- Praėjusios savaitės lengva, tikriausiai, nepavadintumėt. Vien jau pirmasis šiais metais rajono Tarybos posėdis ko vertas. Situacija kaista?

- Sakyčiau, prasidėjo priešrinkimimė pilnatis. Jau nesistebiu, kad visas opozicijos dėmesys sufokusuotas į mano asmenį. Kliūva ir kitiems, net ne viešiems asmenims, jei tik jų nuomonė nesutampa su opozicijos kryptimi. Kritika neretai perauga į patyčias. Suprantu, kad tai ir išsiauklėjimo reikalas. Taip ir girdžiu didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio šūkį: „Daugiau cinizmo! Žmonėms tai patinka“. Paskutinio posėdžio metu sužinojau, kad  mano šypsena, pasirodo, kvaila, nors visą posėdį buvau su medicinine kauke. Kai nori mušti, pagalys visuomet pasitaiko po ranka. O ar tai patinka žmonėms? Manau, kad mąstantys ir išauklėti supranta daugiau, perpranta giliau.

- Tarybos nariai vis veržiasi į savivaldybės administracinį pastatą,  šiuo metu net lankytojai priimami, tik esant svarbiam reikalui. Gimsta sąmokslo teorijos. Gal padėtų koks nors paaiškinimas?

 - Tas veržimasis į savivaldybės administracinį pastatą, manau, tėra jų puolamosios taktikos dalis.  Nuotoliniai posėdžiai šiuo metu vyksta sklandžiai, techninė pusė puikiai įvaldyta, tad nematau problemos. Kiekvieną savaitę turiu po kelis nuotolinius posėdžius, pokalbius su ministerijomis, kaimyniniais rajonais – visi klausimai išsprendžiami greitai ir produktyviai. Kodėl dirbame nuotoliniu būdu? O kas gali paneigti galimybę, kad ir tarp praėjusią savaitę posėdžiavusių nebuvo sergančių COVID-19?  Esu tam tikra prasme atsakingas už administracijos darbuotojų sveikatą, pagal galimybes mažinami kontaktai. Ne mes sugalvojom pandemiją ir dėl to vykstančius pokyčius.

Taip, sausio pabaigoje „užsidarėm“. Ir tai padarėme bene paskutinieji iš savivaldybių. Bet  atsakingai primenu, kad nė vienas, turintis reikalų, klausimų, neišspręstų problemų, už durų neliko. Interesantai registruojasi, o ir be registracijos atėjusiems gal nesunku paspausti durų skambutį ir atėjusiam pasitikti administracijos darbuotojui išsakyti, kur ir kokiu klausimu norėtų kreiptis. Taip, įvesta tam tikra kontrolė,  reguliuojame lankytojų srautus, bet ne uždarome duris.

Ta pačia proga norėčiau paaiškinti, kad šeštadienį savivaldybės administracijos pastato fojė leidome naudotis žiemos ralio organizatoriams. Ir tik – jiems. Todėl nesame atsakingi už jų kaukes, atstumus bendraujant ir panašius dalykus.  Bet čia, matyt, vėl tas pagalys po ranka maišos.

- Praėjusią savaitę lankėtės Dūkšte. Gal iš ten geresnių naujienų parsivežėte?

- Sakyčiau, įdomių. Domėjausi ambulatorijos stogo tvarkymo darbais. Ir paaiškėjo, kad praėjusiais metais ugniagesiai, apžiūrėję ambulatorijos patalpas, pateikė išvadas, jog yra gaisro pavojus dėl pro stogą patenkančio vandens. Seniūnas, drauge su Dūkšto ambulatorijos kūriku apžiūrėjęs stogą, pamatė „vidaus“ problemas. Stogas dengtas prieš aštuonetą metų, ir ne specialistas pasakytų, kad bėdų dar neturėtų būti, bet, pasirodo, izoliacinė plėvelė – tik sąmatoje. O kai jos nėra, vanduo sunkėsi, per tuos metus supuvo ir stogo konstrukcijos. Maža to, dėl per retai paklotų grebėstų, ėmė linkti stogo danga. Seniūnas kreipėsi į administracijos direktorę. Į Dūkštą buvo nusiųstas savivaldybės administracijos inžinierius. Bet – ir jis izoliacinės plėvelės nerado. Kyla klausimų: kur ji, kur grebėstai, kaip ir kas pasirašė darbų priėmimo aktus?  Žodžiu – „nuvažiavo stogas“.

Atsakymų, greičiausiai, nesulauksim. O štai stogą gelbėti reikėjo. Buvo priimtas sprendimas skelbti konkursą darbų pirkimui, rangovai ėmėsi darbo. Šiuo metu jau mėnuo, kai vyksta darbai. Stogo dangą išsaugojom, bet konstrukcijos, izoliacinė plėvelė, darbai kainavo 10 287,90 euro.

Dar 6371, 64 euro prieš dešimtmetį apskritai... išgaravo! Ilgalaikio turto inventorizacijos apraše nurodoma, kad 2010 metais Dūkšte, nuo Geležinkelio gatvės iki Parsvėto ežero nutiesta elektros linija. Dūkštiečiams geriau žinoti, ar labai apšviesta ta teritorija. Ne dūkštiečiams sakau: jokios elektros linijos nėra! Kažkokie teleportacijos reiškiniai.

Taip netyčia buvo „pavogtas“ iš dūkštiečių, o gal irgi teleportavosi, ir fontanas. Kai buvo projektuojama Vilties aikštės pertvarka, plane buvo ir fontanas. Bet jo vieta buvo paversta gėlynu, užrista akmenimis. Seniūnas Antanas Šakalys per gerą pusmetį sutvarkė vamzdyną, elektros įrangą ir patikino, kad dūkštiečiai turės tai, ką jau galėjo turėti prieš n metų.

Kai verti dokumentus, atrandi keistų dalykų. Dūkšto detektyvų yra ir daugiau. Tas pats seniūnas, tik pradėjęs dirbti, pasigedo puse etato seniūnijoje dirbančio ūkvedžio. Pasirodo, žmogus dirbo pilnu etatu Ignalinos rajono kultūros centre, o  dirbti seniūnijoje kaip ir nebuvo būtina...

Kaip ir inventorizuoti bei registruoti Registrų centre savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto. Dar 2019 metais, Valstybės kontrolei patikrinus nekilnojamojo turto tvarkymą,  paaiškėjo, kad savivaldybėje – kone trys šimtai tokių būstų. Tada sudarėm grafiką, kiek per metus galime inventorizuoti ir registruoti nekilnojamojo turto objektų ir šį darbą nuosekliai dirbame. Darbo turime dar ir šiems metams. Tai atitraukia administracijos darbuotojus nuo einamųjų darbų, tai, pagaliau, kainuoja.

Galiu tik įtarti, kad anksčiau buvo inventorizuojami ir registruojami tie būstai, kurių gyventojai buvo davę sutikimą renovacijai, kai kurie kiti, gal ypatingais laikyti objektai. Kai dar ne viskas šioje srityje „užlopyta“, kodėl negaliu manyti, kad kai kur neinventorizuoti ir neregistruoti būstai gali stabdyti renovacijos procesus.  

Dokumentuose – kaip miške: kuo giliau verti, tuo daugiau keistų dalykų randi.

- Siūlau bent trumpam išeiti iš to miško. Nejau savaitė be geros žinios?

- Gerų žinių šiuo metu gali tikėtis nebent tik iš Dangaus. Ne šiaip tai pasakiau. Savivaldybės administracijoje lankėsi Ignalinos dekanas Vidas Smagurauskas. Jis dar kartą padėkojo už išplėštą iš tamsos Ignalinos bažnyčią ir kalbėjo apie tolesnį bendradarbiavimą. Nors dar tik vasaris, bet galvojame apie vasarą. Pernai pasiteisino iniciatyva atverti keliautojams, visiems Palūšės lankytojams šios unikalios bažnyčios duris. Šiemet vasarą Palūšės Šv.Juozapo bažnyčia jau nuo birželio bus atvira visiems lankytojams. Dekanas užsiminė ir dar apie vieną didelį darbą. Nedaug kas žino, kad Palūšės bažnyčios lubos slepia didelį meno lobį – jo tapytos, bet... apverstos. Vidas Smagurauskas pasiryžęs „atversti“ šitą grožį, atverti dar vieną bažnyčios paslaptį. Dekanas pasidalijo mintimis, kad jau rengiamas lubų restauravimo projektas, tad galima tikėtis ir didelių darbų,. Ir – tam prireiks didelių pinigų. Tikimasi, kad bent didžiąją jų dalį finansuos Kultūros paveldo departamentas. Manau, ši žinia gera.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė