- Pirmadienį susitikote su seniūnais. Kokios jau šių metų naujienos rajone?

- Pagrindinis visų rajono seniūnijų rūpestis – keliai. Kelių tinklas savivaldybėje – per du tūkstančius kilometrų, iš kurių kone pusantro tūkstančio priklauso savivaldybei. Kitais rūpinasi AB “Lietuvos automobilių kelių direkcija”, nors neretai priekaštus už prastą jų būklę   tenka išklausyti mums. Yra ir keliai, kuriais pasirūpinti turėtų patys gyventojai. Kiekvienam svarbiausias kelias yra tas, kuris tiesias palei jo namus, link jo darbo vietos. Seniūnai darkart patikino, jog  technika garažuose nestovi, nebent remontuojama. Žmonės dirba, neskaičiuodami darbo valandų, skuba ten, kur jų pagalba yra tiesiog neatidėliotina. Panašių susitikimų metu seniūnai apžvelgia situaciją savo seniūnijoje, įvertina galimybes, jei yra būtinybė, vieni kitiems ateina į pagalbą. Sutartinai ir draugiškai dirbant, kol kas situacija rajono keliuose suvaldyta.

- Kitas žiemiškas klausimas. Perfrazuojant mintį, jog sotus alkano neatjaučia, taip ir šilumoje patogiai įsitaisęs šąlančio lauke nesupras. Savivaldybės administraciją pasiekia keliaujančių traukiniais nusiskundimai dėl uždarytų Ignalinos ir Dūkšto geležinkelio stočių.

- AB „Lietuvos geležinkeliai“  nėra pavaldūs rajono valdžiai. Galime tik būti tarpininkai, padėti savo gyventojams spręsti iškilusias problemas, ginti jų interesą. Šią savaitę išsiunčiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ oficialų raštą, kuriame išsakiau keleivių nuogąstavimus ir pageidavimus.

Ignalinos rajono savivaldybės administraciją iš tiesų yra pasiekę gyventojų skundai ir prašymai dėl Ignalinos geležinkelio stoties darbo laiko. Daugelį metų ši stotis buvo atvira ir draugiška keleiviams, tačiau jau kurį laiką žmonės, pasirinkę kelionę traukiniu, yra priversti šalti lauke, ieškoti užuovėjos ir priedangos nuo lietaus ar sniego, nes geležinkelio stoties pastato durys yra atveriamos, tik prieš atvykstant traukiniams, kai dirba bilietų kasa.

Laišku norėjau atkreipti dėmesį, kad taip suvaržomos piliečių teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, taip pat akcentavau, jog tarp pasirinkusių kelionę traukiniu yra ir neįgaliųjų, vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, važiuojančių į Vilniaus, Visagino gydymo įstaigas. Ne visi laukiantys prie geležinkelio stoties pastato, yra Ignalinos miesto gyventojai. Kai kurie traukinio keleiviai į Ignaliną atvažiuoja autobusais iš kaimų ir priversti traukinio laukti ilgesnį laiką. Tokias pačias pretenzijas reiškia ir prie Dūkšto geležinkelio stoties pastato lauke laukiantieji keleiviai.

Kaip tyčia, praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkelių" grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link" pasirašė keleivių vežimo sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui, kuria įsipareigojama teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transporto paslaugas ir kurti patogesnes sąlygas keliauti traukiniais visiems žmonėms, įskaitant turinčius individualių poreikių, bei skatinti naudojimąsi tvaresniu viešuoju geležinkelių transportu ir mažinti transporto poveikį aplinkai.   Tad mūsų pageidavimas labai laiku ir atitinka viešai deklaruojamas nuostatas.

Būtinybę sudaryti tokią sutartį ir finansuoti geležinkelio maršrutus, kurie yra būtini užtikrinant gyventojų poreikį keliauti viešuoju tarpmiestiniu transportu, bet nėra komerciškai pelningi, numato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir yra įprasta praktika Europos Sąjungoje.  

Tarp kitko, minėta sutartimi siekiama, kad vis daugiau keleivių rinktųsi geležinkelių transportą, kad jų skaičius Lietuvoje 2025 metais išaugtų iki 6 milijonų, o 2030 metais – iki 10 milijonų. Palyginimui, 2022 metų sausio–lapkričio mėnesiais „LTG Link" pervežė beveik 4,3 milijono. keleivių.  

Kadangi net pats ilgiausias kelias pradedamas pirmu žingsniu, manau, kad geležinkelio stočių atvėrimas keleiviams būtų vienas iš sutartyje minimų įsipareigojimų keleivių patogumui užtikrinti, todėl gerbdama savo klientus ir siekdama išlaikyti gerą vardą bei keliaujančių traukiniais skaičių, AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų įvertinti situaciją Ignalinos ir Dūkšto geležinkelio stotyse ir priimti keleiviams palankius sprendimus.

- Tęsiame milijonų temą. Šįkart – apie pinigus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirstė 2,3 milijono eurų savivaldybėms, kad jos galėtų užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, institucinį ugdymą, maitinimą ir pavėžėjimą. Siekiama sudaryti galimybes vaikams iš riziką patiriančių šeimų lankyti darželį ir taip mažinti skirtumus, kuriuos vaikai patiria dėl skirtingos savo šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės situacijos. 

- Mes tokių papildomų pinigų negausim. Paaiškinsiu kodėl. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė lėšas tik toms savivaldybėms, kuriose yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems yra paskirtas privalomasis ikimokyklinis ugdymas. Mūsų savivaldybei lėšų neskirta, kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų ugdymo įstaigas lanko savanoriškai ir jiems nereikia nustatyti privalomojo ikimokyklinio ugdymo.

Mūsų savivaldybėje susiklosčiusi praktika jau eilę metų leidžia stebėti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi situaciją. Kasmet savivaldybės Švietimo ir kultūros skyrius kalendorinių metų pradžioje susirenka informaciją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą švietimo įstaigose, ją analizuoja kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, užtikrina, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų pagal poreikį ir galimybes gautų tinkamą ugdymą.

Mokinių registro duomenimis, privalomas ikimokyklinis ugdymas 2023 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais yra skirtas 664 vaikams. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu privalomas ikimokyklinis ugdymas buvo skirtas 419 vaikų. 

Iš viso Lietuvoje pagal ikimokyklinio ugdymo programas yra ugdoma apie 90 proc. 2–5 metų vaikų, t. y. apie 100 tūkst. darželinukų. Mūsų savivaldybėje pagal ikimokyklinio ugdymo programą šiais mokslo metais ugdomi 245 (iki 5 metų amžiaus) vaikai, iš jų 31 vaikas auga šeimose, patiriančiose riziką ir lanko mokyklas savanoriškai, neskiriant privalomo ugdymo.

Ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybių funkcija – savivaldybės atsakingos už darželių veiklą, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą ir kokybę. Džiugu, kad tam skiriamas ir didelis valstybės dėmesys, kad finansuojamas ugdymas vaikų, kuriems, siekiant padėti, skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Valstybė iki 2027 metų ikimokyklinio ugdymo plėtrai, prieinamumui, kokybei stiprinti numato skirti daugiau nei 78 milijonus eurų ES fondų lėšų. Beveik pusė šios sumos numatyta skirti priemonėms, kurios sudarytų galimybes vaikams, gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, taip pat vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių, dalyvauti ikimokykliniame ugdyme ir taip mažinti skirtumus ir sudaryti lygias galimybes pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje. 

Mums šiemet papildomos lėšos neskirtos. Pinigų nebus. Ar blogai, kad problemos nėra?

- Šiandien – Sausio 13-oji.

- Ši diena, turiu omeny 1991-ųjų Sausio 13-ąją – daugelio iš mūsų prisiminimuose. Tai diena, pakeitusi mus ir amžiams įrašyta į mūsų šalies istoriją. Tebus ji skirta apmąstymams, kodėl mums svarbi Sausio 13-oji ir kokia ji buvo tąkart, 1991 metais, kai į gatves buvo išėjusi didelė dalis Lietuvos. Tai buvo diena, kai žmonės dainomis ir maldomis gynė savo Tėvynę, kai plikomis rankomis stojo prieš tankus. Mūsų laisvė aplaistyta krauju: 14 žuvusių, šimtai sužeistų. Tai buvo mūsų kova, kurią laimėjome.

Šiandien Sausio 13– ąją  įvardijame kaip Laisvės gynėjų dieną. Pirmiausia prisimename žuvusius. Labai svarbu pagerbti jų atminimą ne tik uždegta žvakele, renginiu, bet ir kasdieniu darbu, vis apmąstant, kokias viltis jie siejo su Lietuvos laisve. Jų auka negali būti beprasmė.

Vis dėlto esu dėkingas tiems, kurių languose šįryt degė atminimo žvakutės, kviesčiau visus ir į šiandien Ignalinoje ir rajone organizuojamus Laisvės gynėjams skirtus renginius.

- Dėkoju už pokalbį. 

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė