Laimė gimti su atgimstančia gamta, kai gimtadieniui pražysta sodai, skleidžiasi pirmosios darželių gėlės, pievos pakloja po kojomis gėlių kilimus, o miškuose pasigirsta metus buriantis gegutės kukavimas. Greičiausiai, Bronislavai ji kukuodavo linksmai ir ilgai. Juk šiandien jai – 90!

Jau kurį laiką Bronislava iki miškų nenueina, gegutės pažadų negirdi. Užtat šiandien jai, švenčiančiai savo jubiliejinį gimtadienį, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Imantas Umbražiūnas dėkojo už ilgą gyvenimo kelią, užaugintus vaikus, išvargtus vargus.

- Didis darbas padarytas – vaikai užauginti. Dėkojame už parodytą gražų motinystės pavyzdį, dorai užaugintus vaikus, viso gyvenimo darbus, - sakė Laimutis Ragaišis, linkėdamas jubiliatei sveikatos ir visų vaikų, visų artimųjų meilės.

Bronislava pasidžiaugė, kad gali merą matyti savo namuose, mat jį prisimenanti iš tų laikų, kai Laimutis Ragaišis darbavosi Linkmenyse. Iš vicemero Imanto Umbražiūno rankų gavusi gėlių puokštę, moteris tiesiog susigraudino. Gerai, kai yra prie ko bet kokią – liūdną ar linksmą – akimirką prisiglausti. Prie dukters Gražinos. Tos, kuri ne taip toli nuo savo tėvų namų pasitraukė, toje pačioje Linkmenų kaimo Bažnyčios gatvėje gyvena ir kiekvieną rytą pradeda nuo pasilabinimo su mama. Viena pati Bronislava daugelio darbų jau nepajėgtų padaryti. Juokauja, kad jau ir „komanduoti“ nesiima, kad komandų išsigandusieji nepabėgtų. Nors, gyvendama ne kur nors (kad ir pas patį mylimiausią vaiką) „ant kampo“, bet savo (!) namuose, ji ir vaikams pasako: „Ant savo spalių kožnas turi savo valių“.

Sukasi perdien Bronislava savo jaukiuose nameliuose viena, vis pro langus pasidairydama, ar kas į jos kiemą nesuka. Su šventaisiais, žiūrėdama į jų paveikslus ant sienos, pasikalba, rožinį sukalba, dar laikraštį paskaito, nors jau ir regėjimas pasilpęs, ir klausa nebe ta. Tad Gražina (ji – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja) mielai imasi „vertėjos“ pareigų. Negali nepastebėti, koks šiltas ir jautrus ryšys tarp motinos ir dukros, negali tuo nepasidžiaugti. Apie tai kalba ir pati Bronislava.

- Laiminga, kad tiek vaikų užauginau, turiu dabar kas mane prižiūri, - sako, bet dar ir patikslina: - Džiaugiuos, kad dukterų turiu. Jos užvis brangiausios. Jos manimi labiausiai rūpinasi.

Gražina Rukšėnų šeimoje buvo ketvirtas vaikas. Bet ir ji - ne pagrandukas. Skaičiuojam: Jurana, Gintė, Antanas, Gražina, Jonas ir Povilas. Poviliukas, deja, šiuo gražiu mamos jubiliejumi negali pasidžiaugti. Dar 2000-aisiais vos 23-ejų sulaukęs jis buvo nulydėtas į Linkmenų kapinaites, tad, pražydus sodams, gausiai šeimynai suėjus, suvažiavus į mamos eilinius ar jubiliejinius gimtadienius, Bronislavai Poviliukas siunčia jau tik Dangaus pabučiavimą.

Motinos širdyje visiems vaikams užtenka vietos. Kai vaikų – šeši, kokia talpi turi būti motinos širdis, atvira visų džiaugsmui ir skausmui, jų rūpestėliams. Didi Motinos auka neliko nepastebėta ir neįvertinta. Šiemet – ne tik vaikų suėjimu, jų apkabinimais.

Bronislava vis dar tebelaukia svečių iš Prezidentūros. Gegužės pradžioje šalies prezidentas Gitanas Nausėda Motinos dienos proga už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, įkvepiantį pavyzdį savo bendruomenei ir visai visuomenei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanoja to nusipelniusias mamas ir mamas-globėjas. Tarp jų – ir Bronislavą Rukšėnienę. Važiuoti į Prezidentūrą Bronislava tąkart nesiryžo dėl sveikatos. Dėl to, kad prezidentas jai rankos nespaudė, kad toje didžioje šventėje Vilniuje nebuvo - labai ir nenusimena. Medalis bus atvežtas, o šiandien ji sako, kad jai svarbesni šitie, savi, kurių ji savo namuose sulaukė. Žinoma, su džiaugsmu bus pasitikti ir iš sostinės atvykę.

Išklausiusi Ignalinos rajono savivaldybės vadovų, Linkmenų seniūno Jono Aleknos sveikinimus, priėmusi dovanas, apjuosta jubiliejine juosta, Bronislava prisėda. O tada seniūnas ima į rankas armoniką ir labai nuoširdžiai Bronislavai sugiedama „Ilgiausių metų“.

Prie stalo jubiliatė kviečia ir visus, jos švente pasidžiaugti atvykusius. Pasklinda kavos, arbatos aromatas, mažėja lėkštėje Gražinos šviežiai kepti pyragėliai, o tada ir prisiminimai pabyra...

Pasakoja Bronislava, kaip ji su savo Antanu susipažino, kaip per dešimtį metų triskart jį temačiusi tekėti pasiryžo, kaip sunkiai kolūkyje lauko darbininke, o vėliau melžėja dirbo, kaip vaikus, nė metukų neturėjusius, darbe auginusi, kaip būdama penkiasdešimties į pensiją išėjo, kaip prieš gerus du dešimtmečius Antaną apraudojo... Ko tik tame ilgame gyvenime nėra buvę! O kolei puiki atmintis, rišli ir išraiškinga kalba, taip ir noris prie Bronislavos metraštininkus pasodinti, kad tik ji pasakotų, pasakotų, pasakotų...

Sako, kad gegužės mėnesį gimsta ne tik romantikai, geraširdžiai, bet ir optimistai. Bronislava dar nestokoja sveiko humoro, o ir savimi dar pasirūpina. Dar gegužė siejama su Dievo Motinos vardu. Kaip prasmingai tai persipina Bronislavos gyvenime, kaip visa tai jai tinka.

Savaitgalį į Linkmenis suskris visa Rukšėnų giminė: penki Bronislavos vaikai, marčios, žentai, septyni anūkai, du proanūkiai. Atvažiuos ir Bronislavos broliai, seserys, mat iš šešių Laurinčiukų penki dar saule ir pavasariu džiaugiasi. Jau sutarta, kad bus aukojamos Padėkos Mišios, kad bus surengta agapė. Ir džiaugsis Motinos širdis: visas išdalytas rūpestis, meilė – sugrįžta!

Vida Gasparavičienė