VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras tęsia savo švietėjišką veiklą, siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į vieną jautriausių ir skaudžiausių temų – vaikų seksualinį išnaudojimą. Centro vadovė Kristina Mišinienė spalio 22 d. Ignalinos rajono savivaldybėje vedė diskusiją, kurioje buvo aptariamos problemos, o tiksliau, baisių nusikaltimų pasekmės vaikų psichikai, sudėtingas jų išaiškinimo ir bylų nagrinėjimo kelias, asmenų, turinčių pedofilijos polinkių, nuteisimas ir jų sugrįžimas į laisvę.  Diskusijoje dalyvavo Ignalinos rajono smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nariai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, visuomenės sveikatos biuro, užimtumo tarnybos, policijos atstovai.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras yra nevyriausybinė organizacija, teikianti socialines, psichologines, teisines, saugaus būsto paslaugas prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms, vykdanti prevencinę, šviečiamąją veiklą.  Centras advokatauja dėl nukentėjusiųjų teisių praktinio įgyvendinimo šalyje ir už jos ribų. 2024 m. suteikta pagalba 75-ioms seksualinės prievartos aukoms. Pastebėta, kad ypač sunku išaiškinti vaikų seksualinį išnaudojimą, nes jis dažniausiai vyksta šeimose. Ilgamečiai vaikų kankintojai gyvena bendruomenėse, yra giriami kaimynų, saugiai pridengiami žmonų, mamų ir nieko nepastebinčių tarnybų. Tokie susitikimai, pokalbiai  yra svarbus žingsnis, didinant visuomenės sąmoningumą ir prisidedant prie saugesnės aplinkos vaikams kūrimo.

,,Daugiausia seksualinių nusikaltimų su vaikais įvyksta artimoje aplinkoje. Mes dirbame su jau nukentėjusiais asmenimis. Paskutinių metų bylose matome, kad ypač pasireiškia šeimos narių dangstymas, nusikaltimo slėpimas, vaikų liudijimų neigimas...“,– kalbėjo  K. Mišinienė. Ji aptarė du Lietuvoje ilgus metus vykdytus nusikaltimus, rodė filmuotą medžiagą su jau suaugusios aukos liudijimais. Abiejų atvejų panašumas – tėvai nuo kūdikystės prievartavo savo dukras. Viena iš šeimų buvo žinoma ir gerbiama miestelio bendruomenės ir niekas negalėjo įtarti, kas vyksta už uždarų durų. Skaudžiausia, kad nuo teisingumo siekusios dukros nusisuko mama, kitoje istorijoje sūnaus nusikaltimus toleravo ir jų niekada nepripažino močiutė.

Diskusijos metu Kristina Mišinienė pabrėžė, kad vaikų seksualinis išnaudojimas – tai ne tik individualių tragedijų virtinė, bet ir visuomenės atsakomybės klausimas. Kiekvienas iš mūsų turime būti budrūs, stengtis atpažinti rizikos ženklus ir reaguoti. Vaikai retai patys pasakoja apie patirtą smurtą, dažnai jie bijo, yra šantažuojami, todėl svarbu, kad aplinkiniai mokėtų atpažinti netiesioginius signalus (pasikeitusį elgesį, išvaizdą, bandymus nusižudyti ar save žaloti). Renginyje buvo aptartos vaikų apsaugos spragos, socialinių darbuotojų ir pedagogų vaidmuo atpažįstant galimus išnaudojimo atvejus, taip pat teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis svarba. Pasak K. Mišinienės, nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie smurtą prieš vaikus, vis dar stokojama praktinių žinių, kaip elgtis įtarus išnaudojimą, o pagalbos sistema ne visuomet reaguoja pakankamai greitai. Specialistė pabrėžė, kad slepiami tamsūs demonai niekur neišnyksta, juos sunaikinti gali tik ryški šviesa.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras šiuo numeriu  +370 679 61617 kviečia skambinti šeimų narius, bet kokių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą seksualinio išnaudojimo, smurto atvejį.