- Nes sveikata pastaraisiais metais mums asocijuojasi ne tik su galimybe save realizuoti, džiaugtis gyvenimo pilnatve, bet ir su laisve, kuri kiekvienam yra prigimtinė siekiamybė. Pandemija mus uždarė į burbulus, atskyrė per nuotolius, tam tikra prasme net suskaldė bendruomenę. Nors daug ko išmokome, vis dar susiduriame su galimybėmis/negalimybėmis, pilietišku susivokimu ir emocijomis pagrįsta priešprieša. Būdami vieningi, pandemiją įveiktume lengviau ir greičiau.

Lietuvoje savaitės pradžioje buvo fiksuoti didžiausi sergamumo koronavirusu skaičiai nuo pat lapkričio mėnesio - nauji COVID-19 atvejai perkopė du tūkstančius, savaitės viduryje jau artėjo prie trijų tūkstančių. Epidemiologai  gerų žinių neturi - susirgimų skaičiai, jų spėjimais, tik auga, nes šalyje jau po truputį įsitvirtina omikron atmaina. Vyriausybės atstovai jau ne kartą minėjo, jog, prireikus, Lietuvoje būtų įvedamas trumpas ir griežtas karantinas. Todėl negaliu nepasidžiaugti, kad situacija rajone kol kas pakankamai stabili, Respublikos mastu esame mažiausiai paveiktų savivaldybių penketuke. Pirmadienį Ignalinos savivaldybėje nebuvo fiksuota nė vieno naujo susirgimo atvejo, antradienį – 2. Už atsakingą požiūrį dėkoju mokinių tėveliams, visiems savivaldybės gyventojams.

Vis dėlto su tam tikru nerimu laukiame po šventinių atostogų į mokyklas kitą savaitę sugrįžtančių vaikų. Norėtųsi, kad jie mokslą tęstų kontaktiniu būdu, klasėse. Tai kaip čia nelinkėsi sveikatos. Ir senjorams, ir jaunimui, ir net vaikams.

- Lietuvos pediatrų draugija primygtinai rekomenduoja skiepyti vaikus, kad būtų išvengta šios pavojingos ligos komplikacijų. Turite dukrą...

- Kuriai – devyneri. Ir ji – paskiepyta. Toks buvo mūsų šeimos sprendimas. Tėvai turi teisę priimti sprendimą, jų nuomone, teisingiausią vaikui. Pasitarti dėl to siūlyčiau nebent su medikais.

Kartu negaliu nepaminėti, jog iki spalio pabaigos nuo pandemijos pradžios Lietuvos ligoninėse gydyta apie 1200 vaikų ir net 56 proc. jų priklausė 0–6 metų amžiaus grupei. Negaliu paneigti ir specialistų teiginio, kad  vaikų vakcinacija turi ir kitą svarbų poveikį – prisideda prie visuomenės imuniteto stiprinimo, nes sumažina viruso cirkuliaciją. Ignalinos savivaldybėje vaikų vakcinacija vyksta sklandžiai: 5-11 metų amžiaus grupėje vakcinuota 3,1 proc. vaikų (Respublikoje – 3,2 proc.), 12-16 metų amžiaus grupėje – 46,8 proc. vaikų (Respublikoje – 36,4 proc.), 16-24 metų amžiaus grupėje – 82,2 proc. (Respublikoje – 71,7 proc.).

- Kiek žinau, dar prieš Kalėdas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įteikė „dovanėlę“, kuri kaip kokia pandemija iš esmės griauna švietimo sistemą savivaldybėse. Ką apie tai galėtumėte pasakyti?

- 2021 metų gruodžio 22 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus. Svarstant šio dokumento projektą, savivaldybės išsakė nemažai siūlymų, deja, į daugelį iš jų buvo visiškai neatsižvelgta. Dauguma savivaldybių nepritarė mokinių skaičiaus didinimui III gimnazijos klasėse 2024-2025 mokslo metais iki 21, o 2026-2027 mokslo metais iki 31, buvo siūloma, kad mokinių skaičiaus didinimas III gimnazijos klasėse būtų tik rekomendacinio pobūdžio. Taip pat buvo pasiūlyta, esant mažesniam mokinių skaičiui, nei nustatyta Taisyklių 1 priede, pradinio ugdymo programos, pagrindinio ugdymo programos pirmoje ir antroje dalyje 5-7 mokiniams skirti 50 proc. mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, o kitą 50 proc. savivaldybė skirtų iš savo biudžeto. Į tai irgi nebuvo atsižvelgta. Pakeitimai skaudžiai paliestų Ignalinos savivaldybėje suformuotą mokyklų tinklą.

Naujose Taisyklėse pastebėjome ir diskriminacinių momentų. Atkreiptinas dėmesys į išskirtines sąlygas, finansuojant nevalstybines mokyklas. Nuo 2022–2023 mokslo metų nei pradinio, nei pagrindinio ugdymo koncentruose valstybės lėšomis nebus finansuojamos klasės, kuriose bus ugdoma mažiau nei 8 mokiniai, tačiau toks reikalavimas nekeliamas nevalstybinėms klasėms. Išlygos taikomos ir nevalstybinėms gimnazijoms. Taip pat kelia abejonių, ar pagrįstai aptariamame dokumente išskirtos kelios savivaldybės (Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono, Neringos), kurių mokyklose leidžiama formuoti mažesnes nei nustatyta klases ir gauti finansavimą. Kyla abejonių, ar tuo nesudaromos išskirtinės sąlygos atskiroms grupėms ir ar tuo galimai nepažeidžiamos kitų grupių teisės.

Lietuvos savivaldybių asociacija teikdama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai apibendrintus savivaldybių siūlymus dėl šio teisės akto projekto atkreipė dėmesį, kad pasigendama pagrindinių įsipareigojimų, priimtų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030 m.), laikymosi, ir manytina, kad šio projekto nuostatos prieštarauja Susitarimo nuostatoms, bet priimant teisės aktą į tai neatsižvelgta.

Todėl dabar, jau priėmus šį nutarimą, vis dėlto siūlome dar kartą sugrįžti prie esminių dalykų, siekiant įsitikinti, ar nepažeidžiamas lygių galimybių principas. Pirmadienį kreipiausi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydamas inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį teismą, siekiant įvertinti šį nutarimą teisiniu požiūriu.

- O kas viltingesnio, labiau tikro, „apčiuopiamo“  šiais metais?

- Manau, kad daugelis jau žino apie didėsiančius šiais metais atlyginimus, pensijas, socialines išmokas, naujų lengvatų paketą. Noriu šįkart labiau akcentuoti tai, kad nuo šių metų dvigubėja valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių gyventojų. Primenu, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo -  tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. Gyventojai dėl būsto šildymo, taip pat karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į Ignalinos miesto ir kaimų seniūnijas. Čia į visus klausimus atsakys, patars ir pagelbės seniūnijose dirbantys Socialinių paslaugų centro darbuotojai. Prašymai priimami ir elektroniniu būdu www.spis.lt. Atkreiptinas dėmesys, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas. Taigi raginu tuos, kurių pajamos praėjusiais metais dar leido verstis patiems, pasitikrinti, ar šiemet jie negali tikėtis paramos. Nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo neturėtų pajusti.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė