Eidami į rudenį viliamės išsaugoti ne tik saulėtus ir šiltus vasaros prisiminimus, bet ir jos kvapus, skonį. Nešame į rūsį, dėliojame sandėliukų lentynose uogienių stiklainiukus, marinuotas ir raugintas daržoves. Ten būtinai atrandama vietos ir medui. Dėl saldumo. Dėl sveikatos. Dėl to paties – vasaros prisiminimo. Smagiau, žinoma. medų pirkti iš paties jį nešančių bitelių ganytojo – bitininko. Jis gali papasakoti, kokiuose laukuose, miškuose jo bitutės skraidė, kokių gėlių žieduose buvo nutūpusios. Didelės vertės įgyja pats bendravimas, šią ypatingą, Medkopio šventės, dieną bičiuliavimusi vadinamas.

Jau daugiau nei tris dešimtmečius per Žolinę suka visi į Stripeikius su bitininkais pasibičiuliauti, jiems ir jų bitelėms už triūsą padėkoti, šviežio medaus palaižyti ir jo į namus parsivežti. Bet ir ne tik dėl to. Šventės  organizatoriai kasmet atranda vilionių, pakviečia savo amato išmanymu garsėjančius meistrus, scena taip pat būna gražių staigmenų vieta. Tai ir puolam visi į šventės šurmulį, kaip bitelės į medingųjų žiedų pievą.

Šiemet Stripeikiuose plojimais buvo pasitiktas pro Senovinės bitininkystės muziejaus vartus įžengęs J.E. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Garbingi svečiai buvo pasitikti su duona ir... medumi. Įprasta tokiomis progomis druska saldžiojoje Medkopio pabaigos šventėje stebuklingai virsta medumi!. Pirmieji svečius pasveikina Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė, Senovinės bitininkystės muziejaus vedėja Danutė Indrašienė ir šventės vedėja menininkė Juventa Mudėnaitė. Sutinkančiųjų pirmose gretose ir Japonijos ambasados Lietuvoje ambasadorius Ozaki Tetsu, Europos Parlamento narys Juozas Olekas, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemerai Imantas Umbražiūnas, Vaidotas Židanavičius.

Pasveikinimu susirinkusiems ir gražiajame Stripeikių amfiteatre susėdusius pasveikino šventės vedėja - laidų vedėja//kūrėja Juventa Mudėnienė. Ir pasikartojom senas tiesas apie bitę, jog ji- kaip žmogus- valgo, miršta, yra laidojama, o Medkoopio pabaigą ji švenčia kartu su medaus laižytojais, valgytojais, mat šiuo metu išties bitės baigia savo didįjį darbymetį (ilgą laiką šventė net vadinta „Ulioj bitela“) ir iš žmogaus, atimančio iš jos suneštą medų, pagrįstai reikalauja dėmesio ir rūpesčio. Bičiuliautis paprašyta ir žmonių: dažniau vienam į kito akis pažvelgti, apsikabinti, gero palinkėti.  Juk bičiuliais tapti galima ne tik bičių avilį padovanojus, bet ir nuoširdžiai nusišypsojus.

Sveikinimus Medkopio pabaigos šventėje susirinkusiems išsakė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė priminė šventės dalyviams, kad šįkart Stripeikiuose yra pristatomos ir keturių nacionalinių parkų ekspozicijos ir pasidžiaugė, kad nacionalinių parkų veikla apima ne tik augmenijos, gyvūnijos apsauga konkrečioje teritorijoje, bet kartu saugo krašto tradicijas, rūpinasi kultūros paveldu. Šventės šeimininkai, sveikindami šalies Prezidentą ir pirmąją ponią, įteikė jiems atminimo dovanų.

Renginio vedėja pasidžiaugė, kad ne be dovanos muziejui ir Prezidentas. Klostosi graži tradicija ant Ladakalnio auginti prezidentinius ąžuolus, o Stripeikiuose ant kalnelio rikiuojasi prezidentinių bičių aviliai. Medų jau seniai neša Prezidentų Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės bitės, dabar čia darbuosi ir Prezidento Gitano Nausėdos bitelės.

Pakviestas į sceną Prezidentas sakė dar vaikystėje stebėjęsis bičių darbštumu ir organizuotumu, mat bites laikė jo dėdė. Būdavo, kad vaiko smalsumą nutraukdavo bitės įgėlimas.

- Šiandien švenčiame Žolinę. Šie žiedai yra dar vieni bičių namai, iš kurių bitės renka medų. Tai – graži tradicija. Šių tradicijų laikykimės ir toliau. Čia pamačiau dar vieną miestą – bičiulių miestą, - sakė Prezidentas, džiaugdamasis susirinkusiųjų gausa. – Darnus santykis su gamta, darnus santykis su gyvūnais, vabzdžiais yra nepaprastai svarbus šiuo metu, kai kovojame dėl klimato kaitos tikslų. Pamažu vis labiau įvertiname, kad gyventi dermėje su gamta yra nepaprastai svarbi mūsų išlikimo sąlyga – sakė Prezidentas. – Lietuvos gamta – nepaprastai didelis turtas. Būkime bičiuliai vienas kitam, būkime bičiuliai mūsų nuostabiai gamtai ir tegyvuoja stipri, žalia, graži Lietuva!. 

Renginio vedėja priminė, jog bitė yra svarbi ne tik lietuvių gyvenime. Daugelyje šalių ji laikoma šventa. O ir žodis „medus", kildinamas iš hebrajų kalbos, kaip tik ir reiškia „sužavėti, užkerėti“. Paragavę šio nuostabaus ir natūralaus eliksyro pirmykščiai žmonės, tikriausiai, patyrė aibę malonių pojūčių, kurie turėjo jiems pasirodyti kaip stebuklas. Senovės Romos moterims buvo patariama: vaišinkite savo vyrus medumi ir užkariausite jų širdis. . Anglijos karalienei Anai medumi po trinkimo buvo tepami plaukai.  Japonai medų pavadino natūralių produktų karaliumi. Tad žodis buvo suteiktas jau nesunkai kelią į Stripeikius atrandantis Japonijos ambasadorius Lietuvoje  Ozaki Tetsu.

- Medus ir Japonijoje laikomas ir maistu, ir vaistu. Jau vien tai suartina mūsų šalis. Lietuva ir Japonija yra bičiulės, - patikino ambasadorius, išsakęs viltį, kad ir toliau bus stiprinama strateginė partnerystė ir gilinami ryšiai.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega irgi pasidžiaugė, kad Stripeikiuose medų neš ne tik prezidentinės bitės. Jis dovanų atvežė gyvybės pilną mėlynai nudažytą avilį, kurio bitės dabar dovanos Europos medų. Apskritai, visos  Europos bitės, kaip sakė Marius Vaščega, per metus suneša 300 tūkstančių tonų medaus!

Scenoje ir Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Bet šventėje jis prisistato šiai dienai svarbesniu titulu -  Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas. Jis pirmiausia pasidžiaugė, kad Į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Bitininkų diena, taip pagerbiant ir primenant visuomenei apie bitininkų, kaip specifinės, senas tradicijas turinčios žemės ūkio šakos ir socialinio reiškinio, peržengiančio vien ūkinį aspektą, bendruomenę. Bičių auginimas nėra vien ūkio šaka, bet ir praktinis pavyzdys, kaip žmonės kuria solidarumo ir tarpusavio pasitikėjimo ryšius. Šioji diena pirmąkart minėta šiemet ir bus minima pirmąjį rugpjūčio šeštadienį.

Europarlamentaras ragino visiems dažniau gyvenimą saldinti medumi, pakeisti juo cukrų ir įteikė Prezidentui sveikojo „cukraus pakaitalo“.

.- Bitininko šventę galėtume švęsti ir Medkopio formate, - tarsi pratęsdamas sakė ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. – Juk matom, kokia populiari yra ši šventė, kartu džiaugiamės susidomėjusių bitininkyste  skaičiumi, matome, kaip ji perimama iš kartos į kartą. Tradicija gaji, ji tęstina.

Meras linkėjo visiems gražios šventės: pasibendrauti, pakopinėti medaus, išsinešt gerą nuotaiką ir naują pažintį.

Sveikindamas visus susirinkusius, meras, priminęs, jog Ignalinos herbe yra trys lelijos, pristatė Raimundo Žievio nevystančią juodąją leliją iš granito ir metalo. Ji kaip prisiminimo dovana įteikta šalies Prezidentui.

Šventėje pagerbtas neseniai mirusios Zitos Kelmickaitės, kuri ne viename Medkopyje dūzgė kaip bičių motinėlė, rikiuodama šventės eigą, atminimas. Prisimintos ir kitos Senovinės bitininkystės muziejaus darbščiosios bitelės. Už gražiai prižiūrimus ir tvarkomus muziejaus žaliuosius plotus, gėlynų priežiūrą, bitelių globą dėkota čia dirbantiems Miglei Domeikienei, Aleksandrui Pupkevičiui, Rolandui Žemaičiui, Sigitui Vasiliauskui.

Nepamiršta pagarbinti ir dievybių. Austėjai ir Bubilui nusilenkti eita prie aukuro. Apeigas vedė Žemynos Trinkūnienės kanklininkių grupė. Padėkota už derlių ir gamtos malones, linkėta visiems taikos, skalsos ir darnos. Čia pakviesta pasivaišinti šviežia duona ir medumi. Pirmieji jų skonį pajuto pirmoji šalies pora. Paskui jau ir visi kiti ragavo. Ir dabar jau ne vienas galės pasigirti, kad su Prezidentu ir pirmąja ponia tos pačios duonos ragavo, medų iš to paties indo kabino.

Vėliau Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana buvo pakviesti užsukti į žolynais kvepiančią klėtelę. O po to savo apsilankymu pagerbė plačiai po muziejaus teritoriją pabirusius amatininkus, menininkus. Stabtelėjo prie garsiosios Breidokų šeimynos, neaplenkiančios Medkopio ir kaskart nudžiuginančios šventės lankytojus naujais tautinių juostų raštais ir jų audimo, pynimo būdais, vaišinančiais skania žolelių arbata. Ilgėliau užtruko Daugėliškio krašto bendruomenės kiemelyje, kur domėjosi edukacija „Duonos kelias“ ir apskritai bendruomenės veikla (apie tai pasakojo Indrė Gruodienė). Prezidentas panoro ir girnas sukti (jas 2019-aisiais suko ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė), tad bent viena sauja ten – ir prezidentinių miltų. Sudomino Gitaną ir Dianą Nausėdas ir parodomasis midaus virimas ir degustacija su vieninteliu midaus somelje Lietuvoje Eriku Augustinavičiumi.

Specialiai Prezidentui vieną iš savo autentiškos muzikos albumo „Dusių dainos“ dainų padainavo menininkas Eugenijus Raugas. Laikas tirpo kaip uždegta vaško žvakė. Tad daugelio amatų ir edukacijų kiemelių šeimininkams Prezidentas su pirmąja ponia tik ranka pamojo, gražios šventės palinkėdamas. Žinoma, buvo patenkinti visi, kas labai norėjo nusifotografuoti su garbingais svečiais. (Užlūš feisbukai nuo selfių su Prezidentu!)

Ir vėl – ant kalnelio. Čia aplankytas Gitano Nausėdos prezidentinis bičių avilys , patikrinta, ar gerai dirba bitutės, ar randa naujoj vietoj medingus augalus. Pajuokauta, kad dabar bus smagu palyginti, kurio Prezidento bitės darbščiausios.

Pakalnėje – mugė. Pirmoji šalies pora ne tik pamalonino mugės prekeivius savo apsilankymu, bet ir apsipirko. Prezidentas pirko šimtalapį, prezidentienė rinkosi obuolių sūrį... Be lauktuvių neliko ir Nausėdų Grikis: jam irgi Stripeikiuose rasta skanėstų.

Dar kai ką apkabinęs, dar kai kam į klausimą atsakęs, visiems gražios šventės palinkėjęs ir ranka pamojęs Prezidentas su pirmąja ponia išvažiavo sodinti ąžuoliukų Ladakalnio prezidentinių ąžuolų alėjoje.

O Stripeikiai netilo. Čia buvo daug judesio, skambesio, juoko, dainų. Scenoje vieni kitus keitė lektoriai, dainų atlikėjai, aktoriai.

Nors pagrindiniai susitikimai su lektoriais vyko viliojančiai vėsioje salėje, kur mokslo žinias per patyrimą skleidė profesionalų komanda „Mėgintuvėlis LT“, bet į susirinkusius kreiptasi ir nuo scenos. Lektorius menininkas Aurimas Kadzevičius pristatė temą „Tvarus vaško kelias“ lektorius vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas skaitė paskaitą „Vaistažolės – vaistas ir maistas“, lektorius dr. Rimvydas Laužikas  kalbėjo tema „Medus Lietuvos gastronomijos istorijoje“.

Muzikiniame performanse „Dzūkodelija“ muzikinį tarmių grožį atvėrė Rokas Kašėta, Anykščių kultūros centro Troškūnų jaunmo teatro studija „Mes“ (rež. Jolanta Pupkienė) pristatė spektaklį „Iš obuolių gyvenimo“, pagal Vytauto V.Landsbergio pasakas, neabejotinai didžiausio dėmesio sulaukė (ir nieko čia keisto) – keistuoliai, atvykę pas  taikias bites. „Keistuolių teatro“ dainos visada laukiamos.

Kam rūpėjo veiklos – teko rinktis iš nemažos pasiūlos. Ambasadų kieme Japonijos ambasada  pristatė kultūrinį ir bitininkystės paveldą, galima buvo pasigaminti popieriaus, marginto gėlėmis, išsinešti užrašytą savo vardą japonų kalba. O ir nuoširdžiai pabendrauti, nes viena ambasados darbuotoja puikiai kalba lietuviškai.

Dūzgė bičių produktų, kulinarinio paveldo ir tautodailės darbų kermošius, amatų kiemai ir kūrybinės dirbtuvės. \šventėje įsikūrė menininkų rezidencijos, „Bitės podiume“ svečiavosi menininkė Inga Skripkaitė su modernia kolekcija „Iš močiučių skrynių“, „Švietimo ir raidos centras“ jaunuosius šventės lankytojus kvietė į įvairias edukacines veiklas, menininkė Sigita Mockutė pravėrė intuityvaus piešimo pamoką „Bitė – dvasios gyvūnas“.

Menininkas Ramūnas Vaitkus su „Kitapusė“ atvėrė šaržų dirbtuvėlės vartus, pradžiuginęs ne vieną smagiu šaržu, tekstilės menininkė Silvija Juozelskytė su performansu „Linas bitininkystėje“ sodino norinčius į audimo stakles, menininkas Eugenijus Raugas pristatė medžio dekoravimo meną, o Denisas Nikitenka - gintaro edukaciją.  „Kauno karo istorijos klubas“ vėl demonstravo senovės baltų genčių ir Teutonų ordino gyvenseną karybą, ginklus, šarvus. Tai – karingai nusiteikusiems. Grožį kuriančius meduolių edukatorė Birutė Rainienė kvietė marginti  meduolius,, Aistė Andriušytė mokė rašyti laiškus ant vaško ir pasigaminti atspaudus, Ignalinos turizmo informacijos centras mokė susukti vaškines žvakes, žolynų skulptūrų rišimo meistrė ir menų kūrėja Viktorija Bitinaite- Stankevičiene pynė Žolinės vainikėlius, radosi norinčių su keramike Jolita Bižinskiene  lipdyti molines bites, su tautodailininke Aušra Steikūniene. - verti šiaudinius sodus...

O ir mugėn norėjosi spėti, mes į šventės pabaigą stalai tuštėjo. Buvočia, kai visados, sūrių, pyragų, įvairiausių suvenyrų, dailės dirbinių. Ir, žinoma, kaip be jo – medaus! Iš Medkopio pabaigos šventės jo neparsivežti, tas pats kaip per Žolinę be žolynų puokštės š bažnyčią eiti. Ten, sako, be žolynų atėjusiems velnias uodegą pakiša,. O be medaus atėjusiems, greičiausiai, irgi kokia Dangaus bausmė numatyta. Bet argi ne bausmė - vasaros saldybės šaltuoju metų laiku nepajusti?

Vida Gasparavičienė