Sveikiname
Kazitiškio seniūnijoje, Rokėnų kaime, dar geras kelio galas už Švedriškės, miškų apsuptoje gražios laukymės sodyboje gyvena garbingo amžiaus sulaukusi Ona Juodkienė. Balandžio 27 dieną moters namuose buvo linksma – 90-ojo gimtadienio proga ją aplankė ir šiltai sveikino savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius, Kazitiškio seniūnijos specialistė Vida Keperšovienė. Mamos švente džiaugėsi sūnus Petras ir marti Genutė. Abu jie Švedriškėje gyvena, dažnai aplanko, maisto atveža. Kitas sūnus Algimantas – Visagine. O pati jubiliatė tiesiog stebino ir žavėjo – tokia guvi, šneki, optimistiška, džiaugėsi savo vaikais, anūkais, dėkojo svečiams, įdomiai pasakojo, dainas dainavo.
Onutė gimė gretimame Jakėnų kaime, užaugo keturių vaikų šeimoje. Anksti mirus mamai, jai, 17-metei merginai, reikėjo sesutę užauginti. Pati baigė 4 klases, visada labai sumani, darbšti ir gera darbuotoja buvo. Kolūkyje dirbo fermos vedėja, apskaitininke, laiškininke, vėliau iki pat pensijos pardavėja. Onutė prisiminė, koks smagus gyvenimas buvo jaunystėje, kiek daug jaunimo, kaip visi mokėjo linksmintis. Tuomet mergelkos, pasak Onutės, baisiai anksti šokti pradėdavo, labai jau norėjo greičiau panelėm būti. Pasakojo, kad gyvenime visokių tų šokių buvę: ir vokiečių kareiviai su saldainiais kalbino, ir biedni ruskeliai, ir partizanai nuo pečiaus nutempdavo...
Į šią sodybą ją vyras Nikodemas atsivežė. Po vestuvių buvusi Juodkaitė Juodkiene tapo. ,,Kartu daugiau nei 40 metų šitoj pirkelėj nugyvenom. Razumnas buvo žmogus. Darban laivu (valtimi) plaukdavau per Ažvintį, žiemų per ledą aidavau. Jaunos, regis, kaip ant sparnų skraidėm, o dabar apstupijau. Jau jokių draugių nebeliko…”,– pasakojo Ona. Moteris labai gražiai mezgė, dabar jau akys silpnai mato. Ir televizoriaus nelabai gali žiūrėti, bet klauso radiją, ypač jai patinka klausytis skaitomų knygų. Ilgus metus Švedriškės bažnyčioje giedojo, o eilėraščius dar iš mokyklos laikų atsimena. Labai mėgo dainuoti, daug dainų mokėjo ir savo svečiams dainą apie meilę sudainavo: ,,kai meilės nebelieka, širdy per daug kartu…”.
Paklausta, koks tokio ilgo gyvenimo receptas, gal reikia sveikai valgyti, gal nesinervinti, atsako: ,,A kū padarysi, kai reikia nervuojies, kai nereikia, nesnervuoji. Ale dabar turiu darbo ir naktim – nemiegu, tai pagiedu, gimines paskaičiuoju… O valgyt man gardu, kas saldžiau ir kas riebiau…”. Sūnus pasakojo, kad neseniai mamą užtiko malkas skaldančią, nes jai reikėjo raumenis pramankštinti. Onutė labai laukia, kada darže galės pasikapstyti, pomidorus, paprikas sodinti. Ir niekur iš savų namų ji nenori eiti: ,,Nameliai mano brangūs ir man labai patogūs, nėr niekur geriau nei po savu stogu…”.
Greitai prabėgo ta valandėlė jaukiuose namuose, klausantis tokios šviesios ir pozityvios asmenybės. Svečiai jubiliatei ilgiausių metų sugiedojo, o vicemeras V. Židanavičius šimtojo jubiliejaus linkėjo sulaukti.
parengė Lina Kovalevskienė,
Tel. (0 386) 51 824, mob. +370 656 70 424
