Minime Lietuvos narystės NATO 22-ejų metų sukaktį

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija – NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12-ai valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto Sutartį. NATO buvo sukurta pirmiausia siekiant apsiginti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje.

Sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pagrindas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje, kuris numato, kad ataka prieš vieną NATO valstybę yra ataka prieš visas.

Per 77-erius gyvavimo metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono Sutartis nebuvo perrašyta. Vieninteliai iki šiol padaryti pakeitimai yra susiję su naujų narių stojimo į Aljansą protokolais. Nuo 1949 m. iki dabar NATO iš 12-os išaugo į 32-jų valstybių narių Aljansą. Naujausios narės yra Suomija ir Švedija, įstojusios atitinkamai 2023 m. ir 2024 m.

1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, Lietuva 10 metų kryptingai siekė tapti pilnateise sąjungininke ir tai pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, kurie iki šiol nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę. 

Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmimo procese, operacijose ir iniciatyvose, vysto karinius pajėgumus pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva  kartu su sąjungininkais tikslingai didina gynybos finansavimą, stiprina karines pajėgas, gerina jų parengtį, vysto būtinus pajėgumus ir infrastruktūrą, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų ginamas.

Stiprinamas NATO atgrasymas ir kolektyvinė gynyba. Puoselėjami transatlantiniai ryšiai. Didinamas gynybos finansavimas. Remiama gynybos pramonės plėtra. Dalyvaujama NATO operacijose ir misijose. Auga Europos valstybių vaidmuo ir karinė galia Aljanse. 2025 m. NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo svarbus dėl sprendimo nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas. Sąjungininkai sutarė gynybai ir saugumui skirti 5 proc. BVP. Lietuva nedvejodama prisiima atsakomybę. Dabar gynybai skiriama 5,38 proc. BVP. 

Sąjungininkų buvimas Lietuvoje yra esminis atgrasymo elementas:

• Nuo narystės pradžios mūsų oro erdvę saugo NATO oro policija. Per 22-ejus metus oro policijos rotacijas vykdė 17 valstybių. Sąjungininkai Lietuvoje vykdo pratybas su oro gynybos sistemomis.
• Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama kovinė grupė. Joje dalyvauja Nyderlandai, Norvegija, Čekija, Kroatija, Belgija, Liuksemburgas. Taip pat prisidėjo Islandija ir Prancūzija.
• Rengiamasi pilno pajėgumo Vokietijos brigados perkėlimui ir nuolatiniam buvimui Lietuvoje nuo 2027 m. pabaigos.
• Nuo 2019 m. nepertraukiamas rotacijas Lietuvoje vykdo JAV sunkusis batalionas. JAV tęsia karių buvimą, rotacijos vyksta be pertraukų. Lietuva didina priimančiosios šalies paramą.
• Narystė NATO yra pagrindinė Lietuvos saugumo garantija, taip pat ir įsipareigojimas stiprinti gynybą.

 

Parengta pagal Krašto apsaugos ministerijos pranešimą