- Praėjusią savaitę pasidžiaugėme Jaunųjų talentų konkursu, gabiais mūsų mokiniais. Tai tarsi įrodymas, jog mūsų mokyklose sudarytos palankios sąlygos ugdyti jaunus žmones,  mokyklos pajėgios suteikti jiems reikalingų žinių, užtikrinančių sėkmę olimpiadose, konkursuose. Bet praėjusią savaitę išgirsta ministrės Jurgitos Šiugždinienės kalba - vėl tarsi šaltas dušas.

- Taip. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lapkričio 17 dieną pristatė mokyklų tinklo stiprinimo kryptis, kurios, kaip oficialiai tvirtinama, padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Kartu pabrėžiama, kad pokyčiai taip pat leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir uždirbti daugiau. Atrodytų, ko čia baimintis, dėl ko jaudintis. Taip atrodo Vilniui.

- O Ignalinai?

- Ministerija parengė Vyriausybei siūlymą dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo. Taisyklėse siūloma keisti kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1-10, III gimnazijos klasės. Pakoregavus taisykles, šalyje neliktų jungtinių 5-8  klasių, tik dvi gretimas klases būtų galima jungti 1-4 klasėse. Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.

Dabartinės taisyklės leidžia pradinėse klasėse į vieną jungti 1-4 klasėse besimokančius mokinius, 5-8 klasėse galima jungti po dvi gretimas klases. Gimnazijose gali veikti po vieną vidutinę (12-20 mokinių) III-IV klasę. Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės.

Nuo 2024-2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę privalėtų mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026-2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 kilometrų nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.

Kaip supratote, mūsų rajone tai gana aktualus klausimas. Paklusus siūlomiems pakeitimams, galimi pokyčiai, nes rajono ugdymo įstaigose šiuo metu yra 7 jungtinės klasės, kuriose mokosi 56 mokiniai. Pradinio ugdymo koncentre yra 4 tokios klasės, jose mokosi 31 mokinys, ir čia dar gal nesunkiai rastume išeitį. Bet turime ir 3 jungtines klases pagrindinio ugdymo koncentre. Problemų rajono ugdymo įstaigose, priėmus minėtas siūlomas pataisas, kiltų ir dėl per mažų klasių. Tokių klasių mūsų rajone yra. Bet noriu pasakyti, kad šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kuriose mokosi iki 8 mokinių.

- Ignalinos vardas nuskambėjo ir ministrės kalboje...

- Tiesą pasakius, nustebau. Noriu pabrėžti, kad, esant prastai demografinei situacijai Lietuvoje, nesame kažkuo ypatingi: Lietuvoje jungtinėse klasėse vis dar  mokosi daugiau nei 3700 vaikų: 5–8 klasėse - apie 1200 vaikų, 1– 4 klasėse – apie 2500 vaikų. Mūsų rajone jungtinėse klasėse mokosi 7  procentai mokinių, bet, tarkim, Biržų rajone tas procentas yra 16, Rietavo, Alytaus, Kupiškio rajonuose – daugiau nei 10 procentų. Tokia pati situacija kaip mūsų rajone fiksuojama ir Pagėgių, Skuodo, Šiaulių, Ukmergės rajonuose. Šalyje tik devyniose savivaldybėse tokių klasių nėra. Tad klausimas – ar galima taip drastiškai viską pertvarkyti?

Po šios žinios paviešinimo pakviečiau ministrę Jurgitą Šiugždinienę apsilankyti Ignalinoje. Labai norėčiau sulaukti šios viešnios ir parodyti, kaip tvarkomės, kaip ugdome vaikus, kaip jais rūpinamės. Noriu įrodyti, kad, atimdami iš vaiko mokyklą, nepagerintume jo situacijos ir, vargu, ar įgyvendintume pagrindinį reformos skelbiamą tikslą - užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tad negaliu slėpti: švietimo srityje mūsų laukia dideli darbai.

-- Vakar vyko rajono savivaldybės Tarybos posėdis. Jame prisistatė rajono savivaldybės Tarybos sekretorius Aurelijus Kirkila. Gal galėtumėte jį pristatyti ir visuomenei?

- Tarybos sekretorius - asmeninio politinio pasitikėjimo pareigybė. Aurelijus yra visomis prasmėmis savas žmogus: čia augęs, kūręs individualų verslą, septyniolika metų dirbęs Dūkšte socialiniu pedagogu, pastaraisiais metais buvo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus darbuotojas – atvejo vadybininkas. Taigi – pažįstamas, patikimas, pareigingas ir atsakingas darbuotojas, pasiryžęs sąžiningai darbuotis jam patikėtame naujame veiklos bare. Jis rūpinsis Tarybos posėdžių organizavimu ir koordinavimu, Tarybos komitetų ir komisijų veikla, teiks Tarybos nariams informaciją ir konsultacijas, kontroliuos Tarybos sprendimų, mero potvarkių vykdymo terminų laikymąsi, užtikrins savivaldybės Tarybos dokumentų apskaitą, saugojimą, naudojimą... Jis administruos ir elektroninio balsavimo sistemą. Aurelijaus laukia daug ir svarbių darbų. Sveikinu jo ryžtą papildyti mūsų komandą. Linkiu jam kuo geriausios darbinės kloties.

- Regis, nebuvo Tarybos posėdžio, kurio metu nenuskambėtų bent vienas klausimas apie neteisėtus migrantus. Tarybos nariai vis domėdavosi, kiek pinigų išleido rajono savivaldybė, prisiimdama rūpestį juos apgyvendinti, maitinti. Taigi – kiek?

- Nors ne kartą buvo užtikrinta, jog Vyriausybė prisiima visus finansinius įsipareigojimus, susijusius su neteisėtų migrantų apgyvendinimu ir išlaikymu, nors ne kartą akcentavau, kad rajono savivaldybei yra garantuotas visų patirtų nuostolių kompensavimas, viešai transliuojamuose posėdžiuose vis dar tekdavo apie tai kalbėti su Tarybos nariais, kurie bet kada gali gauti tą informaciją. Tad, atsakydamas į šį klausimą, labiau norėčiau, kad ši informacija pasiektų kiekvieną rajono gyventoją, kuriam taip pat rūpi – kiek? Kaip jau visiems žinoma, pirmieji neteisėti migrantai mūsų rajone buvo apgyvendinti liepos mėnesio pradžioje, paskutinius išlydėjome lapkričio viduryje. Per tą laiką mūsų savivaldybės patirtos išlaidos, susijusios su valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio neteisėtų migrantų antplūdžio valdymo, siekė 208,64 tūkstančio eurų.  Iš jų jau kompensuota 154,53 tūkstančio eurų, likusiai sumai visi dokumentai pateikti.

- Šiandien paskutinis rudens penktadienis. Laukiate žiemos?

- Daug kas, gal net viskas, priklauso nuo požiūrio, situacijos, lūkesčių. Su žiemos laukimu – taip pat. Žiemos pradžią jau pajutome. Žinau, kaip sniego laukia Lietuvos žiemos sporto centras ir visi žiemos sporto gerbėjai, bet lygiai taip pat žinau, kokių darbų „prisninga“ kelių, gatvių priežiūra besirūpinantiems. Su žiemos atėjimu siejame didžiąsias šventes – Kalėdas, Naujuosius metus. Tai kaip galėčiau sakyti, kad nelaukiu žiemos? Bet šventė, kiek žinau, kviečia ir rytoj – Ignalinos rajono kultūros centre  teatro mylėtojų laukia „Kaimynų teatrų“ festivalis. O jau kitą savaitę, pirmąjį žiemos penktadienį, ir Kalėdų eglutę Laisvės aikštėje įžiebsime. Taigi ruoškimės šventėms ir būkime sveiki.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė