Tęsiame istorinių publikacijų ir įdomių faktų, vaizdinės medžiagos apie Ignalinos miestą, kraštą rubriką „Ignalinai – 155. Prisiminimai" (pradžia 2021-02-04, 2021-02-11).
Ignalinos bažnyčia
Kiek tų bažnytėlių išsibarstę po Lietuvą: ir medinių, ir mūrinių, visai mažyčių, ir tokių didingų... Kiekvienas miestelis ir miestas didžiuojasi savąja, nes tai jų istorijos ir kultūros gyvasties ženklas, vienijantis buvusių kartų, šeimų likimus, žymintis svarbiausius įvykius ir liudijantis istorijos vingius.
Ignalinos rajonas taip pat gali džiaugtis keliomis išties įspūdingomis ir turtingą istoriją turinčiomis bažnyčiomis Mielagėnuose, Tverečiuje, Vidiškėse, Palūšėje, Linkmenyse, Naujajame Daugėliškyje, Rimšėje... Kiek kitokia yra Ignalinos bažnyčios istorija, kuri menama tik nuo XX a.
Išlikę žinių, kad apie 1928 m. mišios buvo aukojamos privačiuose namuose. Pirmasis viešai mintį apie bažnyčios statybas išsakė Breslaujos dekanato ir Dūkšto bažnyčios rektorius Petras Stupkevičius. Pasiūlymas, nuskambėjęs pamokslo metu, buvo sutiktas su džiaugsmu ir paremtas, nes galvota apie tai jau seniai. Šią idėją palaikė ir Vilniaus arkivyskupas.
1929 metų spalio mėnesį iš 10 asmenų sudaroma bažnyčios taryba. Nedidelė medinė bažnytėlė, dar vadinta koplytėle, buvo pašventinta 1933 m. rugsėjo 17 dieną. Ir jau po metų pradėta statyti didesnė. Tikintieji įdėjo daug triūso ir lėšų, dažnai ir patys tuo sunkiu laiku stokodami duonos kąsnio. Buvo paruošta daug statybinės medžiagos, bet statybą nutraukė II Pasaulinis karas. Po karo tarybinė valdžia pastatą užbaigė ir jame įrengė kultūros namus (dabar Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka). Žmonės jautėsi apgauti. Medinėje koplytėlėje jie meldėsi iki XX a. pabaigos. Koplytėlė buvo nugriauta 2011 metais.
Daugybę kartų tikintieji rašė raštus, dėstydami faktus ir aiškindami reikalingumą, prašė grąžinti nusavintą pastatą, tačiau nei iš vietinės valdžios, nei iš Vilniaus, nei iš Maskvos teigiamo atsakymo negavo. Neoficialiai negi buvo pasakoma, kad greitai ir ši bažnyčia liks tuščia. Galiausiai, jau pačiame Nepriklausomybės priešaušryje, visgi buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią. 1988 m. paskelbtas naujos bažnyčios projektavimo konkursas, kurį laimėjo architektas Ričardas Krištapavičius ir dizaineris Vincas Dineika, pasiūlę modernistinio pastato viziją.
Per dvejus metus „Vilniaus archprojektai“ parengė projektą ir sąmatą. Darbai prasidėjo 1989-ųjų rudenį. Juos vykdė Ignalinos rajono statybos organizacija (RSO). Pamatai buvo padėti per pusantro mėnesio. Prisiminimuose ir to meto spaudoje minima daug statybose dirbusių asmenų pavardžių (darbų vykdytojas Vladas Stankevičius su savo brigados vyrais J. Bubuliu, V. Žilėnu, S. Mickevičiumi ir kt., konstruktoriai Česlovas Garliokas, Viktoras Milvydas, Algirdas Snuviškis, techninę darbų priežiūrą vykdęs P. Strazdas). Daug prisidėjo ir paprasti žmonės, talkininkavę statybose. Ignalinos agropromo banke buvo atidaryta sąskaita aukotojams, kurių sulaukta tikrai daug. Aukojo ir kai kurios rajono organizacijos, pavieniai žmonės, kunigai, minimos ir žurnalo „Katalikų pasaulis“, savaitraščio „Gimtasi kraštas“ redakcijos, darbuotojai.
Iš Daugėliškio krašto kilęs ir, kaip pats sako, nuo 1962 metų prie Ignalinos bažnyčios buvęs, dabar jau aštuntą dešimtį gerokai perkopęs Antanas Malinauskas prisimena, kaip tuo metu trūkę pinigų, kaip vykę rinkliavos, kaip tekę dalyvauti talkose kertant mišką, o vėliau ir statant bažnyčią. „Rinkdami pinigėlius užeidavom į kiekvienus namus, belsdavomės į kiekvienas duris. Neklausėme, ar ten gyvenantys žmonės tikintys, ar ne. Dauguma kažkiek duodavo, ir tik vienas kitas neaukojo... Taip lašas po lašo tą bažnyčią statėm. Sunkūs buvo laikai, vargiai galėjai gauti net paprasčiausių dalykų, bet su Dievo pagalba ėjom pirmyn. Talkose daugiausia dalyvaudavo vyresni žmonės, mažai jų gyvų likusių... Ir klebonas Ignas Jakutis kartu su žmonėmis dirbdavo, ir į mišką važiavo. Bažnyčią statant pasisekė, kad darbus prižiūrėjo geras inžinierius ir statybininkas Pranas Strazdas. Pats Dievas saugojo tą aikštę bažnyčiai. Ne šiaip sau tokioje geroje vietoje tarybinė valdžia nieko nepastatė. Tai reiškia, kad Dievas turėjo savo planą. Kaip Evangelijoje Jėzus liepė apaštalams eiti ir skelbti Dievo žodį, taip ir klebonui Ignui Jakučiui buvo paskirta bažnyčią pastatyti...“.
1989 metais lapkričio 11 d. J. E. arkivyskupas Julijonas Steponavičius pašventino būsimosios bažnyčios kertinį akmenį. Būta gražių iškilmių, kurios sutelkė bendruomenę ir suteikė gražių vilčių. Kaip rašyta „Naujos vagos“ laikraštyje, bažnyčios statybvietė, šiaip neišbrendama iš purvo, buvo sutvarkyta, pabarstyta smėliu, apkaišyta žaluma, apjuosta chrizantemų girliandomis. Svečius pasitiko tautiniais drabužiais vilkinčios merginos. Lygiai 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, pašventinti pamatai ir kertinis akmuo su stikline kapsule, į kurią buvo įdėtas ant odos surašytas tekstas: „Tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt devintais metais mes, Ignalinos katalikai, trokšdami Visagalio Dievo malonės ir Dievo Motinos globos, džiaugdamiesi Lietuvos valstybės prisikėlimo aušra, laiminami Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus, vadovaujami klebono Igno Jakučio, pradedame statyti Švenčiausios Mergelės Marijos Užgimimo titulo bažnyčią...“.
To meto spaudoje bažnyčios statybai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Rašyta apie valdžios, gyventojų pagalbą, kalbintas kunigas Ignas Jakutis, aptarinėtas naujoviškas projektas. Visiems buvo smalsu, kaipgi atrodys bažnyčia. Minėti labai platūs ir aukšti laiptai iki paradinių durų, originalus stiklinis stogo viršus, didelės erdvios patalpos po bažnyčia, kur jau tada planuota įrengti šarvojimo patalpas ir dar vieną altorių mišioms laikyti. Kaip svarbus faktas minėta architekto R. Krištapavičiaus sėkmė Maskvoje, kur Ignalinos bažnyčios projektas pelnė pirmąją architektūrinę premiją.
1996 m. rugpjūčio 18 d. J. E. arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis pašventino koplyčią apatiniame naujojo pastato aukšte. Ignalinos bažnyčios vargonų projektą rengė instrumentų derintojas Jurgis Gaižauskas jaunesnysis. 1998-1999 m. vargonus statė vargonų meistras Kęstutis Šleinys. Jam talkino Pranciškus Beinaris jaunesnysis. Medžiagomis vargonams rėmė, didžiulę iniciatyvą ir rūpestį, kad bažnyčioje suskambėtų vargonai, rodė kunigas Steponas Tunaitis. Ir štai pagaliau atėjo ilgai lauktoji šventė. 1999 m. gruodžio 26-ąją įvyko iškilmingos Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios konsekravimo iškilmės. Dėkota projekto autoriui R. Krištapavičiui už kūrybiškumą ir modernumą, skulptoriui S. Kuzmai – už įspūdingą centrinį altorių papuošusią 8 metrų aukščio Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūrą. Ignalinos katalikų bendruomenė gavo pačią brangiausią kalėdinę dovaną sau, savo vaikams ir vaikų vaikams.
2019 metais Ignalinos Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčia minėjo statybos pradžios 30-metį ir konsekracijos 20-metį. Kiekvieną gruodžio sekmadienį žmonės buvo kviečiame ne tik į mišias, bet ir į šventinius pasibuvimus, koncertus, poezijos skaitymus, dvasines konferencijas.
Gruodžio 26 dieną iškilmingas, jubiliejams skirtas šv. Mišios aukojo vyskupas Darius Trijonis. Po Mišių koncertavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, operos dainininkas, kompozitorius Jonas Sakalauskas. 2020 m. sausio 5 dieną pašventintos naujos parapijos „Carito“ patalpos Atgimimo gatvėje.
2021 m. vasario 15-16 d. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia šventiškai apšviesta. Tai tapo ignaliniečius puikiai nuteikusiu įvykiu. Šviečiantis bažnyčios bokštas, lazerių spinduliai buvo matomi iš tolo.
parengė Lina Kovalevskienė,
tel. 8 656 70424, el.p. lina.kovalevskiene@ignalina.lt
