- Šią savaitę galėtumėte pavadinti įspūdžių ir prisiminimų. Gal pradedam nuo įspūdžių. Drauge su Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktore Jūrate Balinskiene, savivaldybės darbuotojais savaitgalį lankėtės Latvijoje. Turistus viliojančiuose lankstinukuose skelbiama, kad „aplankyti Latviją ir ten neužkopti ant aukščiausio šios šalies kalno – kaip nukeliauti iki Romos ir neužsukti į Vatikaną“. Taigi, lankydamiesi garsiajame Maduonos kalnų slidinėjimo centre, buvote ant  Gaizinkalnio. Ir...

-  Kaip žinote, 2020 metais Ignalinos rajono savivaldybė tapo Lietuvos žiemos sporto centro dalininke. Tai įpareigoja mus rūpintis šios įstaigos veikla, didinti jos populiarumą, kurti ateities vizijas. Žiemos sporto mėgėjus vis girdėdavome giriant Maduonos kalnų slidinėjimo centrą. Negali lyginti to, ko savo akimis nepamatei, nesusipažinai. Seniai brandinome mintį nuvykti pas kaimynus, kaip tokiu atveju įprasta sakyti, pasisemti patirties. Išties, kam išradinėti dviratį, jei jų – pilni keliai. Taigi ir mūsų išvyka buvo ne pasigrožėti aukščiausia Latvijos kalva, Gaizinkalniu, bet pasidairyti po Maduonos kalnų slidinėjimo centrą, palyginti jį su savuoju, pasisemti idėjų, pamatyti tai, ką ir patys norėtume turėti.

Ir... „Wow“ – nebuvo! Taip jau sutapo, kad patekome į ten vykusį Latvijos biatlono čempionatą, tad natūralu, kad ten buvo daug gyvybės, judėjimo. Centras tvarkingas, patogus sportininkams ir žiūrovams. Negali abejoti, kad turizmo plėtra, saugant gamtą ir kultūros paveldą, yra vienas iš Maduonos savivaldybės veiklos prioritetų. Bet tai, ko galėtume iš jų mokytis – detalės. Taigi kelionė tik sustiprino tikėjimą, jog ir pas mus dirbama gerai, su perspektyva. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad tenkinsimės tuo, ką jau turime: mokysimės iš labiau pažengusių, ieškosime bendraminčių, idėjų turinčių žmonių, savivaldybė neleis, kad nuostabi sporto, poilsio ir pramogų vieta liktų be dėmesio.

Savaitgalį ir mūsų Lietuvos žiemos sporto centre vyko Lietuvos slidinėjimo čempionato I etapas. Sausio 29-30 dienomis Ignalinoje vyks Lietuvos slidinėjimo taurės varžybos. Tai paskutiniai mūsų būsimų olimpiečių startai prieš išvykstant į Olimpines žaidynes Pekine. Kviesčiau ignaliniečius dažniau užsukti į Lietuvos žiemos sporto centrą. Ten yra ir ne ką žemesnės nei Maduonoje kalvos, ir sniego pakankamai. Ignaliną atranda už šimtų kilometrų gyvenantys, sniego trasos tinka profesionaliems sportininkams, o mes vis ieškome aukštesnių kalvų ir baltesnio sniego už rajono, šalies ribų. Pakilti arčiau dangaus galime ir savame rajone.

– Vakar buvo Sausio 13-oji. Buvote tų dienų liudininkas.

- Mažas liudininkas. Buvau mokyklinukas. Tuo metu su tėvais gyvenau Vilniuje, mano mokykla buvo netoli Lietuvos televizijos ir radijo komiteto, tad į ją ir iš jos tomis sausio dienomis eidavau, matydamas tankus, kareivius. Šių dienų vaikams tai jau neįtikėtini dalykai. Bet man jie – vieni iš labiausiai įsirėžusių vaikystės įspūdžių. Šiandien gi visi turime suprasti, kokia trapi mūsų laisvė ir kaip svarbu mums savoje šalyje, savame rajone dirbti atsakingai, sutelktai, nesiveliant į smulkmeniškas diskusijas, nereikšmingus ginčus, išlaikant pagarbą vienų kitiems.

- Tarp įspūdžių ir prisiminimų – darbai. Kokie šios savaitės rūpesčiai?

- Su Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos centro direktore Audrone Petroviene aptarėme pertvarkas Naujojo Daugėliškio padalinyje. Numatoma keisti dabartinių patalpų paskirtį, kurti savarankiško gyvenimo namus. Po pertvarkos ir remonto darbų, kurie turėtų prasidėti jau šį ketvirtį, ir Naujajame Daugėliškyje dabar čia esančių trijų šeimynų vaikai būtų apgyvendinti butuose, mokytųsi gyventi savarankiškai. Didžiasalyje tokios įkurtuvės dviejuose bendruomeniniuose namuose buvo švenčiamos praėjusių metų spalio mėnesį. Vaikai patenkinti.

Be rūpesčių dėl remonto iškyla nemažiau svarbus klausimas, kaip padaryti, kad ir statybininkai, ir čia gyvenančios šeimynos, vykstant darbams, nepatirtų kokių nors nepatogumų. Svarstoma net galimybė laikinai iš Naujojo Daugėliškio čia gyvenančius devynis vaikus perkelti į Didžiasalį. Kartu tektų keltis ir šiame padalinyje dirbantiems mūsų darbuotojams. Taigi yra apie ką pagalvoti, ką derinti.

- Šią savaitę derinti klausimai ir su Valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio vadove Aurelija Kaupiene. Kokie svarbesni momentai?

- Pirmiausia, domėtasi įmonės veikla, perspektyvomis, pasidžiaugta jau nuveiktais darbais. O laukdami pavasario, aptarėme ir šiam sezonui ypač aktualų miško kelių klausimą. Polaidžio metu  medieną vežanti technika neretai nuniokoja kelius. Neišvengiama gyventojų nusiskundimų, kyla konfliktinės situacijos. Manau, tam tikros tvarkos turėtų atsirasti, administracijos direktorei pasirašius įsakymą ,,Dėl apvaliosios medienos gabenimo vietinės reikšmės keliais“, nustatantį taisykles, kurių bus privalu laikytis, gabenant apvaliąją medieną savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės viešaisiais ir miško keliais nuo spalio 1 iki gegužės 15 dienos, kai didžiausia polaidžio tikimybė.

Medienos savininkai įpareigoti apvaliosios medienos kirtimo, vežimo, sandėliavimo darbus derinti su seniūnais, informuoti juos apie numatomus darbus raštu. Vienas iš svarbiausių šio dokumento punktų – medienos savininko įsipareigojimas tausoti vietinės reikšmės kelius, o juos sugadinus – suremontuoti per vieną mėnesį. Taigi turim vilties, kad kils mažiau ginčų, keliai kels mažiau problemų visiems jais važiuojantiems. Ypač prašytume privačių miškų savininkų supratingumo.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė