- Pradedam šįkart nuo gerų naujienų. O gal ir šią savaitę jos - tik iš Dangaus?

- Yra tokių ženklų ir „ant žemės“. Penktadienį išgyvenau džiugių akimirkų, veždamas į Naująjį Daugėliškį Janiną Petrauskienę. Tiesiog taip aiškiai pamačiau, kiek daug galime, kai dirbame vedimi vieno tikslo, kai ketinimai ir juos lydintys darbai kilnūs ir prasmingi. Žmogui, netekusiam namų, vėl turėti savo krašte pastogę – didelis dalykas. Pasidžiaugiau visais, kurie nekviečiami, neraginami atsirado ten, kur tuo metu buvo labiausiai reikalingi.

- O kas kitoj savaitės svarstyklių lėkštėj?

- Nustebsit – vėl Dūkštas! Naujai įsikūrusi asociacija „Vienybė – tai mes“ kreipėsi dėl patalpų skyrimo. Tokią teisę turi. Jau seniau Dūkšte veikianti „Dūkšto krašto bendruomenė“ panaudos pagrindu ne pirmus metus naudojasi Dūkšto bendruomenės namuose esančiomis patalpomis. Kai imta dairytis patalpų naujai asociacijai, vėl ėmė stebinti „atradimai“. Pagal dokumentus „Dūkšto krašto bendruomenė“ disponuoja 9 kv. m patalpa, bet faktiškai – dar ir šalia esančiomis, gal 20 kv. m patalpomis. Greičiausiai, į jas ir krypsta naujosios asociacijos žvilgsniai. Dūkšto bendruomenės namuose veikia ir biblioteka, šarvojimo salė. Pagal dokumentus „Dūkšto krašto bendruomenei“ nepriklausantis kabinetas gal ir galėtų būti perduotas naujai bendruomenei, bet, manau, reikėtų išlaikyti balansą tarp panašia veikla užsiimančių organizacijų, numatyti, kam ir kokių patalpų reikia, kad būtų vykdoma veikla, kad dūkštiečiai turėtų kur leisti laiką, rengti renginius, susitikimus. Kažkam gali tekti „pasispausti“. Dūkštui šįkart reikia prisiminti pasaką apie sotų vilką ir sveiką avelę.

-  Gal kokiomis naujienomis galėtumėte apdovanoti ir Ignalinoje gyvenančius?

-  Jau ne kartą kviečiau ignaliniečius ir miesto svečius naudotis tuo, kas Ignalinoje geriausia – sniego trasomis, sporto salėmis, baseinu. Bent jau kol pavasario darbai neišskirstė mūsų po sodus, sodybas. Smagu, pavyzdžiui girdėti, kad per mėnesį baseiną ir pirčių kompleksą Ignalinoje aplanko kone penki tūkstančiai lankytojų. Esame žinomi visaginiečiams, švenčioniškiams, atvažiuoja uteniškiai, net – iš Pabradės. Norėtųsi tame sraute matyti daugiau vietos gyventojų.

Pastatas jaukus, po praėjusių metų didžiųjų remontų – kaip naujai atgimęs.

- Pro šalį einantys pastato senatvės požymių tarsi ir nematė...

- Deja, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento geriausiu apskrities sporto statiniu 2005-aisiais pripažintas objektas savo vardo nepateisino. Net pirmaisiais metais, priėmus objektą, tai šen, tai ten ne kartą taisytas brokas, kol galiausiai neliko pačių statytojų organizacijos. O brokas išlindo. Ignalinos rajono turizmo centro direktoriaus pavaduotojas, vadovaujantis Sporto ir pramogų centrui, dar 2019-aisiais rodė sporto salėje į dangų. Na, dangaus nesimatė, bet teko kviestis ekspertus. O kai žvelgi atidžiau, pamatai daugiau.

- Ir čia stogas, kaip Dūkšte, nuvažiavo?..

- Panašiai, tik Ignalinoje – dar brangesnis. Pagal projektą, buvo numatyta plieninė valcuota stogo danga, kadangi stogo nuolydis nedidelis, iki 7 laipsnių, o toks, pagal statybos reglamentus, prilyginamas plokštiesiems stogams.  Valcavimo (tai būdas, užlankstant, nenaudojant varžtų) įrengimo statybos kaštai yra daug didesni, todėl statybos metu (galimai, rangovams prašant) kažkas šį sprendinį  pakeitė, pažeisdamas statybos techninius reglamentus. Buvo uždėta paprasta banguota plieninė stogo danga ir pritvirtinta varžtais. Dėl temperatūros (žiemą, vasarą) svyravimo varžtais pritvirtinta plieninė dangą deformavosi, ties sandūromis neliko sandarumo, užtikrinančio lietaus vandens nepratekėjimą. Maža to – apsauginė plėvelė buvo uždėta „išvirkščia“ puse. Todėl vanduo sunkėsi, pažeidė medines stogo konstrukcijas ir šiltinamąjį sluoksnį. Taigi praėjusiais metais imtasi rimtų darbų. Remonto metu reikėjo  pakeisti ne tik stogo dangą (naujoji – ruloninė, atitinkanti statybos reglamentų reikalavimus), bet ir visą stogo šiltinimo konstrukciją. Dėl buvusios valdžios aplaidumo stogo rekonstravimo ir su tuo susiję darbai kainavo daugiau nei du šimtus tūkstančių eurų. Jeigu būtų uždėta metalinė valcuota stogo danga, kokia ir buvo numatyta projekte, ji būtų tarnavusi ne mažiau kaip 50 metų.  Sporto salės įkurtuves Ignalina šventė 2006-aisiais. Greitai tie „penkiasdešimt“ praėjo.

- Šią savaitę vėl sugrįžote prie švietimo temos. Naujausi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimai mažoms savivaldybėms kelia nemažą galvos sopulį. Kiek suprantu, net gražus „Tūkstantmečio mokyklos“, žarstysiančios milijonus, projektas didelio entuziazmo mūsų savivaldybėje nesukelia. Gal galėtumėte apie tai papasakoti kiek plačiau ir suprantamiau nei girdime iš ministerijos „bokšto“?

- Niekas neginčija, kad idėja gera. Vien ko vertas užtikrinimas, jog bus siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujintos ir sustiprintos jau veikiančias mokyklos, kad visi vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kokioje aplinkoje jie auga. Bet - programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos. Tokių mokyklų savivaldybėje turi būti bent trys. Jei to nėra, kaip ir mūsų savivaldybėje, reikia jungtis su kita savivaldybe, atitinkančia šiuos kriterijus. Mes dairomės į Visaginą, su kuriuo jau bendradarbiaujame kitose srityse.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus įgyvendinama dviem etapais. Programos I etapui startas duotas vasario 1 dieną, baigsis – 2026 metų vasarą. Kad rugsėjo pirmąją jį galėtume pradėti mokyklose, turime iki kovo 28 dienos parengti dokumentus, gauti savivaldybės Tarybos sutikimą dalyvauti projekto pirmajame etape. Antrojo etapo tektų laukti dar vienerius metus. Jo įgyvendinimo pradžia bus tikslinama, atsižvelgiant į I etapo įgyvendinimo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius. Jau liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.

Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje. Savivaldybės kviečiamos ieškoti nestandartinių sprendimų, bendradarbiauti ir teikti bendrus pažangos planus. Tokiu atveju maksimali finansavimo suma būtų didinama iki 10 proc.

Mes galėtume pretenduoti į maždaug 1.5 milijono eurų. Tai, žinoma, dideli pinigai, verti mūsų visų pastangų. Tad laukia partnerystė su kita savivaldybe ir nemenki iššūkiai.

Šią savaitę vykęs vaizdo pokalbis su ministerija suteikė daug informacijos, bet kyla ir nemažai klausimų. Turime patikėti gražia idėja, bet nepamiršti jos įgyvendinimo galimybių mūsų savivaldybėje. Štai čia tikrai norėtųsi, kad ir vilkas būtų sotus, ir avelė liktų sveika.

- Beveik į tą pačią temą: trečiadienį dalyvavote kraujo donorystės akcijoje. Kas tam paskatina?

- Tikiuosi, kad mintis, jog duodamas kraujo vienas žmogus gali išgelbėti net tris gyvybes, nėra vien reklaminis šūkis, skatinimas būti donoru, kvietimas neatlygintinai donorystei? Trečiąkart dovanojau kraujo, vildamasis, kad jis laiku pasieks laukiantį, jam pagelbės, jį sustiprins. Padėti, nesitikint atlygio, manau, ir yra gražiausia žmonių tarpusavio bendravimo forma. Jei tik galiu – kodėl gi nepadėti. Džiaugiaus, matydamas, kad ignaliniečiai atsiliepė į Nacionalinio kraujo centro kvietimą, kad tarp dovanojančių kraują buvo ir savivaldybės administracijos darbuotojų. Kviesčiau ir kitus dažniau pagalvoti apie tuos, kuriems reikia bet kokios pagalbos.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė