- Sausio 30 dieną posėdžiavusi Utenos regiono plėtros tarybos kolegija pirmoji iš visų šalies regionų patvirtino 2022–2030 metų Utenos regiono plėtros planą. Aptariant plano įgyvendinimo ataskaitą, pasidžiaugta, kad iš 163 suplanuotų regiono projektų jau baigti ir įgyvendinti 112. Bet labiau domina žvilgsnis į priekį.

-  Turime suprasti, kad aptarti padarytus darbus būtina ne vien dėl noro pasidžiaugti rezultatais. Juk ne viskas ir ne visada vyksta sklandžiai. Sakoma juk, jog geri sprendimai gimsta iš patirties, o patirtį suformuoja nepasisekę sprendimai. Pažanga įmanoma, tik nekartojant klaidų. Taigi, atsižvelgdami į 2014-2020 metų patirtį, atlikome nemažai paruošiamųjų darbų. Vyko nemažai pasitarimų, veiksmų derinimo. Mūsų koncepcijai buvo pritarta. Naujai patvirtintas 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros planas sudaro prielaidas tolimesnėms investicijoms į tvarią ir tolygią regiono plėtrą, pasinaudojant 2021–2030 metų ES struktūrinių fondų finansinėmis galimybėmis. Į regioną ateina didelės lėšos (Utenos regionui numatoma skirti daugiau nei 137,5 milijono eurų ES investicijų), iš kurių nemaža dalis bus skirta ir mūsų rajone vykdomiems projektams.

2022–2030 metų Utenos regiono plėtros planas patvirtintas su dviejų pažangos priemonių, susijusių su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sritimis, aprašais. Kitų ministerijų finansuojamoms ministerijų finansavimo gairės dar nėra parengtos, tad jas parengus planas bus nuolatos atnaujinamas ir  papildomas. Sutelktai dirbdami, pagerinsime ne vien rajono įvaizdį, bet ir pasitarnausime gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui.

- Laikas, regis, pakalbėti apie jau pasiektą gerovę. Akivaizdžiai kaistant politinei atmosferai, vis dažniau pasigirsta opozicijos priekaištai Ignalinos rajono savivaldybės vadovams. Destruktyvi kritika įneša sumaišties, vertinant atliekamus darbus, kalbant apie pokyčius ir ateities perspektyvas. Palikime emocijas. Vilniaus politikos analizės institutas pristatė 2022 metų Savivaldybių gerovės indeksą ir jo komponentų palyginimą su 2016 - 2021 metų indekso rodikliais. Kur link judame?

- Kaip žinote, Vilniaus politikos analizės institutas, prisistatantis kaip įvairių sričių politikos ekspertų sambūris, susikūręs 2016 metais, 2017 metais užregistruotas kaip viešoji įstaiga, remiama tarptautinių ir nacionalinių donorų.  analizuoja visuomenės ir valstybės gyvenimo problemas, kelia nepatogius klausimus, ieško argumentuotų atsakymų, siūlo valstybės gyvenimą skaidrinančius sprendimus. Savivaldybių gerovės indeksas  yra vieša informacija, tad kiekvienas besidomintis galėtų minimus rodiklius pasinagrinėti pats. Indekse naudoti duomenys surinkti iš Lietuvos Statistikos departamento, Lietuvos užimtumo tarnybos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinių sistemų.

Visi vertinimai – 0-10 skalėje, bet dešimtukų nėra nė vieno komponento vertinime. Nėra ir nulio. Socialinio saugumo viršūnę, 6,3 balo, pasiekė Vilniaus miestas, fizinio saugumo geriausias rodiklis, 6,8 balo, fiksuotas Neringoje. Gyvybingos ekonomikos srityje net Vilniui iki 10 pritrūko 0,7 balo. Švietimo srityje labiausiai „sublizgėjo“ Kauno miesto savivaldybė, įvertinta 8,4 balo, sveikos demografijos sub-indekse didžiausias balas – 8, kurį pasiekė Klaipėdos rajono savivaldybė. Bendro Savivaldybių gerovių indekso didžiausias balas – 6,5, ir laurus čia nuskynė, žinoma, sostinė.

Labai norėčiau visiems, skubantiems daryti išvadas, priminti, jog skelbiamo 2022 metų Savivaldybių gerovės indekso skaičiavimuose naudojami viešai prieinami 2021 metų oficialiosios statistikos duomenys. Atitinkamai, 2021 metų Gerovės indeksas rodo 2020 metų padėtį, 2020 metų indeksas – 2019-ųjų ir t.t. Praėjusių metų rezultatus pamatysime tik ateinančių metų pradžioje.

- Indeksą, kaip ir ankstesniais metais sudaro 5 komponentai (sub-indeksai): socialinis saugumas, fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, švietimo kokybė ir demografija. Kur esame stipriausi, kas mums vis „pakiša koją“?

- Be to, kad išskirti penki komponentai, Gerovės indekse savivaldybės, remiantis Lietuvos finansų ministerijos siūloma metodika, sugrupuotos į atskirus klasterius. Šių metų Gerovės indekse papildomai išskirta žiedinių savivaldybių kategorija. Mūsų savivaldybė priklauso gausiausiai - kaimiškųjų savivaldybių – kategorijai.

O dabar apie tai, kur esame. Kur buvome, regis, visi dar prisimename. Kaip besistengtų menkinti dabartinę bendrą savivaldybės padėtį mano oponentai, juk ne aš dar, regis, 2004 metais į Ignaliną parvežiau „džiaugsmingą“ žinią, kad rajonui suteiktas probleminės savivaldybės statusas. Žinau, kad tas statusas suteikė galimybę pasinaudoti didesnėmis finansinėmis įplaukomis. Kai kas jomis pasinaudojo tinkamai. Dabar net sunku patikėti, kad tame probleminių savivaldybių sąraše prieš kone dvi dešimtis metų buvo ir Druskininkai, Mažeikiai, padarę gana reikšmingą šuolį. Mes iš tiesų buvome dugne, ir, kaip demonstruoja 2022 metų indekso ir jų komponento palyginimas su 2016 - 2021 metų indekso rodikliais, didysis mūsų kritimas prasidėjo 2017 metais (2016 metų duomenimis). Kilti pradėjome 2021-aisiais, t.y. įvertinus 2020 metų rodiklius. 2021 metų rodikliai, įvardinti kaip 2022 metų gerovės indeksas, rodo Ignalinos savivaldybės šuolį į viršų per 0,5 balo. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Zarasai 0,5 balo krito žemyn ir dabar yra treti nuo galo.

Taip, bendrame savivaldybių gerovės indekse, sudarytame iš socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos komponentų, vis dar esame „raudonojoje“ zonoje, kuri įvardijama kaip „vėluojančios  savivaldybės“. Šių savivaldybių sub-indekso vidurkiai atsilieka nuo bendro Lietuvos vidurkio daugiau kaip per vieną standartinį nuokrypį.

Tačiau leiskim sau pasidžiaugti, kad, 2020-aisiais pradėję kilti, dabar nedaug atsiliekam nuo buvusių probleminių Lazdijų, Jurbarko ir tame sąraše nebuvusių Biržų, esame vienoje pozicijoje pagal bendrą balą su palyginti stipriomis Šakių ir Vilkaviškio savivaldybėmis, aplenkėm buvusias problemines Skuodo, Pagėgių. Kelmės savivaldybes ir geresnes pozicijas kadaise turėjusias  Zarasų ir Kalvarijos savivaldybes.

- Grįžtame prie atskirų sub-indeksų kuo galime džiaugtis, kuo – ne?

- Pradėkim „blogąja“ žinia. Manau, kad nieko nenustebinsiu, niekam nebus naujiena, kad mums labai nepalankūs demografiniai rodikliai. Sveikos demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje, neto migracija (balansas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų). Esame senjorų kraštas. Atitinkamai, mažiau ir vaikų, jaunuolių...

Šioje pozicijoje mums skirta trečia vieta nuo galo, nors tokius pačius rezultatus turi ir Anykščių bei Biržų savivaldybės. Rezultatai – vienodi, bet greičiausiai, trečią, kad ir nuo galo, vietą lėmė tai, jog Anykščių ir Biržų savivaldybėse per metus fiksuoti didesni neigiami pokyčiai.

„Raudonojoje“ zonoje arba „vėluojančių savivaldybių“ grupėje vis dar esame ir pagal socialinio saugumo sub-indeksą, nors ir čia lenkiam Lazdijų, Kelmės, Šakių, Pasvalio, Rokiškio, Vilkaviškio, Kalvarijos kaimiškąsias ir žiedinių savivaldybių grupei priklausančią Alytaus rajono savivaldybę. Jei kam įdomu: ir čia didysis kritimas mūsų savivaldybėje įvyko 2019-aisias metais, įvertinus 2018 metų rezultatus.

Kitur mes – jau „geltoni“, tai reiškia, esame „vidurio kelyje“, nes vidurkiai reikšmingai nesiskiria nuo Lietuvos vidurkio ir „sutelpa“ vieno standartinio nuokrypio ribose. Pagal fizinio saugumo komponentą, kurį sudaro saugumo keliuose, nusikalstamumo, medicinos pagalbos prieinamumo, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistikos rodikliai, lenkiam devynias kaimiškąsias, tris urbanizuotas ir tris žiedines savivaldybes.

Įveiktas sąstingis gyvybingos ekonomikos srityje. Ir čia dugnas buvo fiksuotas 2019 metais, įvertinus 2018 metų rodiklius. Kilome sunkiai, bet 2021 metų rezultatai, palyginti su 2020 metų parodė 0,7 balo kilimą.  Šiuo metu mažai atsiliekame nuo Prienų, Molėtų Biržų,, Radviliškio, esame viename lygyje su Pasvaliu, lenkiam dešimt kaimiškų savivaldybių ir urbanizuotų savivaldybių grupei priklausančią Šalčininkų savivaldybę.

Bene labiausiai džiugina rezultatai švietimo srityje. Turint  omeny, kad šis komponentas  sudaromas, įvertinant nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų dalį, 4-6 metų vaikų ugdymo aprėptį, mokinių dalyvavimą neformaliojo vaikų švietimo programose arba bendrojo ugdymo mokyklų būrelių lankymą,, abiturientų brandos egzaminų rezultatus,  padarytas didelis darbas, įvertintas net 6,7 balo. Didžiausias balas, 8,4, skirtas Kauno miesto savivaldybei.

Šiuo rodikliu esame viename lygyje su kaimiškomis Kupiškio ir Prienų savivaldybėmis, su kurortiniu Birštonu,  aplenkėm net devyniolika kaimiškųjų savivaldybių, keturias urbanizuotas, tris žiedines savivaldybes ir kurortinę Neringą.

- Tuo tempu – pirmyn?

- Kaip jau minėjau, šių metų Savivaldybių gerovės indeksas, kuris bus pateiktas kitais metais,  remsis  2022 metų duomenimis. Žinodamas tai, kas buvo įgyvendinta savivaldybėje, nemanau, kad keisime kryptį. Turime kilti, atsikratyti, probleminio, atsilikusio rajono vardo. Mūsų pastangų rezultatus dar pernai įvertino ir Finansų ministerija, pateikianti panašų indeksą, sudarytą iš gyvenimo kokybę atspindinčių rodiklių šešiose  srityse. Praėjusiais metais, pamenu, buvome minimi tarp penkių labiausiai atsilikusių savivaldybių, padariusių didžiausią šuolį kilimo kryptimi.

Tikimės nesustoti. Nors... Juk visko gali būti. Ir kiti rajonai vietoje nestovi. Kita vertus, dirbame ne dėl vietų kažkokiose lentelėse. Norime, kad gerėjančią situaciją rajone žmonės pajaustų ne iš skaičių Gerovės ar kitokiuose indeksuose, o realiame savo gyvenime. Tyrimai tik padrąsina mus, patikina, jog einame teisinga kryptimi. Todėl, žinoma – tik pirmyn!

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė