- Skaičiuojame paskutiniąsias šių metų valandas. Nors yra sakoma, kad, gręžiodamasis atgal, toli nenueisi, bet tiesiog negaliu išvengti gal ir paties banaliausio klausimo: kokie buvo šie metai Jums, rajonui? Kokie metų akcentai?

 - Negaliu sakyti, kad metai buvo ramūs, be iššūkių, įtampos. Pandemija. Migrantų antplūdis. Tai ir būtų su šiais metais siejami akcentai. Kita vertus, juk sakoma, jog tai, kas mūsų nesužlugdo, mus augina. Problemos vertė ieškoti sprendimų. Principas „kopijuoti-įklijuoti“ čia neveikė. Pavyzdžio neturėjome ne tik mes, bet ir visa šalis. Drauge ir sprendimų ieškojome. Bet labiau džiaugiuosi ne Vilniaus valdžios parama, o savivaldybės administracijos darbuotojų susitelkimu, rajono žmonių supratingumu. Jie nepasidavė provokacijoms, populistiniams raginimams. Maža to, Linkmenų, Kazitiškio seniūnijų žmonės rėmė jų buvusių mokyklų patalpose apgyvendintus neteisėtus migrantus maistu, drabužiais – pademonstravo tikrai krikščionišką požiūrį į žmogų.

Paradoksalu, bet tai, kas kėlė rūpesčių, įtampos, atsipirko. Rajonui įteikta Auksinė krivūlė išliks kaip šio išgyvento laiko gražus akcentas. Ypatingas laikas leido išmokti naujų dalykų, plėsti pažinčių ratą. Tai – didelė vertybė.

Iš šviesiųjų kultūrinių renginių juk negalima nepaminėti visus ignaliniečius, čia gyvenančius, čia  gimusius, iš čia į platų pasaulį išėjusius, bet vis sugrįžtančius, suvienijusios įspūdingos jubiliejinės miesto šventės. Tą ryšį puikiai pademonstravo ir faktas, kad šventės išvakarėse už pasaulinės reikšmės sportinius pasiekimus ir asmeninį indėlį, plėtojant ir populiarinant biatlono sportą Lietuvoje ir užsienyje, ignaliniečiui, dabar gyvenančiam JAV, bet šiltai prisimenančiam savo gimtinę Algimantui Šalnai  buvo suteiktas Ignalinos rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas.

 Gražų jubiliejų šiemet šventė ir Dūkštas. Mažesni ar didesni bendruomenes vienijantys renginiai vyko seniūnijose. Kai pandemija, kaip koks Grinčas, vagia šventes, džiaugiesi bet kokia galimybe sugrąžinti rajono gyventojams bendravimo džiaugsmą.

Metų akcentuose – ir Palūšė. Su dekanu Vidu Smagurausku šiemet vasarą turistams, visiems, keliaujantiems po mūsų rajoną, atvėrėme  gražiosios Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios duris. Ir vėl – pastangos buvo įvertintos. Metams artėjant į pabaigą, www.15min.lt kvietė šalies gyventojus prisiminti, kas 2021-aisiais mus džiugino: kokie sporto, kultūros, verslo ir kitų sričių įvykiai suteikė optimizmo, kuriuos verta prisiminti. Buvo renkamas įsimintiniausių įvykių penkiasdešimtukas. Jame – ir lankytojams atverta Palūšės bažnyčia.

Suskambo Palūšės vardas ir po šventinio šių metų sušvitimo. Kai atsiranda iniciatyvių žmonių, darbo rezultatų ilgai laukti netenka.

Ir čia Palūšės šlovė nesibaigia. Dar prieš porą metų ukmergiškiai užsimojo Briuselyje įkurto „Mini Europos“ parko pavyzdžiu sukurti „Lietuvos mini parką“. Maždaug šešių hektarų buvusio karinio miestelio teritorijoje turėtų atsirasti žymiausių šalies istorijos, kultūros paminklų miniatiūros – Biržų bei Trakų pilys, Kauno rotušė, Kryžių kalnas, Pakruojo dvaras, Kernavės piliakalnis, gal net – Visagino atominė elektrinė. Tame parke atsiras ir mūsų rajoną reprezentuojanti Palūšės bažnyčios kopija.

Taigi metai buvo permainingi. Tai buvo mūsų bendrai išgyventi metai. Jiems dėkojame ir už džiaugsmus, ir už įgytas patirtis.

- Šią savaitę pradėjome įspūdžiais iš Kalėdų švenčių, o baigiame – Naujųjų laukimu. Gal vis dėlto, pradedam nuo kalėdinių įspūdžių.

- Kalėdos man gal ir nebuvo kažkuo išskirtinės – švenčiau, kaip ir priimta, šeimoje, susitikau su giminaičiais. Žinoma, apsikeitėme dovanėlėmis. Bet prisiminti norėčiau tuos, kuriuos dvi dienas lankiau su šventinėmis lauktuvėmis.  Patyriau didelį džiaugsmą, galėdamas prisidėti prie sotesnio jų švenčių stalo, pasisėmiau gerų emocijų. Išgirdau ir pageidavimų, gal net reikalavimų, mačiau ir ašarų. Bet jos dažniau buvo iš džiaugsmo, jog jų vargas buvo pamatytas ir atjaustas. Tame kelyje per visą rajoną gailėjausi tik vieno, kad, norėdamas aprėpti daug, negalėjau kiekvienam dovanoti tiek laiko, kiek jie, o ir aš pats, norėčiau.

Iš tų džiaugsmingų praėjusių švenčių akimirkų, be abejonės, įsirašau į atmintį ir išplėštą iš tamsos Ignalinos bažnyčią. Tai buvo dar prieš gerus metus pradėtas brandinti projektas. Savotišką to repeticiją surengėme Vasario 16-ąją, kai bažnyčia nušvito trispalvės šviesomis. Su dekanu Vidu Smagurausku  dėliojome planą, ieškojome galimybių. Sutelkę rajono savivaldybės administracijos pastangas, bažnyčios bendruomenės palaikymą, turime rezultatą – Kūčių vakarą bažnyčia nušvito.  Ir nuo šiolei tamsiais vakarais ji bus matoma nuo visų aplinkinių kalvų, dekano Vido Smagurausko žodžiais tariant, liudys visiems apie miestą, kuriame gyvas tikėjimas. Pats mačiau susirinkusių tikinčiųjų džiaugsmą, Kūčių vakarą  džiaugiausi drauge su jais.

- Vis dėlto, prisiminus patarimą gyventi ČIA ir DABAR, tarpušvenčio dienomis buvo ir dirbama. Didysis savaitės darbas, be abejonės, buvo Tarybos posėdis. Gal sugrįžę po švenčių, po apsilankymo bažnyčioje Tarybos nariai išlaikė rimtį, pademonstravo pagarbą vieni kitiems ir konstruktyviai darbavosi?

- Sakyčiau, pavyko dirbti racionaliai, išvengta nereikalingo triukšmo. Tereikėtų suprasti, jog tiesa gali gimti ginčijantis, o ne smulkmeniškai priekaištaujant, užgauliai kritikuojant. Pasižadėjome visi dirbti vardan rajono žmonių. Tai ir darykim.

- Kiekvienas Tarybos priimtas sprendimas yra pats svarbiausias kuriam nors atskiram asmeniui, grupei ar viso rajono gyventojams. Kurį sprendimą vis dėlto išskirtumėte kaip itin ilgai brandintą, svarbų, viltingą, teiksiantį ypatingos naudos?

- Priėmėme nemažai sprendimų. Gal ne visi bus vienareikšmiai priimti, nes teko peržiūrėti kai kurias biudžetinių įstaigų paslaugų kainas. Bet buvo ir smagių sprendimų - patvirtintas 2022 metų pagrindinių renginių Ignalinos rajone planas. Taigi ir ateinančiais metais ir dirbsime, ir švęsime.

- Iš šventės – į šventę. Šiandien ne tik Naujųjų išvakarės, bet ir Blogų minčių atsikratymo diena. Atsikratę blogų minčių, barstome  linkėjimus.

- Visiems rajono žmonėms norėčiau palinkėti tikėjimo, vilties ir meilės.  Tikėjimo, kad visi kartu mes galime padaryti didelius ir prasmingus darbus, todėl kviesčiau dalytis idėjomis, iniciatyvomis. Linkiu vilties, kad ateinantys metai bus palankesni kiekvieno asmeniniam gyvenimui ir darbinei veiklai. Te nepritrūksta meilės, kuri padeda žmogui pakilti ir jaustis reikalingam. Išties, pasitikite Naujuosius, atsikratę blogų minčių.  Būkite laimingi!

- Dėkoju už pokalbį, linkėdama ir Jums ateinančiais metais nepristigti tikėjimo, vilties ir meilės.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė