- Kaip jau užsiminėme praėjusio penktadienio interviu, trečiadienį vykusiame Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimti sprendimai dėl būsimų kultūrinių projektų įgyvendinimo. Tuomet sakėte, kad apie tai norėtumėte pakalbėti plačiau. Taigi sugrįžkime prie kultūrinės rajono perspektyvos.

- Rinkiminiu laikotarpiu dažnai buvome kaltinami nejautra kultūriniams reikalams. Maža šiandien pasakyti, jog kaltinimai buvo nepagrįsti. Mažiausias renginukas turi tą nematomą ledkalnio dalį – idėją, pasirengimą, repeticijas. Dar, kas šiais laikais itin jautru – finansinę pusę. Maniau, kad tai suvokia ne tik dirbantys kultūrinį darbą, bet ir besinaudojantys kultūriniais produktais. Dabar suprantu, kad klydau.

- Gal pasinaudokite proga parodyti tą nematomą ledkalnio dalį. Priimti sprendimai. Ko gali tikėtis išsiilgę kultūros švytėjimo?

- Pirmiausia, dėkoju tarybos nariams, suvokusiems šių sprendimų svarbą rajonui ir jiems pritarusiems. Džiaugiuosi, kad darbai turės tąsą. Sunku būtų pervertinti projekto „Kultūros paveldo objekto – Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios aktualizavimas, restauruojant vėlyvojo  baroko sienų tapybą ir didinant prieinamumą lankytojams“ reikšmę ir svarbą mūsų rajonui. Ir ne tik rajonui, kas, tikiuosi, irgi bus suprasta aukščiausiu lygiu.

Tenka priminti, kad Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia yra nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, kuriam suteiktas kultūros paminklo statusas. Tai svarbiausias galimas objekto apsaugos lygmuo, taikomas dėl statinio vertingųjų savybių. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos 1 ir 3 straipsniais, pateikė Seimui derinti nutarimo projektą, kuriuo būtų patvirtintas išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašas. Į sąrašą įtraukta ir Palūšės bažnyčia.

Praėjusių metų darbai bažnyčioje iš tiesų nustebino dailės, istorijos puoselėtojus, suaktyvino turistų srautus. Bažnyčios presbiterijoje ir  navoje dar 1995–1996 m. buvo atlikti  polichromijos tyrimai. Buvo rastas XVIII a. tapytas dekoras. Bet šių tyrimų duomenys nebuvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima spręsti apie sienų tapybos išlikimo laipsnį, būklę ir originalią sienų tapybos kompoziciją. Praėjusiais metais atlikus bažnyčios interjero polichromijos tyrimus, buvo rasta XVIII amžiaus antros pusės sienų tapyba, išaiškinta visa interjero dekoro kompozicija. Bažnyčia unikali tuo, kad po 3 sluoksnių uždažymais yra išlikusi autentiška originali XVIII amžiaus baroko tapyba, atlikta tiesiai ant rąstų. Restauratorių manymu, sienos yra puoštos dirbtiniu marmuru, tapyta 13 apaštalų figūrų, daug figūrinių scenų, apie kurias nedaug žinoma. Tokių unikalių bažnyčių visoje Europoje išlikę labai mažai.

Palūšės bažnyčia – tai autentiškas statinys su išskirtiniu interjeru. Atidengus sienų tapybą, ji nustebins lankytojus profesionalumu ir gausa. Restauratorių atliktus tyrimus papildys istorijos tyrėjų, menotyrininkų išvados, nes iki šiol nėra aišku, kam priklauso bažnyčios tapybos autorystė ir kodėl pasirinkta būtent Palūšės bažnyčia. Tęsiant darbus, tikimės, kad Palūšės vardas bus vėl ir dar plačiau girdimas, atsivers dar nauji, lig šiol nematyti jos lobiai. Bet negalime likti tik šių procesų stebėtojai.

Siekdami išsaugoti išskirtinį mūsų krašto nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis tiek valstybiniu, tiek savivaldybės lygmeniu, turime ieškoti finansinių galimybių. Nuosavo įnašo dydis turėtų būti ne mažiau kaip 15 procentų. Palūšės Šv. Juozapo parapijos rašte nurodyta projekto vertė – 895 680 eurų ir kad Vilniaus arkivyskupija ketina prisidėti prie projekto 75 tūkstančius eurų. Savivaldybės prašoma prisidėti tokia pačia suma. Bendra nuosavų lėšų suma sudarytų 150 tūkstančių eurų.

Priėmę sprendimą, prisiėmėme įsipareigojimą prisidėti prie Palūšės Šv. Juozapo parapijos Kultūros ministerijai teikiamos paraiškos. Įgyvendinant projektą, palaipsniui bus atidengiama vertinga tapyba ir suteikiama galimybė lankytojams su ja susipažinti.

- Pavasarį gal pats romantiškiausias, gražiausias laikas – sodų žydėjimas. Minėtame  posėdyje pritarta Ignalinos krašto muziejaus dalyvavimui pareiškėjo teisėmis projekte „Bendruomenių sodai“, kurio veiklos apima sodų sutvarkymą Ignalinos krašto muziejaus filialo profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus teritorijoje. Jau seniai to reikėjo...

- Sutinku. Šį darbą iš mirties taško turėtų išjudinti projektas „Bendruomenių sodai“ pagal 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos I prioritetą „Gebėjimų stiprinimas ir žmonių tarpusavio bendradarbiavimas“.

- Išverčiam projektinę kalbą į visiems suprantamą.

- Projekto veiklos apims sodų sutvarkymą Ignalinos krašto muziejaus filialo Profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus teritorijoje (turėtų būti įrengta 1 ha demonstracinio sodo teritorija), bendruomenių edukacines veiklas, sodininkystės ir daržininkystės konferencijų rengimą Lietuvoje ir Latvijoje, sodinukų ir sėklų įsigijimą ir platinimą Lietuvos ir Latvijos bendruomenių atstovams, bendruomenių mokymus apie viešų erdvių žalinimą, apleistų teritorijų įveiklinimą, muziejaus sode esančių profesoriaus Adomo Hrebnickio obelų veislių identifikavimą ir katalogavimą ir projekto reikmėms būtinos įrangos įsigijimą.

Ir čia tenka kalbėti apie pinigus. Ignalinos krašto muziejus kartu su partneriu iš Latvijos – Sodininkystės ir daržininkystės institutu pateikė paraišką finansavimui gauti iš „Interreg“ Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2021–2027 metų programos. Numatomas bendras projekto biudžetas – ne daugiau kaip 312 500 eurų, iš kurių Ignalinos krašto muziejaus biudžetas sudarytų ne daugiau kaip 156 250 eurų. Nuosavas indėlis – 20 procentų, taigi - iki 31 250 eurų. Baigus įgyvendinti projektą, pusę nuosavo indėlio sumos kompensuos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

- Rengdami projektus peržengėme ne tik rajono, bet ir šalies ribas.

- Kai esi pasienio rajonas, ta riba ne tokia jau ir tolima. Bet, žinoma, tai svarbu ir reikšminga. Žengiame dar toliau, pritarę Ignalinos rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui pareiškėjo teisėmis projekte „Europos kultūra: visi skirtingi – visi lygūs“ pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos kvietimą „Miestų tinklai“.

Bus siekiama įgyvendinti du projekto tikslus – informuoti visuomenę apie lyčių lygybės principą ir organizuoti Europos Sąjungos šalių kultūros paveldo pristatymą. Vykdant projektą, bus organizuojamos didelio masto menininkų rezidencijos su parneriais iš Europos Sąjungos šalių. Menininkų sukurti darbai ir įgyvendinti meniniai projektai papuoš viešąsias Ignalinos miesto erdves. Siekiant visuomenės įsitraukimo ir informacijos sklaidos, bus organizuojamos visuomenei atviros kūrybinės dirbtuvės.

Kadangi 2023 metais sukanka 30 metų nuo Mastrichto sutarties, kitaip dar vadinamos Europos Sąjungos sutartimi, įsigaliojimo, šiai prasmingai sukakčiai paminėti bus organizuojamas Meno kolektyvų festivalis, kuriame dalyvaus visų projekto partnerių meno mėgėjų kolektyvai. Projekto veiklomis siekiama suteikti piliečiams galimybę pažinti Europos Sąjungos kultūrų įvairovę, per meno kūrinių išliekamąja vertę įprasminti aktualias Europos Sąjungos vertybių temas, savivaldybėms keistis tarptautine gerąja patirtimi ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Ignalinos rajono savivaldybė vienys visus partnerius ir bus projekto pareiškėja bei projekto biudžeto valdytoja, jai tektų kone 111 tūkstančių eurų projekto lėšų. Prie projekto privaloma prisidėti 10 procentų nuosavų lėšų.

- Lyg ir prašytųsi išvada, jog laikas suvokti, kad kainuoja ne tik duona, bet ir kultūra plačiąja prasme.

- Čia kaip ir šeimos biudžete. Jei viskam nėra pakankamai pinigų, esi priverstas svarstyti: ar su visa šeima keliauji, lankai koncertus, parodas, ar dairaisi patogesnio būsto, skanesnio maisto. Laikas Ignalinai atsikratyti provincialumo, „išplaukti į platesnius vandenis“, imtis tikrai kraštą reprezentuojančių projektų. Esu tikras, jog minėtos investicijos bus reikšminga to pradžia. Kitaip tariant, pamatai darbams pakloti, laukia platus kultūrinės veiklos laukas.

- Šįkart tiesiog apsiribojome svariais kultūriniais projektais, nors būtų galima kalbėti ir apie kitus jau pradėtus darbus.

- Pavasarėjant  daugiau atsiranda laisvalaikį mėgstančių leisti gamtoje. Tebus tad trumpa žinia ir jiems. Planuojamas įrengti naujas pėsčiųjų takas palei Gavaičio ežerą. Jis būtų įrengtas nuo esamo pėsčiųjų tako, kur baigiasi tiltukas palei Gavaičio ežerą iki miesto paplūdimyje esančio tako. Taip bus sujungti pėsčiųjų takai vaizdinga ežero pakrante. Jau pradėtos minėto tako rangos darbų pirkimo procedūros. 

Tai pranešdamas, kartu noriu nuraminti tuos, kurie nuolat primena, kad visos paežerės parduotos, visi pasivaikščiojimų takai prie ežerų privatizuoti...

Bet tebus šis kalbėjimas pavasariškai šviesus. Juk laukiame Velykų, didžiojo Prisikėlimo. Kalbėjau apie kultūrinio prisikėlimo perspektyvą, labai norėčiau, kad ir žmonėse įvyktų kultūrinis lūžis. Kodėl gi to nesusiejus su Velykomis?

Visiems linkiu gražių, tvirtų margučių ir džiugios Velykų šventės!

Dėkoju už pokalbį.

Kabėjosi Vida Gasparavičienė