Ažugavos – senai žinoma tradicinė žiemos šventė. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų.

Per Ažugavas tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Ažugavas dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.

Taip ir  padarė šiūlėniškiai. Ažugavų antradienį rinkosi  kiemelyje, kur vyko įvairios  linksmybės.

Prisisėmėm pilnas rieškučias geros nuotaikos, pasikvietėm Lašininį su Kanapiniu ir, pasičiupę Gavėną  ją lauže sudeginom.  Lašininio ir Kanapinio  kova baigėsi Kanapinio pergale, nes nuo Ažugavų iki Velykų nebegalima valgyti mėsos, Lašininį išvijom o karaliavo Kanapinis.

Susirinkusieji  labai daug triukšmavo, grojo įvairią muziką. Grojo viskuo kas tik skamba, barška, cypia. Šaukėm ir triukšmavom labai garsiai, tik ar žiema mus išgirdo? 

Dar minėm mįslę keturgyslę apie žiemą, puikią gamtą ir pavasario šauklius- paukščius.

Dalinomės senolių išmintimi. Jie sakydavo, kad jei per Užgavėnes oras sausas, laukia sausas pavasaris, jei drėgnas – linai gerai derės. Tikėta, kad, jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais baravykai kepurės dydžio dygs.

O kokios   Ažugavos be blynų.  Šeimininkės kepė, tepė visokiausius  blynus ir su mėsa ir be mėsos, bulvinius ir mielinius. Yra sakoma, jei per žgavėnes  gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus.

Šventėje dalyvavęs Naujojo Daugėliškio seniūnas Gintas Ruseckas pasveikino susirinkusius ir pasidžiaugė gražia Ažugavų švente bei Šiūlėnų bendruomenės nariais, kurie šiltai ir draugiškai visada bendradarbiauja su seniūnija.

Ažugavų šventė  ir yra tokia, kurioje žiūrovų nereikia, – visi turi tapti jos dalyviais, o ne pasyviais stebėtojais.

Nuoširdžiai dėkojame šventės  svečiams, dalyviams, šeimininkėm už skanius kepinius ir blynus, Šiūlėnų bendruomenės nariams už gražią ir nuoširdžią bendrystę.

 

Marijona Lukaševičienė