UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ EPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ
IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE 2024 METAIS
Ignalinos rajono savivaldybėje 2024 m. registruoti 4541 užkrečiamųjų ligų atvejai, tai yra 14 proc. daugiau nei 2023 m. Gripo atvejų skaičius 2024 m. sumažėjo 27 proc., lyginant su 2023 m. Ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) atvejų skaičius 2024 m. padidėjo 21 proc. COVID-19 (koronaviruso infekcija) ligos atvejų skaičius sumažėjo 52 proc., lyginant su 2023 m. Be gripo, ŪVKTI ir COVID-19 susirgimų, 2024 m. Ignalinos rajono savivaldybėje buvo užregistruoti 299 Kitų užkrečiamųjų ligų atvejai, t. y. 132 proc. daugiau nei 2023 m.
Analizuojant registruotas Kitų UL ligų grupes didžiausią procentą 2024 m. sudarė per maistą ir vandenį plintančios infekcijos (41 proc.), antroje vietoje – erkių platinamos ligos (36 proc.), trečioje vietoje – per orą plintančios infekcijos (12 proc.). Per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką, 2024 m. sudarė 41 proc. visų Ignalinos rajono savivaldybėje registruotų užkrečiamųjų ligų (122 atv.), tai yra beveik 5 kartus daugiau nei 2023 m.
Per orą plintančių ir skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų grupėje 2024 m. Ignalinos r. sav. dominavo Ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos (ŪVKTI), COVID-19 infekcija ir gripas. 2024 m. buvo registruota 140 gripo atvejų, sergamumo rodiklis (103 atv./10 tūkts. gyv.), 3886 atvejų ŪVKTI, sergamumo rodiklis (2859,03 atv./10 tūkts. gyv.) ir 216 Covid-19 atvejai, sergamumo rodiklis (158,92 atv./10 tūkts. gyv)). Lyginant su 2023 m., 21 proc. išaugo sergamumas ŪVKTI, tačiau sergamumas gripu buvo 27 proc. mažesnis, o sergamumas COVID-19 infekcija – 52 proc. mažesnis.
- Skarlatina. 2024 m. registruoti 5 skarlatinos atvejai, sergamumo rodiklis (3,68 atv./10 tūkst. gyventojų). 2021-2023 m. skarlatinos atvejų neregistruota.
- Haemophilus influenzae infekcija. 2024 m. registruotas 1 Haemophilus influenzae infekcijos atvejis (0,74 atv./10 tūkst. gyventojų).
- Kokliušas. 2024 m. registruotas 1 Kokliušo atvejis (0,74 atv./10 tūkst. gyventojų).
- Vėjaraupiai. 2024 m. Ignalinos rajono savivaldybėje buvo registruoti 27 vėjaraupių atvejai. Sergamumo rodiklis, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, padidėjo lyginant su 2023 m.
- Tuberkuliozė. 2024 m. registruotas 1 tuberkuliozės atvejis (2023 m. – 2 atvejai).
- Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). 2024 m. Ignalinos rajono savivaldybėje naujų ŽIV atvejų neregistruota.
- Chlamidijų sukeltos ligos. 2024 m. buvo registruotas 1 chlamidiozės atvejis.
- Laimo liga. 2024 m. ženkliai išaugo susirgimų Laimo liga. Buvo registruota beveik 2 kartus daugiau atvejų (97), palyginus su 2023 m. (44 atvejai).
- Erkinis encefalitas. 2024 m. buvo registruota 10 susirgimo erkiniu encefalitu atvejų, 2023 m. buvo registruoti tik 2 erkinio encefalito atvejai.
- Niežai. 2024 m. išaugo registruotų susirgimų niežais skaičius. 2024 m. buvo registruota 12 susirgimo niežais atvejų, kai 2023 m. – 1 atvejis.
- Enterobiozė. 2024 m. Ignalinos rajono savivaldybėje buvo registruoti 6 enterobiozės atvejai, 2023 m. buvo registruoti 4 atvejai.
NUO GYVŪNŲ NUKENTĖJĘ ASMENYS
Gyvūnų pasiutligės epizootinė situacija šalyje yra palanki dėl kasmet vykdomos laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos, todėl dažniausiai į gydymo įstaigas kreipiasi nukentėjusieji nuo įvairių naminių gyvūnų.
Ignalinos rajono savivaldybėje 2024 m. medicininės antirabinės pagalbos kreipėsi 22 asmenys, iš jų 10-iai skirta imunoprofilaktika. Kiekvienu atveju buvo atliekama židinio epidemiologinė diagnostika, aiškinamos prevencinės priemonės. Gyvūnų veterinarinis stebėjimas organizuojamas bendradarbiaujant su teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
2024 metais 72,7 procentai asmenų nukentėjo nuo šunų, 37,3 procentų nukentėjo nuo kačių. 2024 m. nukentėjusių asmenų nuo kitų naminių gyvūnų bei laukinių gyvūnų nebuvo. Sveiki gyvūnai (šunys ir katės) apseiliojo, apkandžiojo ar kaip kitaip sužalojo 15 asmenų, nežinomi gyvūnai – 7 asmenis.
IŠVADOS
1. Daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis, Ignalinos r. sav. neregistruojama per maistą plintančių ūminių žarnyno infekcijų: salmoneliozės, šigeliozės, botulizmo susirgimų.
2. 2024 m. stebima sergamumo žarnyno infekcijomis didėjimo tendencija. Šiai tendencijai įtakos galėjo turėti tai, kad registruojami nepatikslintų ŪŽUL bakterinių ir virusinių infekcijų atvejai rodo ASPĮ nepakankamas galimybes nustatyti ligos sukėlėjus.
3. 2024 m. išaugo sergamumas erkiniu encefalitu ir buvo didžiausias per visą analizuojamą laikotarpį. Sergamumas, lyginant su 2023 m. padidėjo 5 kartus. Šių ligų padidėjimą sąlygojo šiltėjantis klimatas, kuris prailgino erkių aktyvumo periodą bei jų išplitimą į naujus arealus. Taip pat įtakojo laboratorinės diagnostikos pagerėjimas bei gyventojų žinomumas apie šias ligas.
4. Stebimas didelis sergamumas Laimo liga (sergamumo rodiklis 71,4 atv./10 tūkst. gyventojų).
Imunoprofilatika
Vienas iš pagrindinių Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos tikslų – išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc. Būtent tokios skiepijimų aprėptys leidžia suvaldyti užkrečiamąsias ligas ir apsaugoti gyventojus nuo vakcinomis valdomų infekcijų, ir jų komplikacijų.
Įvertinus Ignalinos rajono savivaldybės 2024 m. vaikų skiepijimo aprėptis pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nustatyta, kad pakankamai aukštos/pagerėjusios, išlaikytos skiepijimo aprėptys: naujagimių, skiepijamų nuo tuberkuliozės (BCG) – 95,83 proc., 7 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito (DTaP/IPV5) – 93,42 proc., 15 m. amžiaus vaikų, skiepijamų nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap6) – 90,65 proc., 16 m. amžiaus vaikų, skiepijamų nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap6) – 94,84 proc.
Nepakankamos skiepijimo aprėptys: 1 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo hepatito B (HepB1) – 87,23 proc., 1 metų Rotavirusinės infekcijos (RV3) – 87,23 proc., 1 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo pneumokokinės infekcijos (PCV3) – 87,23 proc., 1 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo B tipo meningokokinės infekcijos (MenBV3) – 85,11 proc., 1 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Heamophilus influenza (DTaP/IPV/Hib3) – 89,36 proc., 2 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR1) ) – 90,74 proc., 6 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR2) – 86,25 proc., 7 metų amžiaus vaikų, skiepijamų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR2) – 93,42 proc., 11 metų, skiepijamų nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos (HPV2) –48,42 proc. ir 12 metų (HPV2) – 64,04 proc., 15 m. amžiaus vaikų, skiepijamų nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap6) – 87,18 proc.
Nepaskiepijimo priežastys: tėvų/globėjų atsisakymai – 64, prieš parodymai dėl ligos, medikų patvirtinimu – 5, gyvena užsienyje, bet skiepijasi Lietuvoje – 7, neatvykimas skiepytis be priežasties – 5, kitos priežastys (nepriklauso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių – 63.
Ignalinos rajono savivaldybėje 2023-2024 m. nepageidaujamų reakcijų į skiepus neužregistruota.
Rizikos grupių asmenys, tiek vaikai, tiek suaugę, turintys lėtinių ligų, skiepyti nuo pneumokokinės infekcijos valstybės finansuojama vakcina. 2024 m. nuo pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms įskiepyta 234 vakcinos dozės, visos dozės įskiepytos suaugusiems asmenims, vaikams įskiepyta nebuvo.
2024 m. sezonine gripo vakcina paskiepyta 1250 asmenų. Valstybės lėšomis rizikos grupei priklausančių asmenų paskiepyta 1151 asmuo, iš jų 23 asmenys (0-17 metų amžiaus grupėje), 212 asmenų (18-64 metų amžiaus grupėje) ir 916 asmenų (65 metų ir vyresni amžiaus grupėje).
IŠVADOS
1. Vertinant skiepijimo MMR vakcina aprėptis, 2024 m. vakcinacijos aprėptys yra mažiausios lyginant su ankstesniais metais.
2. Įvertinus apibendrintus 2024 m. statistinės ataskaitos formos Nr. 7 ,,Nepaskiepijimo priežastys pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių“ duomenis, dažniausia nepaskiepijimo priežastimi nurodomas tėvų / globėjų atsisakymas ir kitos priežastys (nepriklauso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių).
3. Siekiant sustabdyti vakcinacijos aprėpčių mažėjimą ir dėl to didėjančią infekcinių ligų grėsmę, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių teisingo požiūrio į vakcinaciją formavimą tarp medikų ir visuomenės.
Parengė Neringa Rimšelienė,
Ignalinos rajono savivaldybės administracijos
Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus
vyr. specialistė, sveikatos reikalų koordinatorė