Tabako dūmuose yra beveik 4000 įvairių medžiagų, iš kurių daugiau kaip 50 yra pripažintos kaip medžiagos, sukeliančios vėžį. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie tūkstantį keturis šimtus naujų plaučių vėžio atvejų. Iš jų – 3–4 šimtai moterų. Rūkymas – svarbiausia įrodyta plaučių vėžio priežastis. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. plaučių vėžio atvejų yra susiję su rūkymu. Apskaičiuota, kad rūkančiųjų 10 cigarečių per dieną sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100 000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių – 300 atvejų 100 000 žmonių. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Riziką susirgti plaučių vėžiu iki 26 proc. didina ir pasyvusis rūkymas. Šalyse, kurioms pavyko sumažinti rūkančiųjų skaičių, labai sumažėjo ir naujų plaučių vėžio atvejų.

Plaučių vėžio atsiradimas yra ilgalaikis, daug stadijų turintis procesas, kurio metu ląstelėse dėl genetinių, imuninių, gyvensenos ir kt. faktorių pamažu vyksta pokyčiai. Jų visuma lemia ląstelių virtimą piktybinėmis ir plaučių vėžio atsiradimą. Plaučių vėžys sunkiai nustatomas, nes neturi pirminių simptomų. Jie pasireiškia kaip ir daugelis kitų ligų, kaip peršalimas, nuovargis, bendras silpnumas, todėl kai žmogus iš tikro blogai pasijaučia, liga jau būna toli pažengusi. Atsiranda kosulys, kartais su krauju, krenta kūno svoris, padidėja limfmazgiai. Rūkymo metu degant tabakui iš jo išsiskiriantys kancerogenai veikia bronchų gleivinę ir skatina piktybines ląsteles daugintis. Šiuo atžvilgiu nėra skirtumo, kokios rūšies cigaretės rūkomos. Vėžys neatsiranda iš karto, iki susirgimo gali praeiti ir 20–30 metų., bet yra atvejų, kai išsivysto ir per 10–12 metų.

Rizika susirgti plaučių vėžiu priklauso nuo surūkomų cigarečių kiekio, amžiaus, kada pradėta rūkyti, rūkymo trukmės, cigarečių rūšies, dūmų įkvėpimo gylio. Santykinė mirštamumo nuo plaučių vėžio rizika rūkantiems išauga 9–14 kartų, o, jei surūkoma daugiau nei 40 cigarečių per dieną, – net 19–24 karto palyginti su nerūkančiais.

Metimas rūkyti yra svarbiausia veiksminga plaučių vėžio prevencijos priemonė. Nors metus rūkyti, tikimybė susirgti plaučių vėžiu smarkiai sumažėja tik po 5 metų, tačiau išlieka didesnė nei niekada nerūkiusiems asmenims. Kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo greičiau organizmas atsistato ir rizika susirgti plaučių vėžiu ateityje gerokai sumažėja.

https://www.hi.lt/rukymas/#--rukymas-ir-plauciu-vezys