Gyvūnų augintinių veisimas, tai veikla, kurios imtis reikia labai atsakingai. Ne tik svarbu žinoti ir laikytis šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir turėti genetikos, selekcijos, gyvūnų mitybos žinių, taip pat išmanyti gyvūnų fiziologinius poreikius, socializaciją, dresūrą – tai būtina, siekiant suvokti gyvūno elgesį, fiziologinius ypatumus, patiriamas emocijas, reakciją į juos supančią aplinką.

Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais. Gyvūnų augintinių veisiamos rūšys – tai ne tik šunys, katės ar šeškai, bet ir pelės, smiltpelės, žiurkėnai, degu, žiurkės, jūrų kiaulytės, šinšilos, dekoratyviniai triušiai, ropliai, paukščiai ir kt.

Asmenys, laikantys ir norintys veisti gyvūnus augintinius, dėl gyvūnų augintinių veisimo veiklos įregistravimo turi kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinį padalinį pagal gyvūnų augintinių laikymo vietą ir pateikti prašymą dėl ūkio subjekto įregistravimo.

Veisėjai, ketinantys veisti gyvūnus augintinius ne gyvenamosiose patalpose (pvz.: lauke įrengtuose aptvaruose, voljeruose, ūkinėse patalpose ir pan.), prieš pradėdami verslinį gyvūnų augintinių veisimą, papildomai VMVT privalo pateikti ir prašymą dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo suteikimo.

Asmenims, užsiimantiems versliniu gyvūnų augintinių veisimu, tačiau neįregistravusiems šios veiklos teisės aktuose nustatyta tvarka ar pažeidus veisimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus gali kilti teisinė atsakomybė, kurios pasekmė – ne tik piniginė bauda, tačiau, dažnu atveju, ir gyvūnų konfiskavimas.

Kai planuojama veisti pavojingų veislių šunis (tai veislės, kurios įtrauktos į Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą), asmuo turi turėti savivaldybės, kurioje gyvena, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotą leidimą laikyti ir veisti pavojingus šunis. Veisti kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus – draudžiama.

Veisėjai privalo užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų laikomi ir prižiūrimi jų rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, o jų veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis.

Veisėjai gali parduoti (perduoti) tik kliniškai sveikus, savarankiškai galinčius maitintis, poodine mikroschema paženklintus (jei tai šuo, katė ar šeškas) gyvūnus augintinius. Parduodant (perduodant) gyvūną, veisėjas turi informuoti naująjį savininką apie gyvūno sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras ir jo priežiūros ypatumus.

Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo teisės akto, reglamentuojančio gyvūnų augintinių veisimą, pakeitimas, kuris draudžia veisėjams laikyti šunis nuolat pririštus, išskyrus neišvengiamus atvejus, pvz.: prireikus šunys pririšami pasivaikščiojimo/vedžiojimo metu, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms.

Nors jau nuo 2004 m.  pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą yra draudžiamos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, tačiau Lietuvoje vis dar dažnai pastebimi tam tikrų veislių kupiruoti šunys, laikomos katės, kurioms pašalinti nagai, auginami šunys su pažeistomis balso stygomis. Gyvūnų augintinių veisėjai turi nepamiršti, kad tokia veikla yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtraukia teisinę atsakomybę.

VMVT Utenos departamento Ignalinos skyriaus vyr. veterinarijos gydytoja-inspektorė Indrė Žilėnienė