- Kovo 22 dieną visame pasaulyje buvo minima Pasaulinė vandens diena, primenanti apie vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų. Džiugu, kad Lietuva turtinga vandens išteklių , turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Kaip savaime suprantamą priimame ir centralizuotą vandens tiekimą, galimybę turėti šią paslaugą ne tik miestų, bet ir daugeliui mažesnių miestelių ar net kaimo vietovių gyventojams. Apie vandenį kalbėta ir kovo 24 dieną vykusiame Ignalinos rajono savivaldybės Tarybos posėdyje. Tiesa, ne taip pakiliai. Mat diskutuota ne apie vandens svarbą ar skonį. Šį kartą tebus paaiškinta, kodėl kilo vandens kainos.

- Ignalina nėra ir nebuvo išskirtinė savivaldybė, kurioje kito vandens kainos. Keisti, tuo labiau kelti įkainius nėra koks nors valdžios įgeidis ar kaprizas, kaip stengiamasi įteigti. Tik visiškai nesidomintis šalies gyvenimu, ekonomikos dėsningumais žmogus galėtų nesuprasti, jog Lietuvoje, augant energetikos sąnaudoms, neišvengiamai turėjo brangti ir geriamasis vanduo. Pakilo tiek energetikos, tiek degalų kainos, gamtos išteklių mokesčiai, ypač už taršą, didėja minimali alga. Tai ir sudaro kainą.  Vandentvarkos įmonės skundėsi patiriančios nuostolių, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija jau praėjusiais metais perspėjo apie kainų augimą, nes galiojusios vandens kainos, kurios peržiūrimos kartą per metus, nepadengė įmonių patiriamų sąnaudų.

Vandentvarkos įmonių bazinės kainos fiksuojamos metams, nes tai reglamentuoja įstatymas. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba reguliuoja 70 vandens tiekėjų, kurių kainos galioja skirtingais laikotarpiais, todėl kainos pasikeičia nuo tada, kada konkrečiam vandens tiekėjui perskaičiuojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina.

Minėtas kovo 24-osios rajono Tarybos sprendimas „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ atsirado, atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 metų vasario 17 dienos nutarimą „Dėl UAB „Ignalinos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“.

Taip, vandens kaina pakilo. Palyginti su paskutine, patvirtinta 2020 metų lapkričio mėnesį, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bute, pakilo nuo 2,56 euro iki 2,77 už vieną kubinį metrą, vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose – nuo 2,34 euro iki 2,72euro.

- Kai kam kilo klausimas, kodėl nevienodai?

- Keista, kodėl tokie klausimai nekilo anksčiau, kai ilgus metus individualių namų gyventojams tiekiamo vandens kaina už 1 kubinį metrą buvo dvidešimt ar daugiau centų mažesnė nei gyvenantiems butuose. Tiesiog šiais metais kito kainų skaičiavimo metodika. Kaip paaiškina Šilumos ir vandens departamento Vandens skyriaus specialistai, 1 kubinio metro geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina vartotojams, perkantiems paslaugas bute, suskaičiuota mažesnė negu ankstesnio derinimo bazinė kaina dėl Metodikos nuostatų pasikeitimo. Taigi, įvertinus ne didesnę kaip 2 procentų geriamojo vandens nuostolių daugiabučių namų tinkluose, susidarančių dėl apskaitos prietaisų paklaidų, apimtį (ankstesnio derinimo metu vartotojams, perkantiems paslaugas bute kaina buvo suskaičiuota 9,1 proc. didesnė), įskaičiuojant leistinus faktinius (tačiau ne didesnius nei 10 procento) geriamojo vandens nuostolius daugiabučiuose namuose, mažiau didėja kaina bute, negu individualiuose namuose. Bet net ir dabar vandens kaina yra palankesnė gyvenantiems individualiuose namuose.

- Daugelį dalykų labiau suvokiame palygindami. Kur kainų lentelėje yra Ignalina?

- Kiekvienoje Lietuvos vietovėje skiriasi vandens bei nuotekų tvarkymo kaina. Lietuvoje vidutiniška geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina siekia 2,5 euro už kubinį metrą. Arčiausiai šio vidurkio yra Akmenė, Kalvarija. Taip, esam kainų lentelėje devinti. Panaši vandens kaina ir esančių antrajame dešimtuke: Kretingoje, Raseiniuose, Radviliškyje, Jurbarke. Bet, matydami tuos rajonus, kurių gyventojai už vandenį moka mažiau, pamatykime ir tuos, kurie net mums pavydi. Pavyzdžiui, UAB „Anykščių vandenys“ už 1 kubinį metrą vandens ima 3.84 euro, UAB „Molėtų vanduo“ -  3,81 euro. Daugiau nei ignaliniečiai už vandenį moka Simno, Pakruojo, Rietavo, Kupiškio, Lazdijų, Kelmės gyventojai.

- Specialistai paskaičiavo, kad, tarkim, 4–5 asmenų šeima per mėnesį suvartoja vidutiniškai 5–6 kubinius metrus vandens. Taigi bendra suma nėra tokia jau didelė. Ne visiems, žinoma...

- Nereikėtų pamiršti, kad nepasiturintiems gyventojams valstybė garantuoja kompensacijas ne tik už būsto šildymą, bet ir suvartojamą vandenį. Šiuo metu yra kompensuojama geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (asmens) pajamų, bei karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (asmens) pajamų. Tarkim, šiais metais kompensacija už šaltą vandenį pasinaudojo 334  rajono gyventojai, už  karštą vandenį buvo kompensuota 535 gyventojams.

- Gal pereikime prie džiugesnių žinių.  Šią savaitę nusiėmėme kaukes, o štai ateinančią savaitę Jūsų laukia darbinė kelionė į Italiją. Papasakokite, kokiu tikslu ten vykstate.

- Pastarieji dveji metai nebuvo palankūs nei kelionėms, nei intensyviam bendradarbiavimui. Atsitraukiant pandemijai, pasauliui kyla kitos grėsmės. Bet negalima juk visko atidėti, tikintis palankesnio laiko.

Kitos savaitės kelionė bus darbinė-pažintinė. Ji susijusi su džiugiomis perspektyvomis, naujų darbo vietų atsiradimu rajone, rajono įvaizdžio gerinimu. Šių metų vasario mėnesį aukciono būdu Dūkšto mieste buvo išnuomotas daugiau nei  4,5 hektaro kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypas. Sklypą išsinuomojo UAB SB SUN, kuri planuoja čia statyti rūkytų mėsos gaminių pramonės įmonę.

„Salumificio Fusetti“ neseniai perėmė „Salumificio Portalupi“ – beveik šimtamečio verslo, kurį 1930 metais įkūrė Portalupi šeima – turtą ir verslą. Įkūrėjo užsispyrimo ir ryžto dėka buvęs dešrų cechas išsivystė į išdidžią ir modernią įmonę.  Pagrindinės įmonės veikla yra aukščiausios kokybės šaltų mėsos produktų gamyba, mėsos perdirbimas bei prekyba Italijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse. Įmonė daugelį metų produktus gamina, laikydamasi tradicinių Alpių regiono metodų, bendradarbiaudama tik su geriausiais, savo gyvuliais tinkamai besirūpinančiais augintojais, todėl vartotojams siūlo tik aukštos kokybės gaminius. orientuotus į aukštus standartus, kurių reikalauja pelningos užsienio rinkos.

Paklausi mėsos gaminių iš Italijos rinka patraukė tarptautinių investuotojų dėmesį, todėl italai nusprendė įkurti pramonės įmonę ir Lietuvoje ir eksportuoti mėsos gaminius į visą pasaulį. Investuotojai, turėdami patirtį Italijoje, pasirengę investuoti 2 milijonus eurų, planuoja per dvejus metus pastatyti pramonės įmonę ir įkurti 50 darbo vietų.

Investuotojai jau buvo atvykę į Ignalinos rajono savivaldybę, susitikime aptartos planuojamos statybos, numatoma įmonės veikla, kalbėta apie infrastruktūrą, reikalingą pramonės įmonės veiklai, t. y. vandentiekio ir nuotekų tinklus, susisiekimo komunikacijas. Įmonės vadovų vizija yra pagrįsta strategija, kuria siekiama tokio ekonominio augimo, kuris būtų naudingas ne tik jos savininkams, bet ir vietinių gyvenimo kokybei ir aplinkai.

Panašaus profilio įmonė yra Italijoje, todėl Ignalinos rajono savivaldybės atstovai buvo pakviesti į Italiją susipažinti ir realiai pamatyti veikiančią įmonę. Tad kitą savaitę bus proga pamatyti tai, kuo po poros metų galėsime pasidžiaugti ir Dūkšte. Su manimi į kelionę vyksta ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, Urbanistikos ir infrastruktūros  skyriaus vedėja Ramunė Slapšienė bei Investicijų, planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjas Rytis Kajėnas.

- Dėkoju už pokalbį, linkėdama sėkmingos ir darbingos kitos savaitės.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė