Užgavėnės – viena spalvingiausių ir linksmiausių lietuvių kalendorinių švenčių, minima paskutinį antradienį prieš Gavėnią. Tai riba tarp žiemos ir pavasario, tarp sotaus, triukšmingo laikotarpio ir rimties bei susikaupimo meto. Nors šiandien Užgavėnės dažnai suvokiamos kaip linksma persirengėlių šventė, jos ištakos siekia senąsias agrarines apeigas, susijusias su gamtos ciklu ir pavasario laukimu.

Ignalinos rajone Užgavėnių šventės vyko Vidiškėse, Naujajame Daugėliškyje, Linkmenyse, Tverečiuje, Mielagėnuose. Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis dalyvavo šventėje Linkmenyse, vicemeras Vaidotas Židanavičius užsigavėjo kartu su vidiškiečiais. Ragauta skanių blynų, dėkota šaunioms gaspadinėms, o visiems linkėta gerų metų. Vyko smagios rungtys, skaniausių blynų varžytuvės, skambėjo linksma liaudiška muzika. 

Nuo seno tikėta, kad žiemą reikia išvaryti triukšmu, juoku ir ugnimi. Todėl per Užgavėnes tokie svarbūs persirengėliai su išraiškingomis, bauginančiomis kaukėmis. Velnių, raganų, ožių, meškų ar kitų personažų veidai būdavo drožiami iš medžio, puošiami kailiais, ragais, lininėmis barzdomis. Kaukės ne tik linksmina, bet ir turi simbolinę paskirtį – atbaidyti blogąsias jėgas ir pažadinti sustingusią gamtą.

Neatsiejama šventės dalis – Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis, stambus ir sotus, įkūnija žiemą bei riebų maistą, o Kanapinis – liesą Gavėnios laikotarpį ir artėjantį pavasarį. Ši simbolinė dvikova visuomet baigiasi Kanapinio pergale, taip pabrėžiant, kad žiema traukiasi, o prasideda naujas metų etapas. Užgavėnėse deginamas laužas, kuriame paskui sudeginama Morė, kartu su ja sudega visos blogybės. Tai, kas sena, tamsu ir nereikalinga. Ugnis – apsivalymo ir atsinaujinimo ženklas, o kartu ir viltis,  kad pavasaris bus šiltas ir derlingas.

Per Užgavėnes svarbu sočiai pavalgyti. Kepami blynai, verdami riebūs šiupiniai. Tikėta, kad kuo daugiau blynų suvalgysi, tuo sėkmingesni bus metai. Valgymas turėjo ir praktinę reikšmę – po šios dienos prasideda Gavėnia, kai maistas tampa paprastesnis ir saikingesnis.

Užgavėnės – tai ne tik linksma šventė, bet ir gyvas kultūrinės atminties ženklas. Jose susipina pagoniški papročiai, krikščioniškas kalendorius ir bendruomenės noras kartu pasitikti šviesesnį metų laiką. Triukšmingai atsisveikindami su žiema, lietuviai tarsi kasmet pakartoja seną, bet vis dar prasmingą ritualą – tikėjimą, kad po tamsos visada sugrįžta šviesa. Šiemet žiema taip galingai įsiviešpatavo, kad Užgavėnės ją gal kiek pagąsdino, bet išeiti ji dar tikrai neketina.

Už nuotraukas dėkojame Linkmenų, Vidiškių  seniūnijoms, Daugėliškio krašto bendruomenei