Šiais metais švęsime Ignalinos 155-ąjį gimtadienį!
Miesto gimtadieniui planuojami šventiniai renginiai, įvairios akcijos ir konkursai. Apie tai bus paskelbta atskirai. Interneto svetainėje ir Facebook paskyroje bus publikuojami Ignalinos prisiminimai: istoriniai straipsniai, senos nuotraukos, jau užmiršti leidiniai, atvirukai ir kita įdomi medžiaga.
Tokia buvo pradžia...
Teritorijoje, kurią dabar užima Ignalina pirmieji gyventojai apsigyveno maždaug IX amžiuje. Ilgio ežero Rudakampio pusiasalyje stovėjusi medinė pilaitė, greičiausiai sudeginta kalavijuočių XIII a. pradžioje. Vandenvardžai ir vietovardžiai rodo, kad dar anksčiau šis kraštas buvo gyvenamas sėlių. Seniausia gyvenvietė – Budrių kaimas, tą liudija šiose vietovėse rasti akmeniniai kirvukai. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis Ignalina pirmą kartą paminėtas 1810 metais, tačiau istorikų nuomone, tai ne mūsų Ignalina. Ignalinos miestas išsidėstęs buvusio Ignalinos palivarko teritorijoje. Manoma, kad vardą Ignalina gavo iš Vidiškių dvarą ir palivarką valdžiusio Igno Kaminskio vardo.
Miesto istorijos pradžia siejama su geležinkelio Sankt-Peterburgas–Varšuva nutiesimu, tačiau atskaitos tašku pasirinkti ne 1860 m., kai pravažiavo pirmasis traukinys, ne 1862 metai, kai buvo baigtas visas geležinkelio maršruto tiesimas, o būtent 1866-ieji, kuomet miestelyje, kaip rašoma, jau gyveno 85 žmonės, buvo pastatyta policijos būstinė, vėliau smuklė, parduotuvė.
Ignalina buvo linijinio plano, medinių namelių gyvenvietė. Didžioji dalis namų glaudėsi prie kelio, ėjusio palei geležinkelį. Kita miestelio dalis buvo už geležinkelio. Ignalinos istoriją tyrinėjančio Romučio Matkevičiaus pateiktais duomenimis, pagal 1865–1866 surašymą, Ignalinos geležinkelio stotyje buvo 7 namai, gyveno 42 katalikai, 9 žydai, 34 stačiatikiai, vietinių gyventojų buvo tik keli. Visas miestelis buvęs medinis, išskyrus mūrinį dviaukštį turtingam žydui Nachemkai priklausiusį pastatą, kuris vėliau tapo vienaukščiu. Ignalina lengvai nukonkuravo buvusią didesnę ir svarbesnę Palūšę, nes amatininkai, prekybininkai kraustėsi gyventi arčiau geležinkelio. 1895 m. dokumentai rodo čia gyvenus jau 300 gyventojų. 1905 m. – 328. Budriai, Girminiai, Vilkakalnis buvę atskiri kaimai.
XX a. pradžioje Ignalina tapo miesteliu. Nuo 1906 m. Ignalina pradėjo garsėti žydų „kromais“ (privačiomis parduotuvėlėmis), stovėjusiais keturkampės aikštės pakraščiuose. Juose prekiauta riestainiais, alumi, saldainiais, odomis, batais, geležimi, žibalu. Tik silkių prekyba esą buvusi prasta, nes dukart per savaitę šurmuliuojančiuose turguose prekiauta gyva žuvimi, vėžiais. Šias gėrybes, pasak senolių, prekybininkai suveždavo net iš 100 ežerų. Miškais atklydę čigonai mainikaudavo arkliais, sentikiai prekiaudavo pavalkais, kubilais, balaninėmis pintinėmis, kanapiniais tinklais, vytelių bučiais.
Pirmoji mokykla caro laikais Ignalinoje atidaryta 1906 metais geležinkeliečiams priklausančiame mediniame pastate. Mokykla, kurią lankė daugiausia geležinkeliečių vaikai ir buvo mokoma rusų kalba, gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios (2006 metų rugsėjo mėnesį prie senojo buvusios mokyklos pastato Geležinkelio gatvėje buvo atidengta drožėjo Gintaro Černiaus pagaminta atminimo lenta). Veikė ir dvi žydų mokyklos, po 1920 m. įvesta lenkų dėstomoji kalba, nors buvo net 41 prašymas dėstyti lietuviškai… Lietuviai slaptai organizavo kilnojamąsias lietuviškas mokyklas.
Senąją medinę geležinkelio stotį dabar galima pamatyti tik archyvinėse nuotraukose. Iš kelių jai priklausančių pastatų išlikęs tik vienas. Šešiakampio plano, 2 aukštų vandens bokštas buvo skirtas vandeniui pilti į garvežius, vėliau tiekė vandenį gretimiems namams. Šiuo metu jis nenaudojamas, nors yra minčių jį pritaikyti ekspozicijai ar edukacijai.
1915-1916 m. nuo Ignalinos stoties per Budrius vokiečiai buvo nutiesę siaurąjį geležinkelį. Jis išrinktas po Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. miestelyje kilęs gaisras, degė vienintelis mūrinis pastatas. Matyt, nuo tada jis ir liko vienaaukštis. Tais pačiais metais parengtame žemėlapyje, kuriame pavaizduota 1917 metų būklė, nurodoma 31 Ignalinoje esanti sodyba, gyventojų skaičius vos viršijo 500.
Nuotraukose Ignalina, geležinkelio stotis 1916-1917 m.
parengė Lina Kovalevskienė,
Tel. (8 386) 51 824, el.p. lina.kovalevskiene@ignalina.lt
