Tęsiame istorinių publikacijų ir įdomių faktų, vaizdinės medžiagos apie Ignalinos miestą, kraštą rubriką „Ignalinai – 155. Prisiminimai" (pradžia 2021-02-04, 2021-02-11, 2021-02.22, 2021-03-08). Pateikiame ilgametės savivaldybės darbuotojos Danutės Jatulienės prisiminimus (II).
Apie 1988–1990-uosius
Paskutiniai sovietmečio metai Ignalinoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo neramūs, veržlūs, įvykiai vijo vienas kitą. Papūtė naujas vėjas – persitvarkymas. Jeigu 1988 metų vasario 16 d. į rajoną dar buvo atsiųstas Vilniaus valdžios įgaliotinis tikrinti, ar nešvenčiama Nepriklausomybės diena, tai antroji metų pusė jau buvo ne tokia suvaržyta. Minėtas įgaliotinis, tiesa, nieko ir nenustatė, nerado iškeltų trispalvių, žmonių susiėjimų, prie kun. Karolio Garucko kapo Ceikiniuose nerado padėtų gėlių.
Bet Vilniuje 1988 metų birželio 3 d. buvo sudaryta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri telkė bundančią visuomenę: organizavo mitingus, kūrė LPS grupes rajonuose, pradėjo leisti nepriklausomą laikraštį „Sąjūdžio žinios“ (vėliau „Atgimimas“). Ignalinos miesto estradoje taip pat įvyko pirmasis Sąjūdžio sukviestas mitingas, kuriame dalyvavo daugelis LPS žmonių: Kazimiera Prunskienė, Zigmas Vaišvila, Bronislovas Kuzmickas, Romualdas Ozolas ir kt. Žinoma, dalyvavo didžiulis būrys ignaliniečių. Klausėmės svečių drąsių ir tiesių žodžių, matėme jų užsidegimą atgauti Lietuvos nepriklausomybę, skirtis nuo Sovietų Sąjungos. Ignalinoje taip pat susikūrė iniciatyvinė grupė, kurios pirmininku išrinktas Aringas Gorodeckas. Sąjūdiečių iniciatyva 1988 metų lapkričio 12 d. iškelta trispalvė ant bibliotekos pastato, vėliau imta leisti laikraštėlį „Lietuvos pakrašty“.
1988 metų pabaigoje, po spalio 22-23 dienomis Sporto rūmuose vykusio Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo, imta ruoštis LTSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimams, kurie vyko 1990 metų vasario 24 dieną. Ignalinos rajone taip pat buvo aktyviai keliami kandidatai, vyko susitikimai. Tarp visų kandidatų daugiau nei 70 proc. buvo remiami LPS. Ignalinos 107-oje apygardoje į AT kandidatavo ir buvo išrinktas didele balsų dauguma profesorius, VU gamtos fakulteto dekanas, keliautojas, mūsų kraštietis Čelsovas Kudaba.
Jį žmonės pažinojo, o ir jam Ignalinos kraštas buvo savas. Žinomas jis ir visoje Lietuvoje, išvaikščiojęs ją skersai išilgai. 1990 metų kovo 20 dieną jis buvo paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros bei Rytų Lietuvos problemų komisijų nariu. Nuo 1988 metų vadovavo Lietuvos kultūros fondo valdybai. Toks Aukšč. Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys buvo vienintelis per mano darbo laiką. Jis vieną arba du kartus per mėnesį atvykdavo į rajoną priimti rinkėjų. Atvažiuodavo ne lengvąja mašina, bet traukiniu. Priimdavo gyventojus mažoje posėdžių salėje kartu su patarėja Nijole Nagurnaite. Žmonių ateidavo daug, net eiles tekdavo pareguliuoti. Kas – dėl žemės grąžinimo, kas – dėl socialinės paramos, kas – dėl neteisingo privatizavimo. Visais klausimais jis stengėsi padėti, patarti, kreipdavosi į rajono savivaldybę dėl įvairių rinkėjų problemų. Pietų pertraukos nedarydavo, kol visų nepriimdavo.
Verta prisiminti, kad vasario 24 dieną rinkimai įvyko ne visose apygardose. Mūsų rajono Visagino 108-oje apygardoje rinkimuose dalyvavo tik 35, 98 proc. rinkėjų. Tokių apygardų buvo ir daugiau, todėl vyko pakartotiniai rinkimai kovo 4 d. ir vėliau. O dar vienoje kaimynų apygardoje, 109-oje Švenčionių–Švenčionėlių, buvo išrinktas kitas labai gerai žinomas mūsų kraštietis – Česlovas Juršėnas.
AT priėmus Laikinąjį savivaldos pagrindų įstatymą, rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas reorganizuotas į rajono Savivaldybę. Keitėsi struktūra, darbo metodai, ėjo ir ėjo nauji dokumentai, priimami nauji įstatymai. Keitėsi ir dalis vadovų, darbuotojų. Daugelis ignaliniečių dar neužmiršo energetinės krizės, kai Sovietų Sąjunga netiekė Lietuvai kuro. Kai benzinas buvo matuojamas vos ne gramais ir skiriamas tik būtiniausioms reikmėms. Pragyvenome šaltą žiemą vos šiltais radiatoriais ir be karšto vandens. Buvo ir konfrontacijos tarp sąjūdiečių ir „buvusiųjų“, kaltinimų vienų kitiems.
Po 1991 metų rugpjūčio „pučo“ Maskvoje, buvo paleista Visagino miesto taryba ir įvestas tiesioginis valdymas. Vyriausybės įgaliotiniu Visaginui paskirtas A. Lapėnas. Į rajono savivaldybę iš Vilniaus atsiųsta komisija, kuri tikrino administracijos darbą. Buvo reali situacija, kad ir mūsų savivaldybėje bus įvestas tiesioginis valdymas. Bet mėsesį tikrinusi komisija nerado įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, ir išvyko jokių problemų nekonstatavusi.
Tais pačiais metais gruodžio mėnesį Ignaliną pasiekė Vokietijos miesto Biureno delegacija su labdaros siunta socialiai remtiniems gyventojams. Vėliau buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Lenkijos Serocko, Čekijos Prahaticės miestų savivaldybėmis ir daugelį metų gražiai bendraujama.
Rubriką rengia Lina Kovalevskienė,
tel.: (8 386) 51 824, 8 656 70 424, el.p. lina.kovalevskiene@ignalina.lt
