2020-aisiais iš Lietuvos išvyko per 25 tūkstančius šalies gyventojų, o štai praėjusiais metais per pusę metų (nuo sausio iki rugpjūčio) iš Lietuvos išvyko per 30 tūkstančių asmenų.

Su išvykusiais būna visaip: vieni suranda savo laimę svetur, kiti nepritapę ar nusivylę, o gal ir pakankamai užsidirbę – grįžta. Visada liūdime dėl nepataisomų netekčių. Ypač – netikėtų. Štai kad ir Naujųjų metų išvakarėse Kazitiškyje gaisro metu žuvo jaunas vyras. Tai vienintelė gaisro auka praėjusiais metais, nors nuostolių yra fiksuota ir daugiau.

Kai kalbu apie gaisrus, visada akcentuoju, kaip svarbu turėti ugniagesių komandas kuo arčiau žmogaus. Todėl nepritariau ir nepritariu uoliam ugniagesių tarnybos centralizavimui, pertvarkai.

- Pertvarkų yra ir rajone.

- Taip, bene didžiausia metų naujiena – darbą po Naujųjų pradėjusi jungtinė įmonė. Turiu omeny UAB „Ignalinos butų ūkis“ reorganizavimą, prijungiant prie jos  UAB „Ignalinos vanduo“ ir UAB „Ignalinos autobusų parkas“. Kol kas atliekami techniniai darbai. Daug skaudulių, bet turim vilčių, kad viską pavyks tinkamai susidėlioti. Gyventojai, tikėtina, atsiskaitydami už sausio mėnesį jiems suteiktas paslaugas, turėtų gauti bendrą sąskaitą už namo priežiūrą ir sunaudotą šaltą vandenį.

- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus 2022–2025-iesiems metams. Atsižvelgiant į juos, dabar Lietuvos strateginių sporto šakų sąraše rikiuojasi 12 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, gimnastika, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė. Jus toks sąrašas tenkina?

- Žinoma, kad ne. Labai pasigendu žiemos sporto šakų, nors Ignalina užaugino ne vieną olimpietį ir net olimpinį čempioną. Yra puikus Lietuvos žiemos sporto centras. Yra daug šį sportą pamilusių ir dideles viltis teoloančių vaikų, stiprių trenerių...

Šio sprendimo preambulę žinau. 2022–2025 metais sporto šaka laikoma strategine, jeigu ji yra įtraukta į olimpinių žaidynių programą ir toje sporto šakoje besivaržantys Lietuvos sportininkai nuo 2016 m. sausio 1 dienos rungtyse, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, pasiekė du aukštus rezultatus suaugusiųjų amžiaus grupės varžybose arba po vieną aukštą rezultatą suaugusiųjų ir jaunimo amžiaus grupės varžybose. Tai reiškia, kad strategine sporto šaka laikoma ta, kurios du atstovai (ar komandos) suaugusiųjų varžybose iškovojo 1–8 vietas olimpinėse žaidynėse, 1–6 vietą pasaulio čempionate arba 1–3 vietą Europos čempionate; arba ta sporto šaka, kurios sportininkai užėmė minėtas vietas suaugusiųjų tarptautinėse varžybose ir 1–3 vietą pasaulio jaunimo čempionate arba 1 vietą Europos jaunimo čempionate. 

Kaip žinau ir patikinimą, jog taip siekiama skatinti nacionalines sporto šakų federacijas ir organizacijas rūpintis ir jaunimu, nuosekliai auginti sportininkų pamainą Bet strateginių sporto šakų plėtojimui valstybė teikia prioritetą ir skirstydama valstybės lėšas: strateginių sporto šakų programoms pridedama daugiau vertinimo balų ir šių sporto šakų federacijos atitinkamai gauna didesnį valstybės finansavimą.

Belieka guostis, kad turime augančius krepšininkus ir daug plaukimo entuziastų. Stiebsimės! Plauksim! Bet ir slidžių nepadžiausim! Negalime griauti daugelį metų kurtos sistemos, negalima palikti žiemos sporto šakų be joms būtino ir užsitarnauto dėmesio. Žinoma, valstybinis požiūris į tai stebina. Vilnius gal nežino, kad yra žiema? Valstybė turi prisidėti prie olimpiečių rengimo.

- Bandom surasti ką nors džiugesnio. Pirmadienį įvyko nuotolinis Jūsų pasitarimas su Serocko miesto (Lenkija) savivaldybės vadovais. Apie ką kalbėjotės?

- Pasitarimas vyko Serocko savivaldybės vadovų iniciatyva.  Ir šįkart kalbėjome ne apie vienų pas kitus keliones. Neneigiu savivaldybių bendradarbiavimo ir draugiškų ryšių stiprinimo kultūros, švietimo srityje svarbos, bet bendraudami galime ir daugiau. Net sodo kaimynai, vienas kitą pakviesdami arbatos puodeliui, žiūrėk, ir kokį bendrą darbą sumąsto. Taigi ir mūsų bendradarbiavimas su užsienio partneriais turėtų peraugti į aukštesnį lygį.

Serocko savivaldybė kreipėsi į  mus dėl bendradarbiavimo, statant bioelektrines, kurios gamina energiją, degindamos atliekas. Lenkai nori dalyvauti europiniame projekte ir kviečia mus būti partneriais. Labai tikėtina, kad per mus į projektą bus kviečiami ir latviai. Varšuvoje bus atliekami moksliniai tyrimai, kurių rezultatais galėsime pasinaudoti ir mes. Bendradarbiausime su tokią technologiją jau įvaldžiusiu Utenos regiono atliekų tvarkymo centru. Tai išties rimtas sumanymas.

Pastebėjau, kad naujieji užsienio valstybių savivaldybių, su kuriomis mes bendraujame, merai linkę aktualizuoti darbines temas, konsultuotis, semtis patirties iš tų, kas šitą kelią jau yra praėjęs. Juk neprotinga kartoti kažkieno patirtas, bet ištaisytas klaidas, lipti ant to paties grėblio. Mūsų patarimais jau domisi ir partneriai iš tolimojo Sakartvelo.

Tikiuos, nebus pamirštos ir kultūrinės, pažintinės rajono gyventojų kelionės. Štai čekai, jų naujasis meras, jau išsakė kvietimą atvykti. Tiesa, dabar apie keliones dar negalvojam. Juk sakėt, kad visi metai – prieky. Ir juose – visos dienos.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė