- Garsiai nuskambėjo, kad šeštadienį  (praėjusį) visų keliai ves į Palūšę. Ar ten suko ir Jūsų kelias?

- Taip, buvau šventėje „Trauk stintelę“, pasidžiaugiau jos dalyvių, prekybininkų gausa. Gražu, kad tradicija gyva, vis plačiau sklinda apie ją žinia. Vėl smagu buvo pabendrauti su Palūšės legendiniu žveju Stasiu Rasteniu, drauge su juo ir kitais įkurti šventės laužą. Džiugino dėmesys dalyviams, siūlomų pramogų gausa, užtikrinta tvarka. Gaila tik, kad gamtinės sąlygos neleido stebėti, kaip traukiamos iš Lūšių stintelės, trūko jų ir ant prekystalių. Nors šventėj buvau, kepamas stinteles mačiau, bet taip jau gavos, kad – per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...

- Pirmadienį Ignalinoje lankėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Tai - pirmasis Jūsų susitikimas su ministru?

- Tikrai, ne. Jau anksčiau esame susitikę, aptarėme šilumos pertvarkos klausimus. Pirmadienį, žinoma, pirmiausia susitikome savivaldybės administracijoje. Pokalbyje dalyvavo ir kiti savivaldybės vadovai, Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis.

- Aplinkos ministerijos funkcijas daugelis vis dar linkęs įvardyti kaip rūpinimąsi aplinka – gyvūnija, augmenija...

- Tai – pusė tiesos. Aplinkos ministerijos interesų laukas daug platesnis. Ir šiame susitikime pirmiausia aptarėme taip pat LR aplinkos ministerijos kuruojamas sritis - daugiabučių ir šilumos ūkio renovaciją, atliekų tvarkymą. Ignalina, kaip miestas, neabejotinai yra renovacijos lyderė šalyje. Žinoma, tai turi savo kainą: kai kurių butų savininkams tikru iššūkiu tapo paskolos mokėjimas. Vis dėlto, įvertindami renovacijos privalumus, dairomės plačiau, nes Ignalinos rajonas nesibaigia ties Ignalinos riba. Dūkšte yra nemažai nerenovuotų daugiabučių, tad artimiausiu metu planuojame pateikti paraiškas valstybės paramai, siekiant atnaujinti namus. Dar prastesnė situacija Didžiasalyje, kur suinteresuotumas daugiabučių renovacija žemas, todėl renovuotas tik vienas pastatas. Taigi su ministru kalbėjomės apie tolesnės daugiabučių renovacijos galimybes rajone, Ignalinos katilinėje atliktus darbus ir neišvengiamą Dūkšto, Vidiškių ir Didžiasalio šilumos ūkio modernizavimą. Išsakiau mintį, kad daugiau atsakomybės ir įsipareigojimų turi imtis ir aukštesnio lygmens valdžia.

Ministras taip pat lankėsi savivaldybės įmonėje „Kompata“, kur buvo aptarti atliekų, ypač stiklo, rūšiavimo sunkumai, didelių gabaritų atliekų surinkimo problemos. Kaip žinote, didelių gabaritų atliekų aikštelių Ignalinos rajone yra dvi, planuojama, kad turėtų būti įrengta dar viena, todėl atliekų surinkimas ateityje nekels didesnių problemų.

Ministras ragino savivaldybę imtis papildomų priemonių, skatinant gyventojus rūšiuoti atliekas. Akcentavau ministrui, kad savivaldybė jau dabar nemažai investuoja į antrinių žaliavų, maisto atliekų, tekstilės rūšiavimo konteinerius, tačiau juos aptarnauti reikalinga moderni technika, kurią įsigyti be paramos sudėtinga.

Žinoma, ta proga eilinį kartą norėčiau paraginti gyventojus aktyviau rūšiuoti atliekas. To ypač prašau daugiabučių gyventojus, nes, kaip rodo praktika, individualiuose namuose gyvenantys ir turintys ne vieną konteinerį atliekoms, jau žino, kur ką mesti. Šiuo požiūriu pažangesnis yra jaunimas, tad kartais ir vyresniesiems reikia sekti jų pavyzdžiu.

- Nuo sausio 4 dienos pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija, kuri tapo atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus. Gal radote laiko ir apie tai pasikalbėti?

- Sakykim, epizodiškai. Nacionalinės žemės tarnybos darbo tęstinumas išlieka: NŽT struktūra ir darbuotojų skaičius nesikeičia. Realūs pakeitimai, kurie lems struktūrinius pokyčius ir galimą darbuotojų perkėlimą į savivaldybes ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, numatomi 2024 metais.

Ministras tai pristatė kaip svarbiausią ir sudėtingiausią šios kadencijos Aplinkos ministerijos reformą. Prie dabartinių poros tūkstančių Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų prisijungia dar keli šimtai NŽT darbuotojų. Tikimasi, kad valstybinės žemės panaudojimo procesai taps skaidresni, miestų ir miestelių valstybinė žemė bus daug efektyviau ir ūkiškiau naudojama. Žemės naudojimo valstybine kontrole ir statybos teisėtumo tikrinimu užsiims viena tarnyba. Ministras akcentavo, kad procesų priežiūra stiprės ir spartės, nes bus suvienytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Aplinkos ministerija formuos žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos ir kartografijos, teritorijų planavimo ir statybos politiką. Naujais klausimais rūpinsis praėjusių metų pabaigoje įsteigtos Žemės ir teritorijų planavimo bei Erdvinių duomenų politikos grupės. Ministerija optimistiškai žvelgia į pertvarką, artimiausiu metu pateiks konkrečius įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimu. Laikas parodys kiek jie bus efektyvūs.

- Vis dėlto nemanau, kad kalbantis su Aplinkos ministru nebuvo aptartos aplinkosaugos temos. Siauresne  prasme - augalai, paukščiai, žuvys,  ar platesne - saugomos teritorijos ir panašiai...

- Kai kuriais aspektais buvo paliestos ir šios temos. Kalbėjome apie populiariausių Ignalinos rajono lankytinų objektų priklausomybės ir aplinkos tvarkymo problemas. Ladakalnis, Ginučių piliakalnis, kai kurie Palūšės objektai neretai kaip tas vaikas tarp trijų auklių – savivaldybės, Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio ir Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko – prašosi atidesnio dėmesio ir aiškesnio pareigų pasiskirstymo.

Žinau, kad plačiau ir išsamiau ministras šias problemas aptarė su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vadovu Gedu Kukanausku, direkcijos darbuotojais. Be to LR aplinkos ministras jiems pristatė naujausius pokyčius žvejyboje: stintos gaudomos tik sukant bobą, ungurių žvejyba leidžiama iki 2025 metų pagal turimas kvotas, planuojama didinti žvejo bilieto kainą... Pastarajam ketinimui nepritarčiau iš esmės.

- Ministras atvažiavo ir išvažiavo. Likom, kur buvę, dairomės, matom: yra šio to gamtos, grožio tema ir Ignalinoje. Grįžtam prie miesto parko, kur jau prasidėjo pirmieji darbai.

- Taip, administracine kalba, pradėti „Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo Ignalinos mieste želdinių sistemos dalyje darbai“. Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį pasirašyta rangos darbų sutartis R4-762 su UAB ,,Meleksas“, statybvietės priėmimo-perdavimo aktas ir perduota statybvietė rangovui. Pačių darbų pradžia Palaukinio ežero pakrantėse prasidėjo vasario 24 dieną. Šiuo metu  nužymėti numatyti projekte takai su stabilizuota ir žvyruota danga, vykdomas sanitarinis kirtimas, tvarkomas pomiškis įrengiamų aikštelių aplinkoje, taip pat dviejų metrų atstumu nuo pėsčiųjų takų. Pamažu ryškėja parko kontūrai, bet smagaus pasivaikščiojimo parko takais dar reikės palaukti.

- Sulaukėm gi pavasario. Palauksim ir pramogų.

- Prisiminus, kad gera pradžia – pusė darbo, turim tikėtis ir sklandaus tolesnio darbo bei sėkmingos jo pabaigos. O kol kas – visiems linkiu šviesaus gražaus pavasario!

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė