- Praėjęs savaitgalis buvo pažymėtas renginiais, šventėmis. Įspūdžiai – ilgam?

- Taip. Bėda tik gal ta, kad sekmadienį teko rinktis, kur būti. Taip jau sutapo, kad tądien Ceikiniuose, Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, vyko klebono Marijono Savicko ganytojiškos tarnystės 45-mečio iškilmės, Ignalinoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, kunigystės 25-ąsias metines šventė dekanas Vidas Smagurauskas. O visą savaitgalį Ignalinoje vyko Europos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas. Rinktis nebuvo lengva, bet tiesiog negalėjau nebūti Ceikiniuose, kur, tiesiogine to žodžio prasme, iš pelenų pakilusioje Ceikinių bažnyčioje gausiai susirinkę parapijiečiai ir čia gimę, augę ir gal tik tai dienai sugrįžę kraštiečiai pagerbė savo mylimą kleboną Marijoną Savicką. Visi tą dieną norėjo būti šalia šio žmogaus, garsiai ar mintimis padėkoti jam už  dvasios pakylėjimą, gražius darbus Ceikiniams, visam Mielagėnų kraštui.

Sunku pervertinti šio žmogaus indėlio krašto tautiškumo, istorijos išsaugojimui, parapijiečių dvasios kėlimui, socialiniams projektams. Neįmanoma nesigėrėti, nesidžiaugti, nesistebėti jo darbštumu, stiprybe, kantrybe. Palaimintas yra Anykščių kraštas, užauginęs šį žmogų. Palaiminta ir Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo  parapija, iš kurios niekas jokiomis rotacijomis neišplėšė šio tikinčiųjų globėjo ir patarėjo. Marijonas Savickas tiesiog taip giliai įleido šaknis Mielagėnų krašte, kad matyt buvo suprasta, jog nevalia jo iš čia rauti. 

Negaliu neprasitarti, kad Mielagėnų parapijos tikintiesiems ne mažiau reikšminga galės būti ir šių metų birželio 15-oji, mat sukaks keturiasdešimt metų, kai kunigas Marijonas buvo paskirtas čia ganytojiškam darbui. Ir nors bažnyčią perėmė kiek vėliau, Mielagėnuose  nuo 1982-ųjų keitėsi seniūnai, bet – ne klebonas. Nereikėtų pamiršti, kad šiemet 25-eri metai sukanka ir klebono Marijono Savicko 1997 metų rudenį įsteigtiems Palaimintojo Jurgio Matulaičio senelių globos namams, kuriuose šimtai vienišų, apleistų senelių galėjo pasijausti reikalingi, aprūpinti ir... laimingi,

Jubiliejus šiais metais ir Ceikiniuose – sukaks penkiolika metų, kai Marijonas Savickas paskirtas Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos administratoriumi. Manau, kad laimingi yra tie, kurie gimė ir jau spėjo užaugti, net savus vaikus užauginti, vis padrąsinami kunigo Marijono Savicko žodžių. Tam tikra prasme prie šių laimingųjų priskiriu ir save, savo šeimą, nes jis mus sutuokė, pakrikštijo mūsų dukrą. Dėl to jaučiau pareigą, dar labiau – garbę kartu su šeima būti tą dieną šalia šio iškilaus žmogaus, Ignalinos rajono garbės piliečio, Lietuvos žemės ūkio ministerijos konkurso „Lietuvos kaimo spindulys" nominacijos „Išradingas kaimo aplinkos gražintojas" laureato, LR kultūros ministerijos garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk" nominanto. Dideli ir svarbūs Marijono Savicko darbai – akimi matomi ir širdimi pajuntami. Dėl to linkėjau ir linkiu gerbiamam klebonui su tokia pačia energija, tokiu pat užsidegimu  tęsti pradėtus darbus, nestokoti minčių naujiems, būti mylimam visų, kuriuos sutiko ir dar sutiks savame kelyje.

- Tiesiog būtų nuodėmė neprisidėti prie šių palinkėjimų. Tai, išties, žmogus intelektualas, žmogus kūrėjas, globėjas, estetas, žmogus, šalia kurio saugu ir gera, kurio meilės ir globos užtenka žmogui, augalui, paliktam ištuštėjusioje kaimo sodyboje šuneliui. Beje, būtent už tai, minint Pasaulinę gyvūnijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, klebonui Marijonui Savickui yra įteikta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padėka...

- Tai tik įrodo, kad sekmadienį pasirinkau teisingą kryptį.

- O kur dar galėjote, turėjote būti?

- Kaip jau minėjau, labai norėjau pagerbti ir dekaną Vidą Smagurauską. Jis, kiek žinau, kunigystę pasirinko, paskatintas klebono Marijono Savicko. Viskas taip susiję... Su dekanu Vidu Smagurausku pastaruoju metu vykdome ne vieną bendrą projektą: duris jau antrą vasarą atvers Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia, ji ir Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia vis dažniau nustebina šviesos projekcijomis. Labai norėjau Vido Smagurausko šventės dieną būti Ignalinoje. Guodžiuosi tuo, kad mano ir savivaldybės linkėjimus, sveikinimus, dovanas dekanui perdavė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė.

- Ir dar vienas iš pasirinkimų – margaspalvė sporto šventė. Savaitgalį Laisvės aikštės dviratininkas sulaukė gausaus palaikymo - vyko Europos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas.

- Džiaugiuosi, kad Ignalina sudomino tokio lygio varžybų organizatorius, kad Ignalinos vardas tampa vis plačiau žinomas. Juk sulaukėme sportininkų net iš septyniolikos pasaulio šalių: Austrijos, Čekijos, Danijos, Olandijos, Suomijos, Prancūzijos Jungtinės Karalystės, Italijos, Ispanijos, Portugalijos... Kiek spėjau, dalyvavau šioje sporto šventėje: pasitikau dviratininkus čempionato atidarymo dieną, buvau baigiamuosiuose renginiuose, sveikinau nugalėtojus. Tikiuos, kad Ignalinos jie nepamirš, kad išsivežė tik gražius įspūdžius. Norėčiau, kad dar grįžtų, kitiems patartų aplankyti mūsų kraštą. Bet čia iškyla ir kai kurių niuansų. Pastarosios varžybos parodė, kad, plūstelėjus gausiam svečių būriui, tampa opi apgyvendinimo problema. Taigi yra niša verslui. Tokie renginiai parodo ir kalbų mokėjimo svarbą. Kai kada net anglų kalba nėra visagalė.

- Šventės, renginiai neabejotinai siejami su svečių atvykimu. Yra tame džiaugsmo, bet netrūksta ir rūpesčių. Štai iškilo apgyvendinimo problema. Atsiranda ir reprezentacinių niuansų. Paprastai atvykusiems rodome tai, ką turime gražiausio, geriausio, bet, net iki tų grožybių važiuojant, kartais norėtųsi, kad svečias ko nors... nepamatytų.

- Tai, kad mūsų kraštas tampa vis labiau žinomas, kad juo domimasi, kad čia vyksta svarbūs ne tik rajonui, net ne tik Respublikai renginiai, be abejonės, mus džiugina. Bet suprantu, kad omeny turite prastos išvaizdos statinius, užsilikusius dar nuo kolūkių laikų. Jei tie statiniai turi šeimininką, gali nebent paprašyti, kad pasitvarkytų, paskatinti žmogų gyventi gražiau. Problema su dešimtmečių „kupra“. Pastaraisiais metais ėmėmės rimto darbo, išaiškindami bešeimininkius pastatus. Savivaldybei apie tokius dažniausiai praneša šalia gyvenantys žmonės arba seniūnai. Dauguma bešeimininkių pastatų būna prastos būklės. Tokius pastatus būtų galima griauti, tačiau visų pirma tokį turtą tik teismo sprendimu galima įregistruoti kaip bešeimininkį Registrų centre ir perimti savivaldybės nuosavybėn. Tam reikalingos nemažos lėšos, o ir procesas gali trukti iki kelerių metų.

Siekiant, kad pastatas būtų pripažintas bešeimininkis, reikia nusiteikti ilgai procedūrai. Pirmiausia gaunamas vadinamasis  poreikis iš rajono seniūnų dėl noro pripažinti statinį bešeimininkiu. Tada prasideda pusę metų trunkančios viešinimo procedūros, kad siekiama pripažinti statinį bešeimininkiu. Per viešinimo laikotarpį neatsiradus savininkų, statiniai įtraukiami į savivaldybės apskaitą, kurioje turi išbūti ne mažiau kaip vienerius metus. Ir tik po to galima kreiptis į teismą su prašymu pripažinti pastatą bešeimininkiu. Taip nuo poreikio gavimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo praeina apie dvejus metus. Tik tada ir galime griauti bešeimininkį statinį.

Ignalinos rajono savivaldybės administracija 2020 metais su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį dėl projekto „Kraštovaizdžio formavimas, pažeistų žemių tvarkymas Ignalinos rajone ir bendrųjų planų tikslinimas“ įgyvendinimo. Projekto veiklose įtrauktas ir kraštovaizdį darkančių bešeimininkių apleistų pastatų likvidavimas. Projekte buvo numatyta likviduoti 8 tokie statiniai Dūkšte, Kliukų, Džiaugsminės, Bernotų ir Antalksnės kaimuose. Šiuo metu jie jau yra likviduoti.

- Kad namus brangu statyti, žino kiekvienas, kuris nori įgyvendinti tokią svajonę. Bet ir griauti kainuoja?

- Tarkim, jau minėti griovimai kainavo 61 347 eurus. 85 proc. šios sumos finansuota ES lėšomis, likusi – savivaldybės biudžeto lėšomis. Utenos regione Kraštovaizdžio tvarkymo priemonei likus nepanaudotų lėšų, kreiptasi dėl papildomo finansavimo skyrimo siekiant sutvarkyti dar daugiau bešeimininkių pastatų.

Šiuo metu vertinamas dar vienas projektinis pasiūlymas. Planuojama likviduoti dar 17 bešeimininkių statinių. Šių darbų vertė siektų apie 230 000 eurų.

- Ir bus gražu iki tikrojo grožio važiuojant?

- Labai to tikiuosi.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė