- Savaitė trumpa ir, tam tikra prasme, visa – šventinė. Tarp Velykų ir Velykėlių. Kokie šventiniai įspūdžiai?

- Puikūs! Velykų rytą su šeima dalyvavau Šv. Mišiose Mielagėnų bažnyčioje. Džiaugiausi žmonių tarpusavio bendryste, pakilia šventine aplinka. Po Mišių teko pabendrauti su atėjusiais. Žinoma, neapseita be kalbų apie praėjusius rinkimus. Mielagėniškiai linkėjo man sėkmės. Išgirdau net svarstymų, patarimų, kad Ignalinoje būtų gera valdžia, tvirta dauguma, jei valstiečiai jungtųsi prie socialdemokratų, užuot taręsi su tais, kurie į tarybą pateko, tesurinkę kelis šimtus balsų. Va taip!

- Ką atsakėt tiems kaimo išminčiams? Ką pažadėjot?

- Dabar jau bus įgyvendinami ne mano pažadai, tad kaip aš galiu žadėti. Štai neseniai skaičiau Vlado Vaicekausko straipsnį, kuriame teigiama, kad „labiausiai nuskilo Ignalinos krašto žmonėms“. Ir žinot, kodėl?  Ogi todėl, kad, cituoju:  „Gretimus Ignalinos ir Visagino rajonus valdys valstiečiai. Atsiveria galimybės neišpasakyto grožio ežerynų, upių, draustinių, miškų, piliakalnių kraštą paversti didžiausia, įdomiausia, turtingiausia turizmo ir relaksacinio poilsio meka. Suklestėtų burlaivių, bemotorių laivelių sportas, paslaugų ir aptarnautojų verslai, iš didžiųjų miestų spąstų ištrūkusios jaunos šeimos įkurtų naujo tipo modernias  švietimo, sveikatos, sporto įstaigas, atidarytų sveiko maisto ir gryno oro kavines. Nuo Visagino Palūšės link atsivertų toks platus, įvairus civilizuoto poilsio ir pramogų sparnas, kad visi tik aiktelėtų.“ Skaitau ir džiaugiuos – fantastika!

Tiesa, tame pačiame rašinyje išsakoma ir išlyga: „Tereikia suvienyti abiejų savivaldybių kūrybines jėgas, finansus, pasiekti, kad Vyriausybė priimtų nutarimą visokeriopai remti projektavimo ir statybų darbus.“ Ir – antroji svajonė: „Būtų žavu, kad koordinatoriumi taptų garsus ignalinietis europarlamentaras Bronis Ropė. Kai mudu keliavome po Ignalinos rajoną, būtent apie tai svajojo tuometis meras, gilus savo krašto patriotas.“

Jei Valdas Vaicekauskas būtų su manimi keliavęs po Ignalinos rajoną, aš irgi būčiau prisvajojęs. Bet svajonėms pildyti turėjau labai trumpą, tik ketverių metų, laiką, o ir jis buvo kaip kliūčių ruožas: pandemija, migrantai, karo pabėgėliai... Tikri „amerikietiški kalneliai“, į kuriuos pakliuvęs kartais džiaugiesi, jog apskritai laikaisi neiškritęs. „Gilus savo krašto patriotas“ svajonėms turėjo kelis dešimtmečius. Per tą laiką tie, kurie ne tik svajojo, bet ir veikė, šiandien gali parodyti Lietuvai Druskininkus, Anykščius...

Bet linkiu visiems šio krašto žmonėms tikėtis, kad mūsų rajone nebus nukrypta  nuo „valstiečių“ įvardytų tikslų, o Vladui Vaicekauskui leidžiu džiaugtis: „Bus įdomu stebėti, kaip du kaimynai, du „valstiečių“ merai kibs ko dar Lietuvoje  nėra buvę: nederlingų  žemių kraštą paversti klestinčia visuotinio turizmo, poilsio, pramogų ir sporto oaze. Žiemos sporto trasas ignaliniečiai jau turi. Tai būtų Valstiečių ir –žaliųjų sąjungos didi dovana Lietuvai.“

Nekukliai priminsiu, kad prie kai kurių „didžių dovanų Lietuvai“ būsime ir mes prisidėję. Tiesa, apie du kaimynus „valstiečius“ kalbėti kol kas dar per drąsu, juk Visagino laukia dar vieneri rinkimai. Kita vertus, Visaginas, apskritai, keletą metų yra buvęs Ignalinos rajone, vėliau, „valstiečių“ valdymo dešimtmečiais, ilgus metus Visaginui vadovavo net du merai dūkštiečiai. Ko su jais nedraugauta, ko nepasidalyta?

- Prisiminkime, kad šios kadencijos Ignalinos, Zarasų socialdemokratai merai nelaikė nedraugu Visagino „valstiečio“. Gal tas partiškumas labai sureikšmintas?

- Visada tuo buvau tikras. Juk gražiai įkūrėme trijų kaimyninių savivaldybių funkcinę zoną, draugiškai sprendėme iškilusias problemas, ieškojome geriausių išeičių, žinoma, pirmiausia siekdami naudos savam rajonui. Turime bendrų projektų, draugaujame švietimo, kultūros, sporto srityse, kalbėjome ir apie būsimus bendrus darbus. Tiesa, iki tokio „saulės miesto“, koks kuriamas minėtame straipsnyje, nespėjom prisisvajoti. Ir tai ne dėl partinių skirtumų. Nes niekada susitikę nesvarstėme partinių reikalų, nesistengėme „palįsti“ po vienu simboliu. Man tiesiog nesuprantama net mintis, kad rajonų bendradarbiavimas įmanomas tik partiniu principu ar gali būti siejamas su jų merų partine priklausomybe. Čia gi ne smėlio dėžė, kad galėtum susirinkti savo žaisliukus ir iš jos pasitraukti, staiga dėl ko nors supykęs ar susireikšminęs. Kur nueisim tai viešai deklaruodami? Juo labiau – taip elgdamiesi?

Nemačiau reikalo varžyti žmonių partinio pasirinkimo, ir užimant kokias pareigas. Darbuotojus vertinau pagal kompetenciją, ne pagal priklausymą partijai ar lojalumą kuriai nors žmonių grupei. Dėl to neramina pastarosiomis dienomis mane pasiekianti informacija, kad kai kurie rajono biudžetinių įstaigų darbuotojai jau šiandien patiria spaudimą, sulaukia įspėjimų, kad bus ateinančiųjų atleisti iš darbo. Tiek daug jų kalbėta apie mobingą, o še, kad nori... Politologas Vytautas Sinica vienu metu yra nemažai kalbėjęs apie  cansel culture. Tai yra praktika pašalinti žmogų iš viešosios erdvės, pareigų, darbo ar kitų santykių, sugriauti jo gyvenimą dėl išsakytų „neteisingų“ pažiūrų. Negi to apraiškas pamatysime Ignalinoje? Labai noriu tikėti, kad tai, apie ką šiandien išgirstu, ir teliks tik trečiųjų asmenų pastangos įbauginti esančius, pademonstruoti lojalumą ateinantiems.

- Ir vis dėlto sunku paneigti, jog gražiai besiklostantys asmeniniai santykiai padeda ir darbo reikaluose.

- Gal kiek perfrazuočiau. Ne tiek asmeniniai santykiai, kiek bendras įdirbis, kartu patirtos nesėkmės ir laimėtos kovos. Kaip to pavyzdį galėčiau pateikti darbą Utenos regiono plėtros taryboje, kur per pastaruosius metus mums pavyko nemažai nuveikti. Ignalinos rajonas, galima sakyti, buvo užsitikrinęs nemenką „kąsnį“ nuo bendro pinigų kiekio. Po rinkimų situacija kardinaliai pasikeitė: iš šešių buvusių rajonų savivaldybių merų perrinkti kitai kadencijai tik du. Iškyla pavojus projektų įvykdymui, nes ne viskas yra dokumentuota, daug kas ruošimo stadijoje, kai kurie aspektai aptarti ir viltys išsakytos tik žodžiu. Buvome pirmas regionas, pasirašęs susitarimą bendram darbui, o dabar bijau, kad daug dalykų vėl reikės pradėti nuo pradžių, tad lyderių pozicijas, greičiausiai, teks apleisti.

- Ši kadencija – finišo tiesiojoje. Šiandien – paskutinis šios kadencijos savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dominuoja ataskaitos.

- Tai labai natūralu, jog, baigdamas darbus, turi už juos kažkaip atsiskaityti, pasidžiaugti tuo, kas pavyko, rasti paaiškinimus tam, kas nepadaryta. Atsiskaityti už visų metų darbą nėra taip lengva, kaip kažkam galėtų atrodyti. Kai dirbi ne dėl ataskaitos, o dėl patogesnio, gražesnio, šviesesnio, prasmingesnio žmonių gyvenimo, tiesiog eini nuo vieno darbo prie kito, dėlioji projektus vieną šalia kito, žiūrėdamas į priekį, o ne dairydamasis atgal. Visą` kadenciją „valstiečių“ buvau kaltinamas... jaunyste. Ko gero, įtikino, kad toks esu, nes sako, jog senas dairosi atgalios, o jaunas žiūri į priekį. Tai aš tikrai – į priekį!

- Tarp daugelio ataskaitų šio posėdžio darbotvarkėje yra ir klausimas „Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų perdavimo“. Skubate?

- Net jei pasakysiu, jog taip, turiu tam svarų paaiškinimą. Tikrai noriu, kad šiam klausimui būtų pritarta jau šiame posėdyje.

Kaip jau ne kartą buvo kalbėta, Greitosios medicinos pagalbos įstatymais nuo 2023 metų. liepos 1 dienos centralizuojama greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų sistema, sujungiant jas į vieną valstybės pavaldumo juridinį asmenį – viešąją įstaigą Greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Savivaldybės pavaldumo greitosios medicinos paslaugas teiksiančių įstaigų (ar kaip atskirų juridinių asmenų, ar kaip kitos įstaigos padalinių) nuo tos dienos nebeliks.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos visiems Lietuvos gyventojams būtų suteiktos laiku, atsakingai išanalizavo GMP paslaugų teikėjų galimą išdėstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomas GMP tinklas buvo sudėliotas, atsižvelgus į laiką, per kurį GMP brigada nuvyksta į įvykio vietą, ir atstumą, kurį GMP brigada turi nuvažiuoti per tam tikrą laiką. Su naujuoju modeliu buvo supažindintos savivaldybių administracijos, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai. Jie patys kreipėsi į mus, prašydami leisti jiems prisijungti prie naujojo darinio, kas pagerintų jų techninį aprūpinimą, užtikrintų sklandų darbą, pacientams garantuotų greitesnę ir kvalifikuotą pagalbą. Mūsų indėlis į tai nedidelis – tiesiog turime perduoti turtą pagal panaudos sutartį viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Ir palinkėti darbuotojams sėkmės, pacientams – daugiau vilties.

Žinoma, labai tikiuos, kad ir kiti pateikti sprendimai šiandien sulauks tarybos narių pritarimo. Ginčytis dėl piaro juk ne tas laikas. Tarpušventis. Tarpuvaldis.

Ir pabaigai, svarbiausia: kaip dar jaunas, ir šiandien - dar meras, linkiu visiems jaukaus Atvelykio, vaikams – smagių Velykėlių!

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė