Šeimų bendruomenės kūrimo iniciatyvos

Sausio 28 d. Ignalinos rajono savivaldybėje apsilankė grupė vilniečių ir kauniečių, kurie atstovauja kuriamą bendruomenę. Svečiai susitiko su savivaldybės meru Laimučiu Ragaišiu, vicemeru Imantu Umbražiūnu ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Bekeryte. Vizito tikslas – pristatyti bendruomenės viziją ir norą bendradarbiauti su savivaldybe.

Bendruomenės veikla būtų vykdoma per dabar steigiamą viešąją įstaigą, o tikslas – labai gražus, nes bus siekiama į kaimą pritraukti šeimas ir joms pasiūlyti patogų ir tvarų gyvenimą tam tikroje teritorijoje. Kaip sakė idėjos iniciatorė Kantautė Augaitytė, yra nemažai miestuose gyvenančių žmonių, kurie norėtų įskurti kaime, užsiimti žemdirbyste, amatais, galbūt dirbti nuotoliu, tačiau bijo žengti tą žingsnį. Jų bendruomenė padėtų įsikurti, suteiktų palaikymą ir bendrystę.

Šiam tikslui ieškomas 10–20 ha sklypas, kuriame būtų statomi 50–80 kv. m dvišlaičiai mediniai karkasiniai gyvenamieji namai, numatomi plotai žemės ūkio veiklai, edukacijoms, amatams ar bendroms erdvėms. Akcentuojamas ne pelno siekimas, o socialinė misija – kurti vietą, kur žmonės gyventų nuolat, o ne tik vasarą. Tokie projektai rajonui reikštų didesnį gyvybingumą, socialinės infrastruktūros panaudojimą bei naujus vietos bendruomenių impulsus. Buvo minėta, kad Lietuvoje yra ir daugiau panašių bendruomenių, pvz., aktyviai veikianti Kardokų bendruomenė Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Meras L. Ragaišis sakė sveikinantis visas iniciatyvas, kurios siekia kurti, burti ir daryti kraštą gyvesnį, todėl savivaldybė pasirengusi suteikti visas reikalingas konsultacijas ir pagal savo funkcijas atlikti reikalingus darbus. Savivaldybė bendruomenei tinkančių sklypų neturi, bet parduodamų sklypų rajone tikrai yra ne vienas. Pora pavyzdžių buvo aptarti. Tokio pobūdžio iniciatyvos yra vis labiau populiarėjančios ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kolektyviniai gyvenviečių projektai dažniausiai pritraukia jaunas šeimas su vaikais. Tai padeda stabdyti mažėjantį gyventojų skaičių bei prisideda prie mokyklų išlikimo. Gyventojai dažniausiai kuria amatus, edukacijas, ekologinius ūkius, paslaugas vietos gyventojams,  įsitraukia į vietos renginius, savanorystę, bendrus projektus ir taip praturtina rajono socialinį gyvenimą.

Po susitikimo Kantautė Augaitytė sakė, kad pokalbis jos bičiuliams labai patiko – visi pasijuto šiltai priimti, išgirsti ir įkvėpti. Anot jos, tikėtina, kad tai ne paskutinis pokalbis ir ši iniciatyva gali virsti realiu projektu.