Valstybinės kalbos 35-metis
Lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salėje vyko šventinis renginys ,,Kartu kalboje ir valstybėje", skirtas Valstybinės kalbos 35-mečiui. Salė buvo pilnutėlė. Pranešimus skaitė mokslininkai, rašytojai, žurnalistai. Parodytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu šiai progai sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“ su istoriniais kadrais ir žinomų žmonių mintimis apie lietuvių kalbą. Koncertavo Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis. Kalbos šventėje dalyvavo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovai bei grupė rajono gimnazijų mokinių.
Renginio vedėjas žurnalistas Paulius Skučas pristatė organizatorius, svečius, visus pakvietė plojimais prisiminti šioje salėje vykusį istorinį momentą, kai 1988 m. lapkričio 18 d. Aukščiausioji taryba lietuvių kalbą paskelbė valstybine ir taip įteisino vieną pagrindinių tautinės tapatybės simbolių. Laisvintis tauta pradėjo nuo žodžio, nuo kalbos. 1990 m. šioje salėje atkurta ir Lietuvos nepriklausomybė.
Valstybinės kalbos 35-mečio renginyje dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas dr. Paulius Saudargas, Latvijos Respublikos ambasadorė, Estijos ambasadoriaus patarėjas. Buvo perskaitytas šventės globėjos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimas ir kvietimas visiems kartu puoselėti lietuvių kalbą, kurią pirmiausia saugo ne įstatymai, o žmonės.
Lietuvos istorijos instituto darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius skaitė pranešimą ,,Lietuvių kalba, tauta ir valstybė istorinėje perspektyvoje: ar daug progų švęsti?". Buvo prisimintas svetimų kalbų naudojimas senojoje lietuvių raštvedyboje, lenkinimas, rusifikavimas, knygnešių ir vargo mokyklos epocha. Minėta, kad tik 1922 m. Konstitucijoje lietuvių kalbai suteiktas valstybinis statusas. Jau beveik neįtikėtinai, ypač jaunimui, atrodė pasakojimai apie kalbos padėtį sovietiniais metais.
,,Lietuvių kalbos įteisinimo kelias buvo sunkus: mus supo okupantų kalba, o čia gyvenantys rusakalbiai nemokėjo ir visiškai nenorėjo mokytis lietuvių kalbos“, – prisimena dokumentiniame filme kalbėjęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Nors pasipriešinimas buvo didelis, reikėjo pereiti prie dokumentų, viešųjų užrašų valstybine kalba, mokyti kitakalbius lietuviškai, bet pamažu lietuvių kalba atsitiesė ir įgijo visas teises. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė džiaugėsi, kad Lietuvos valstybė sukūrė instrumentus lietuvių kalbai įsitvirtinti visose gyvenimo srityse: „Per tuos 35 metus mes visi kartu padarėme labai daug, tačiau lietuvių kalbos gyvybingumas, prisitaikymas prie sparčiai besikeičiančio pasaulio išlieka mūsų nuolatinis darbas ir atsakomybė, juk mūsų kalbos ateitį kuriame kiekvienas.“.
Renginyje įdomiai ir įtaigiai kalbėjo savo sričių profesionalai, kuriems kalbos vartojimas yra tarsi duona kasdieninė. Sporto žurnalistas, komentatorius Rytis Kazlauskas pasakojo apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti komentuojant rungtynes, atsakomybę kalbant tiesioginiame eteryje, lietuvių kalbos sudėtingumą, įgimtą jos jauseną.
,,Kalba – tiltas, kuriuo galiu pažinti kitą ir pasaulį. Nuo pat vaikystės mėgau gilintis į kitų patyrimus, žavėjo žodžių skambesys ir daryba. Pradėjau kurti eiles, nes įspūdžiai nebetilpo mano pasąmonėje. Norėjau dalintis jais su kitais...", – jausmingai kalbėjo Vilniaus universiteto studentė, poetė Mūza Olimpija Sventickaitė. Šiuolaikiniame pasaulyje ji sakė įžvelgianti pavojų – mažėja žmonių motyvacija puoselėti gimtąją kalbą.
Lietuvių kalbos mokytoja, švietimo vizionierė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Vaida Ambrasaitė kalbėjo apie gerąsias pergales lietuvių kalbos ugdyme, inovacijų panaudojimą mokyme, kalbos perėjimą į skaitmeninę erdvę. ,,Tikiu kad lietuvių kalba yra ateities kalba. Nuo mokytojo priklauso, kokį požiūrį į kalbą mokiniai išsineš",– moteris sakė didžiuojasi savo darbu, nes ji kuria ir tautos, ir kalbos ateitį.
Populiariausiu lietuvių vaikų rašytoju antrus metus išrinktas Tomas Dirgėla prisiminė, kad lietuvių kalbos pamokos mokykloje jam patikdavo labiausiai, o per matematikos pamokas jau nuo ketvirtos klasės kūrė eilėraščius. Knygose kūrėjas žaidžia su kalba, nes žaidimas reiškia meilę. ,,Žaiskit su kalba ir jūs, ieškodami savo santykio ir būtinai skaitykit knygas",– kvietė T. Dirgėla.
Tarptautinių apdovanojimų pelniusi aktorė, Lrt.lt kultūros žurnalistė Aistė Diržiūtė kalbėjo apie bičiulystę, kurią kuria kalba, pasakojo apie savo gyvenimą užsienyje ir norą ne tik kalbėti, bet ir galvoti angliškai. Tai buvo tarsi naujos tapatybės kūrimas, tačiau galiausiai mergina suprato svarbiausią dalyką – ji yra Lietuvos aktorė, pristatanti savo šalį, o lietuvių kalba – neatsiejama jos širdies muzika ir asmenybės stiprybė.
Žurnalistas, filmų garsintojas, ilgametis Nacionalinio diktanto skaitytojas Marijus Žiedas samprotavo apie kalbos vartojimo kokybę, knygų skaitymą, būtiną kalbos puoselėjimą ir saugojimą, nes ,,kalba – tai mūsų santykis su kitais, pagarba sau ir kitam, orumas.".
Tarsi netradicinėje pamokoje, kuri vyko labai ypatingoje istorinėje erdvėje – kalbos šventėje tikrai buvo kuo pasidžiaugti, o išgirstos įdomios mintys ir faktai kvietė susimąstyti, kiek pats esi kalbos ateities kūrėjas, jos puoselėtojas.
parengė Lina Kovalevskienė,
vyr. specialistė ryšiams su visuomene
Tel. (8 386) 51824, mob. 8 656 70424
