Nuostabiai gražus tas senovinis tikėjimas  apsaugine duonos galia, menantis kur kas senesnius nei krikščionybės atėjimas į Lietuvą laikus. Tikėjimas deivės Gabijos apsauginėmis galiomis sklandžiai įsiliejo į šventosios Agotos duonos istoriją.

Duona kur kas daugiau nei tik kadaise buvęs kasdieninis maistas: namuose, kuriuose pakanka duonos - pilni namai, duona - įkvėpimo šaltinis ir parama, duonos kvapas - vienas iš pagrindinių kvapų, iškylančių mūsų  prisiminimuose.

Jau vasario 4-ąją Šiūlėnų ir aplinkinių kaimų gyventojai rinkosi į  tradicine tapusią šventę „Šv. Agota – Duonos diena“, kuri vyko IRKC Šiūlėnų padalinyje.  Kiekvienais metais Šv. Agotos - Duonos dienai visa bendruomenė kruopščiai ruošiasi. Tikėdami, kad jei turės Šv. Agotos duonos trupinėlį, išvengs daugelio negandų.

 Šventėje dalyvavęs Naujojo Daugėliškio seniūnas Gintas Ruseckas  sveikino visus susirinkusius, džiaugėsi tradicine švente ir linkėjo, kad toliau būtų tęsiamos  gražios tradicijos ir kad duonos niekada netrūktų, o būtų jos ant kiekvieno stalo visose šeimose.

Duona, kaip simbolis, gana sudėtinga ir turi daug prasmių. Apie tai pasakojo tradicinių amatų meistrė ir šventės sumanytoja Marijona  Lukaševičienė.  Žmogus, ragaudamas duonos, savo burnoje jaučia ir gyvenimo skonį. Nuo stalo nukritusi duona - nelaimės ženklas, vadinasi teks sulaukti nesantaikos ir barnių. Kepamos duonos kepalas žymėtas kryžiaus ženklu, vadinasi valgyti kryžium paženklintą duoną, pačiam priimti palaiminimą.

Kad padėtum kepalą ant stalo, reikia nueiti pakankamai ilgą kelią. Toks nelengvas duonos gimimo kelias primena žmogaus gyvenimo, dvasinio tobulėjimo kelią, todėl duona tokia sava.

Pasėtas grūdas turi numirti, kad vėl atgytų ir iš jo išaugtų daigelis. Duona, anot liaudies išminties, simbolizuoja protą, susivaldymą, stiprybę, gerumą, ištikimybę, nuolankumą. Sapnuoti duoną, pasak išminčių, visada geras ženklas.

Daug įdomių istorinių momentų buvo pateikta apie Šv. Agotą, kaip globėją ir sergėtoją nuo gaisrų.

Šventėje buvo prisimintos garsios šio krašto duonos kepėjos: Almonija, Jadvyga, Janina, Aldona...

Tylos minute pagerbėme Jų atminimą.  Linkėjome sveikatos mūsų krašto šviesuolei, duonos kepėjai Emilija Rastenienė. Ji  ruginę duonelę kepė daugiau kaip 70 metų.

Tradiciniai duonos receptai atgimsta naujais skoniais. Ta tikroji mūsų – skalsi, saldi duona su raugu   – liko mūsų racione, tik pasipildė naujomis madomis – grūdais, sėklomis.

Duonos kepimo tradicijas tęsia šiūlėniškė Aldona Kurkiancienė. Skaniai iškeptą ruginę duoną šventėje visi ragavome ir valgėme  pasigardžiuodami... Aldona ruginės duonos receptą yra padalinusi jaunoms kepėjoms, skatindama netingėti ir kepti duoną kiekvienuose namuose.

Kokia šventė gali būti be mūsų kraštietės, žinomos visoje Lietuvoje kepėjos, Antaninos Baltakienės keptos duonos, kurios skonis daug kam priminė vaikystės džiaugsmą, kai vaikai vasarodavo  kaime pas močiutes.

Duonos kepimo eigą šventės dalyviams įdomiai  priminė kepėja Zita Raketienė, kuri šventei  iškepė  naminę duoną su įvairias vaisiais, kurios  skonis nepakartojamas...

Skaniausių pyragų šventei prikepė ir juos dovanojo muzikantams, visų kepimo subtilybių žinovė,  kepėja Irena Basijokienė. Džiaugiamės ir nuoširdžiai Irenai dėkojame.

Manau, kad su šventės ritualiniu duonos kepimu ugdoma pagarba darbui, šiltam tarpusavio bendravimui, meilė gimtajam kraštui.

Šventėje buvo visko: dainų, liaudiškos muzikos, posmų, pasakojimų, patarimų.

Už gražias dainas ir muzikinius kūrinius, nuoširdžiai dėkojame šauniai Ignalinos rajono kultūros centro kapelai „Ringė“, vadovei Frančiškai Stačkauskienei.

Ir visiems, visiems kurie padėjote, dalyvavote ir džiaugėtės...

Šiūlėnų kaimo bendruomenės informacija