Žalieji pirkimai – rūpinimasis aplinka
Ilgą laiką perkančiosios institucijos iš tiesų neatsižvelgdavo į prekių, paslaugų ar darbų aplinkosaugos vertę. Kursas keičiasi žaliųjų pirkimų kryptimi. Žaliasis pirkimas - pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose.
Viešosios institucijos – pagrindinės vartotojos Europoje, sunaudojančios apie 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto (ši suma prilygsta pusei Vokietijos BVP). Pasinaudodamos savo perkamąja galia prekėms ir paslaugoms, tarp jų ir nekenksmingoms aplinkai, pasirinkti, jos gali reikšmingai prisidėti prie darniosios plėtros.
Žalieji viešieji pirkimai apima tokias sritis, kaip antai efektyviai elektros energiją vartojančių kompiuterių ir elektros energiją taupančių pastatų, iš aplinkosaugos atžvilgiu darnios medienos pagamintos biurų įrangos, perdirbamojo popieriaus, elektra varomų automobilių, aplinkai nekenksmingo viešojo transporto, ekologiško maisto valgyklose, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros energijos, oro kondicionavimo sistemų, atitinkančių išradingus aplinkosaugos sprendimus, pirkimą.
Žaliaisiais pirkimais taip pat siekiama rodyti pavyzdį ir daryti įtaką rinkai. Remdamos žaliuosius pirkimus, viešosios institucijos gali paskatinti pramonę plėtoti žaliąsias technologijas. Tam tikrų gaminių, darbų ir paslaugų srityse ši įtaka gali būti ypač reikšminga, kadangi viešosios perkančiosios institucijos valdo didelę rinkos dalį (kompiuterių, energiją taupančių pastatų, viešojo transporto ir t. t.).
Galiausiai, kalbant apie sutarties raidos ciklo išlaidas, žalieji viešieji pirkimai suteikia galimybę tuo pat metu ir sutaupyti pinigų, ir saugoti aplinką. Pirkdami išmintingai, galite sutaupyti medžiagų ir energijos, sumažinti atliekų kiekį ir taršą, taip pat paskatinti darnius elgesio modelius.
Tiekėjai / rangovai turi ruoštis būsimoms permainoms, nes be rinkos pasiūlos ir tiekėjų / rangovų pagalbos žaliųjų pirkimų vykdymas ir jų nauda nebus pasiekta.
Tiekėjams, paslaugų teikėjams ir rangovams – ypač mažesnėms įmonėms – svarbu suprasti ir vykdyti jiems pirkime nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.
Svarbiausius akcentus, į kuriuos pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį, tiekėjai / rangovai, primena Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Inga Povilėnienė.
- Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-21 nutarimą Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ 2022 metams nustatytas tikslas – ne mažiau kaip 50 procentų viešųjų pirkimų turės būti vykdomi kaip žalieji viešieji pirkimai, ne mažiau kaip 100 procentų tokių pirkimų – kiekvienais metais nuo 2023 metų.
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 4 punktu „Pirkimas laikomas žaliuoju pirkimu, kai rengiant technines specifikacijas ir (ar) nustatant minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus ir (ar) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir (ar) pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, yra tenkinamas bent vienas iš žemiau esančių papunkčių:
2.1. perkama prekė, paslauga arba darbas <...>, kuris yra įtrauktas į Produktų, kurių viešiesiems pirkimas ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą <...>, atitinka visus produktui nustatytus ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus;
2.2. perkamas produktas, nepriklausomai nuo to, ar jis įtrauktas į produktų sąrašą, atitinka jam nustatytus I tipo ekologinio ženklo reikalavimus (pagal LST EN ISO 14024), patvirtinamus I tipo ekologiniu ženklu arba kitu tiekėjo pateiktu lygiaverčiu įrodymu <...>;
2.3. perkamai paslaugai ar darbui, nepriklausomai nuo to, ar jis įtrauktas į produktų sąrašą, tiekėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais;
2.4. perkant produktą, kuris nėra įtrauktas į produktų sąrašą, pirkimo vykdytojas gali savarankiškai nustatyti aplinkos apsaugos kriterijus, kurie yra susiję su pirkimo objektu.“.
Žalieji pirkimai yra galinga strateginė priemonė žalinti ekonomiką, vykdyti klimato politikos įsipareigojimus, skatinti ekologines inovacijas ir kelti šalies konkurencingumą. Aplinkosaugos principų taikymas viešuosiuose pirkimuose gali tapti reikšmingu įrankiu siekiant žaliosios pertvarkos ir Ignalinos rajone.
Teisės aktai
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas
Parengė Vida Gasparavičien