Vasaros palydėtuvių šventė Dūkšte
Rugpjūčio mėnesį vasara atidavė visa, ką birželio ir liepos mėnesį dalijo vis pataupydama. Rugpjūtis buvo ir rekordiškai šiltas, ir saulėtas, žydintis, prie ežerų viliojantis. Taip dosniai savo gėrybių skrynias atvėrusi vasara nusipelnė būti gražiai palydėta. Tad dūkštiečiai padirbėjo, kad šeštadienį surengtų gražią jos palydėtuvių šventę, sukviestų į ją ir ypatingus dalyvius, ir smalsius, puikiai nusiteikusius žiūrovus.
Kviesdama visus švęsti vasarą Ignalinos rajono kultūros centro Dūkšto padalinio kultūrinių veiklų organizatorė Laura Abaravičiūtė pirmiausia didelės sėkmės linkėjo jaunimui, kuriam rudens pradžia ties kelius į mokyklą. Buvo tad proga priminti, kad jais ir kiek vyresniais pasirūpino ir Dūkšto asociacija „Vienybė – tai mes“. Asociacijos pirmininkė Jovita Petkelienė pasidžiaugė, kad, padedant Ignalinos rajono savivaldybės vadovams, buvo praplėsta Jaunimo erdvė – ji persikraustė į didesnį kambarį, įsigijo papildomo inventoriaus, tad dabar ir maži, ir dideli ras kuo savo dieną sutrumpinti, smagiai pažaisti, piešti, bendrauti tarpusavyje.
- Linkėčiau Jaunimo erdvei plėstis ne tik kultūros centro padalinio patalpose, bet ir visame mieste būti matomiems, girdimiems, - linkėjo asociacijos pirmininkei, jos talkininkams ir visam Dūkšto jaunimui, susirinkusius į šventę dūkštiečius sveikindamas Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. – Manau, kad jaunimas, ras ką veikti šioje erdvėje, taigi mažiau liks laiko neapgalvotiems poelgiams ar nereikšmingiems darbams.
Į šventę atėjusiems Juozas Rokas linkėjo išsaugoti gražius vasaros prisiminimus, kurie sušildys darganotą rudenį ir žvarbią žiemą. Linkėjimus baigė smagiu Juozo Erlicko eilėraščiu apie vasaros palydas.
Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys pirmiausia dėkojo tiems, kas rūpinosi tvarka ir švara mieste, prisimindmas darbus, kurie pasitarnauja miesto grožiui, žmogaus patogumui. Dėkojo ir Jovitai Petkelienei už naujas erdves jaunimo polėkiams ir kūrybai, už kitas iniciatyvas, kurios augina miestą.
Jovita savo ruožtu dėkojo jai daug talkinusiems geradariams, be kurių išties ir mažiausias darbas taptų sunkiai įveikiamas. Visiems ji linkėjo smagios vasaros palydų šventės.
Labai norėta šventės metu įteikti Mažojo ignaliniečio pasus praėjusiais metais Dūkšto seniūnijoje gimusiems Dijorai, Armandui, Nikitai, bet Dūkšto šventėje jų nebuvo. (Kiek žinome, šeštadienio vakare seniūnas vis dėlto atrado tų pasiukų savininkus Kaniūkuose, kur irgi buvo palydėta vasara.)
Gerą nuotaiką scenoje kūrė Visagino šiuolaikinio šokio studijos YOI šokėjos ir jų mokytojos. Gražiai pasipuošusios, puikiai šokusios mergaitės, merginos tiesiog užkariavo ir sceną, ir žiūrovų širdis. Atsirado ir drauge su jomis šokti panorusių. Šventės atmosfera kaito!
Baimintis dėl to nereikėjo – šventėje budėjo Visagino ugniagesių komanda. Na, ne vien dėl gresiančio perkaitimo. Jie ne tik stebėjo, kad šventėje viskas vyktų saugiai, bet ir turėjo paruošę savo programą.
Pajudėjusiems link paežerės ir jų darbu besidomintiems ugniagesiai papasakojo, kokius darbus jiems tenka dirbti – gaisrų gesinimas toli gražu ne vienintelė jų pareiga. Ne tik kalbėjo, bet kai ką ir pademonstravo (rodė įrangą, kuria pjaustomi automobiliai, kai po eismo įvykių reikia gelbėti įstrigusius žmones), pamokė (daug kam buvo naujiena, kad užsidegusio aliejaus keptuvėje nieku gyvu negalima gesinti, užpilant vandeniu!). Parodė ugniagesiai, kaip siurbiamas vanduo, kaip juo gesinama ugnis. O paskui – didžiausi netikėtumai: pakilo palei visą paežerę vandens fontanai, nupiešdami virš ežero net dvi vaivorykštes. Po jomis vaikai dūko taip, tarsi pirmąkart vandenį pamatę. Net fontanams išsekus, ilgai dar braidžiojo pakrantėje po likusias balas. Šypsojos ir tėvai – negi drausi vaikams tokį malonumą vasaros palydėtuvių šventėje.
Būta dar ir kitų pramogų: Ignalinos rajono visuomenės sveikatos biuras kvietė rungtyniauti, kas nuskraidins didžiausią muilo burbulą, pramogauti kvietė ir Visagino edukacijų centras. Daug laksčiusius, ant batuto šokinėjusius, balas taškiusius ir burbulus gaudžiusius, taigi pavargusius ir jau kiek išalkti spėjusius, vaikus dar kartą nustebino Renata, Jovita ir Gediminas, pakviesdami pasistiprinti čia pat pagamintais dešrainiais.
Ir dar – ne viskas! Emocijos vis kilo. Pikas buvo pasiektas, atvykus baikeriams ir pademonstravus įspūdingą šou. Tikėtina, kad daug kas Dūkšte įsigeidė pats toks būti.
Atsilygino vasara į šventę atėjusiems, ją pagerbti norėjusiems: diena buvo saulėta, šilta, tokia, kokią norėtųsi kaip kokią uogienę į stiklainį užkonservuoti, o prireikus, iš sandėliuko atsinešti ir... vasarą susigrąžinti. Bent jau įspūdį apie ją.
Vida Gasparavičienė